Yra kepinių, kurių dar net neparagavus jau žinai, kad jie bus geri – užtenka užuosti iš orkaitės sklindantį sviesto, obuolių ir cinamono aromatą. Šios naminės bandelės man būtent tokios. Minkšta mielinė tešla susukama su rudojo cukraus ir cinamono įdaru, tarp sluoksnių paslepiamos plonos obuolių skiltelės, o iškepus viskas dar užpilama šiltu saldžiu padažu.
Turinys (8)
Receptas nėra iš tų, kuriuos galima sumaišyti per dešimt minučių, nes mielinei tešlai reikia laiko pakilti. Tačiau didžioji dalis laukimo vyksta be mano pagalbos, o pačios bandelės tikrai vertos kantrybės.
Iš šio kiekio gaunu maždaug 8 sočias porcijas arba daugiau mažesnių bandelių, priklausomai nuo to, kokio storio supjaustau vyniotinį.
Ingredientai
Tešlai
- 550 g kvietinių miltų
- 2 kiaušiniai
- 80 g cukraus
- 250 ml šilto pieno
- 4 g sausų mielių arba 12 g šviežių mielių
- 6 g druskos
- 80 g minkšto sviesto
- šiek tiek vanilės arba apelsino žievelės, nebūtina
Obuolių ir cinamono įdarui
- 2 tvirti obuoliai
- 150 g sviesto
- 140 g rudojo cukraus
- malto cinamono pagal skonį
- 1 citrinos sultys
Saldžiam padažui
- 150 g rudojo cukraus
- 360 ml vandens
- 15 g kvietinių miltų
- 15 g sviesto
- malto cinamono pagal skonį
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pasiruošiu tešlą. Pieną pašildau tiek, kad jis būtų maloniai šiltas, bet ne karštas, suberiu mieles ir cukrų, išmaišau ir palieku kelioms minutėms. Jei naudoju aktyvias sausas arba šviežias mieles, netrukus paviršiuje turėtų pasirodyti lengvų putų ir burbuliukų.
Į didelį dubenį suberiu didžiąją dalį miltų ir supilu pieno bei mielių mišinį. Įmušu kiaušinius ir pradedu minkyti. Likusius miltus dedu palaipsniui, nes skirtingi miltai skysčius sugeria nevienodai, o man reikia minkštos, elastingos, ne kietos tešlos.
4 raudonos paprikos, ryžiai ir du sūriai – iš orkaitės ištraukiu vakarienę, kuri atrodo lyg iš restorano
Prieš orkaitę 15 minučių palaikau šaldytuve – rageliai išlaiko formą ir lieka trapūs
Atrodo kaip moliūgas, o skonis primena mangą: paslaptis slypi dviejuose citrusiniuose vaisiuose
300 g rūkytos vištienos, agurkėliai ir sūris – sumaišau viename dubenyje, o sluoksnių visai nereikia
100 g korėjietiškų morkų pakeičia visą skonį – tokią silkės užtepėlę tepčiau net ant šventinių skrebučių
3 obuoliai, 2–3 tryniai ir sauja paprastų produktų – šis pyragas dingsta dar nespėjęs atvėstiKai tešla jau susijungia, įberiu druskos ir dalimis įminkau minkštą sviestą. Iš pradžių tešla gali atrodyti slidi ir lipnesnė, tačiau minkant ji vėl tampa vientisa ir elastinga. Jei noriu papildomo aromato, šiame etape įdedu šiek tiek vanilės arba smulkiai tarkuotos apelsino žievelės.
Suformuoju tešlos rutulį, dedu į lengvai pateptą dubenį, uždengiu ir palieku šiltoje vietoje maždaug 2–3 valandoms. Orientuojuosi ne tik į laikrodį – tešla turėtų pastebimai padidėti, maždaug padvigubėti. Jei kambaryje vėsiau, procesas natūraliai truks ilgiau.
Kol tešla kyla, pasiruošiu įdarą. Puodelyje arba mažame prikaistuvyje ištirpinu 150 gramų sviesto, suberiu rudąjį cukrų ir cinamoną. Trumpai kaitinu maišydama, kol masė tampa vientisa, kvapni ir šiek tiek sutirštėja, tada nukeliu ir palieku pravėsti.
Obuolius nulupu, pašalinu sėklalizdžius ir supjaustau labai plonomis skiltelėmis. Apšlakstau citrinos sultimis ir lengvai permaišau. Plonos skiltelės svarbios todėl, kad storos trukdytų gražiai susukti vyniotinį ir kai kuriose bandelėse liktų kietesnės.
Pakilusią tešlą išverčiu ant labai lengvai miltuoto paviršiaus ir iškočioju į didelį stačiakampį. Paviršių padengiu atvėsusia sviesto, rudojo cukraus ir cinamono mase, aplink kraštus palikdama maždaug 2–3 centimetrų laisvą juostą. Ant viršaus vienu plonu sluoksniu išdėlioju obuolių skilteles.
Nuo ilgosios pusės tešlą tvirtai, tačiau nespausdama į akmenį, susuku į vyniotinį. Kraštą gerai užspaudžiu ir pasuku siūle žemyn. Aštriu peiliu arba tvirtu kulinariniu siūlu supjaustau maždaug 3–4 centimetrų storio gabalėliais.
Kepimo formą patepu sviestu ir bandeles sudedu palikdama tarp jų tarpus. Uždengiu ir palieku dar maždaug 40 minučių antram kildinimui. Per tą laiką jos pastebimai padidėja ir pradeda beveik liestis viena su kita.
Orkaitę iš anksto įkaitinu iki 180 °C. Pakilusias bandeles kepu maždaug 20–25 minutes, kol viršus tampa gražiai auksinis. Jei bandelės labai stambios, kepimo laikas gali šiek tiek pailgėti, todėl patikrinu ir vidurines – jos turi būti iškepusios, bet ne perdžiūvusios.
Kol bandelės kepa, gaminu padažą. Į nedidelį puodą suberiu rudąjį cukrų ir miltus, tada palaipsniui supilu vandenį nuolat maišydama šluotele, kad neliktų miltų gumuliukų. Kaitinu ant nedidelės ugnies iki lengvo virimo ir verdu, kol skystis pradeda šiek tiek tirštėti.
Pabaigoje įdedu 15 gramų sviesto ir cinamono, gerai išmaišau ir nukeliu nuo kaitros. Padažas neturi būti kietas kaip kremas – jis turi likti pilamas, kad galėtų įsigerti į bandelių paviršių. Jei atrodo labai skystas, dar kelias minutes pavirinu, o jei per daug sutirštėjo, įpilu šlakelį vandens.
Ką tik iškeptas bandeles palieku kelias minutes formoje ir tada užpilu šiltu padažu. Neskubu jų iš karto plėšyti, nes maždaug 10–15 minučių poilsis leidžia padažui susigerti į viršutinius tešlos sluoksnius. Tada bandelės būna drėgnos, minkštos ir ypač kvapnios.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Šitam receptui renkuosi tvirtus, saldžiarūgščius obuolius, kurie kepdami išlaiko bent dalį struktūros. Labai minkšti obuoliai greitai pavirsta tyre, o tarp tešlos sluoksnių tada susidaro daugiau drėgmės. Tinka tokios rūšys kaip „Granny Smith“ ar kiti tvirti rudeniniai obuoliai.
Obuolių nededu labai daug, nors iš pirmo žvilgsnio norisi prikrauti kuo dosniau. Per storas sluoksnis apsunkina vyniojimą, tešla pradeda slinkti, o vidurinės bandelės gali iškepti netolygiai. Du vidutiniai obuoliai šiam kiekiui yra geras orientyras.
Tešlos neapkraunu papildomais miltais vien todėl, kad pradžioje ji kiek limpa. Mielinė sviestinė tešla turi likti minkšta. Per daug miltų gali padaryti bandeles sausas ir sunkias, todėl minkau kantriai ir miltų beriu tik tiek, kiek iš tiesų reikia.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – naudoti per karštą pieną mielėms. Jei pienas kaitina pirštą, jis gali būti jau per karštas, todėl renkuosi vos šiltą. Mielėms reikia šilumos, bet ne kaitros.
Antra klaida – susukti labai storą obuolių sluoksnį. Tada vyniotinis slysta, plyšta, o išpjautos bandelės praranda formą. Obuolius išdėlioju vienu plonu sluoksniu ir palieku kraštus švarius.
Trečia klaida – kepti bandeles vos suformavus. Antrasis kildinimas svarbus tam, kad tešla orkaitėje nebūtų sunki ir tanki. Prieš kepimą jos turi aiškiai papurėti.
Ketvirta klaida – per ilgai laikyti orkaitėje siekiant labai tamsios plutelės. Minkšta mielinė tešla gana greitai praranda drėgmę, todėl išimu, kai viršus jau auksinis, o centras iškepęs. Geriau šiek tiek šviesesnė minkšta bandelė nei graži, bet sausa.
Ar galima pasiruošti iš vakaro
Taip, ir tai labai patogus būdas savaitgalio rytui. Suformuotas ir į kepimo formą sudėtas bandeles sandariai uždengiu ir dedu į šaldytuvą nakčiai. Ryte išimu ir palieku kambario temperatūroje, kad jos sušiltų bei aiškiai papurėtų prieš kepimą.
Tikslus laikas priklauso nuo kambario temperatūros ir to, kiek jos spėjo pakilti šaldytuve. Todėl nežiūriu vien į laikrodį – tešla turi atrodyti gyva ir minkšta. Padažą tuo metu pasigaminu šviežią, kol bandelės kepa.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šviežios šios bandelės skaniausios tą pačią dieną. Jei lieka, visiškai atvėsusias sudedu į sandarų indą. Vieną dieną galima laikyti vėsioje kambario temperatūroje, o ilgesniam laikymui man saugiau ir praktiškiau dėti į šaldytuvą.
Šaldytuve jos išsilaiko kelias dienas, tačiau prieš valgant verta trumpai pašildyti, nes sviestinė mielinė tešla šalta atrodo kietesnė. Mikrobangų krosnelėje dažniausiai pakanka keliolikos sekundžių vienai bandelei, o orkaitėje galima pašildyti apie 160–170 °C temperatūroje.
Bandelės tinka ir šaldyti. Visiškai atvėsusias sudedu atskirai arba porcijomis į šaldymui tinkamą pakuotę ir laikau maždaug iki mėnesio, kad tekstūra išliktų kuo geresnė. Atitirpinu šaldytuve arba kambario temperatūroje ir prieš patiekiant trumpai pašildau.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šios bandelės skaniausios dar šiltos su juoda kava arba stipresne arbata. Joms papildomo kremo praktiškai nereikia, nes obuoliai ir rudojo cukraus padažas jau suteikia pakankamai drėgmės bei saldumo. Jei norisi kontrasto, labai tinka keli šaukštai nesaldinto graikiško jogurto.
Jos puikiai tinka savaitgalio pusryčiams, vėlyviems priešpiečiams ar šeimos arbatos stalui. Jei kepu svečiams, padažą pilu ne visą iš karto – dalį palieku mažame ąsotėlyje, kad kiekvienas galėtų užsipilti tiek, kiek nori.
O jūs cinamonines bandeles labiau mėgstate klasikines, ar su obuoliais? Parašykite komentaruose – man plonas obuolių sluoksnis čia suteikia būtent to sultingumo, kurio kartais trūksta paprastoms bandelėms.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti paprastą baltą cukrų vietoje rudojo?
Galima, tačiau skonis bus kiek kitoks. Rudasis cukrus suteikia karamelės ir melasos natų, kurios labai gerai dera su cinamonu ir obuoliais. Jei turite tik baltą cukrų, receptas vis tiek pavyks.
Kodėl bandelės viduryje liko neiškepusios?
Dažniausiai taip nutinka, jei vyniotinis supjaustytas labai storais gabalais, obuolių sluoksnis per gausus arba bandelės per trumpai kepė. Vidurinės bandelės kepa lėčiausiai, todėl jų centrą verta patikrinti prieš išimant visą formą.
Ar galima dėti daugiau mielių, kad tešla pakiltų greičiau?
Galima koreguoti pagal naudojamų mielių gamintojo rekomendacijas, tačiau didesnis mielių kiekis pakeis ir skonį bei kildinimo tempą. Šio recepto idėja – lėtesnis kilimas, todėl neskubu jo dirbtinai trumpinti. Tešlai verta duoti laiko.
Ar obuolius būtina lupti?
Plona žievelė techniškai netrukdo, tačiau šiose minkštose bandelėse nulupus obuolius tekstūra tampa švelnesnė. Ypač rekomenduoju lupti storesnės odelės rudeninius obuolius. Jei naudojate labai plona odele vaisius, galima pabandyti ir neluptus.
Ar padažą būtina pilti ant visų bandelių?
Ne. Jei mėgstate mažiau saldžiai, dalį padažo galima patiekti atskirai. Pačios bandelės jau turi nemažai sviestinio cinamono ir rudojo cukraus įdaro, todėl padažo kiekį drąsiai derinu prie savo skonio.
