šis receptas išsprendė mano vakarienes, kai virtuvėje turėjau mažai laiko, mažą biudžetą ir kelis likučius šaldytuve. Tokiais vakarais man norisi ko nors sotaus, bet ne sudėtingo, o šie bulviniai blynai būtent tokie.
Labiausiai man patinka, kad iš paprastų produktų gaunasi visai rimtas patiekalas. Pievagrybiai, šoninė ir sūris čia susijungia į švelnų, sultingą įdarą, todėl lėkštės dažniausiai ištuštėja dar tada, kai pats tik spėju pasidėti savąją.
Ko man prireikė šiam patiekalui
Bulviniams blynams:
- Bulvės – 350 g
- Svogūnas – 1 vnt. (pusė į tešlą, pusė į įdarą)
- Kiaušiniai – 2 vnt.
- Pienas – 1 stiklinė
- Druska, juodieji pipirai, raudonėlis – pagal skonį
- Miltai – 150 g
- Aliejus – kepimui
Įdarui:
- Pievagrybiai – 300 g
- Kiaušinis – 1 vnt.
- Šoninė – 50 g
- Druska, juodieji pipirai, raudonėlis – pagal skonį
- Krapai – 1 ryšulėlis
- Kreminis sūris – 150 g
- Tvirtas sūris – 50 g
- Aliejus + sviestas – kepimui
Kaip aš juos gaminu
Bulvinė tešla
1. Bulves supjaustau kubeliais, sudedu pusę smulkiai supjaustyto svogūno, 2 kiaušinius ir pieną, tada viską sutrinu blenderiu iki vientisos masės. Aš šitą žingsnį darau kruopščiai, nes nuo to priklauso, ar blynai bus glotnūs ir vienodai iškeps.
2. Į masę įberiu druskos, juodųjų pipirų ir raudonėlio, išmaišau, o tada suberiu 150 g miltų. Maišau tol, kol tešla tampa visiškai vientisa, be gumuliukų, nes tik tada ji gražiai pasiskirsto keptuvėje.
220 ml kefyro ir vienas kiaušinis: iš šių papločių išeina minkštas tortas prie arbatos
Skaidri ir standi šaltiena be želatinos: viena taisyklė verdant svarbesnė už visus prieskonius
Salotas su burokėliais užklojau sūriu ir paprika: šventinis dubuo
Maniau, kad 150 g faršo vakarienei per mažai, bet grikiai ir bulvės išgelbėjo visą keptuvę
Į mielinę tešlą įmaišau manų kruopų: obuoliniai pyragėliai ilgiau išlieka minkšti
Atrodė, iš kefyro ir uogienės bus paprastas pyragas, bet skonis nukėlė tiesiai į vaikystę3. Įkaitinu keptuvę, įpilu aliejaus ir supilu tešlą. Tada ją tolygiai paskirstau per visą paviršių, kad blynas būtų plonas ir gražus, o kraštai nepradėtų sausėti dar prieš vidui spėjant iškepti.
4. Kepu 1–2 minutes iš vienos pusės ir dar 1 minutę iš kitos, kol blynas tampa auksinės spalvos. Aš visada žiūriu, kad pirmoji pusė būtų jau tvirtai apskrudusi, nes tada apversti daug saugiau ir blynas neskyla.
Įdaras
5. Į keptuvę įpilu aliejaus ir įdedu šiek tiek sviesto, tada kepu supjaustytus pievagrybius, kol visiškai išgaruoja skystis. Šitoje vietoje neverta skubėti: kuo geriau nugaruoja drėgmė, tuo sodresnio skonio gaunasi įdaras.
6. Kai pievagrybiai jau būna parudavę, dedu smulkiai supjaustytą likusią svogūno pusę ir dar pakepinu. Man patinka laukti, kol svogūnas tampa minkštas ir saldesnis, nes tada visas įdaras įgauna daug jaukesnį skonį.
7. Sudedu smulkiai supjaustytą šoninę ir viską gerai išmaišau. Čia kvapas virtuvėje pasikeičia akimirksniu, todėl šį etapą visada darau ant vidutinės ugnies, kad šoninė spėtų išskirti skonį, bet nesudegtų.
8. Paskaninu druska, juodaisiais pipirais ir raudonėliu, tada visą masę perkeliu į dubenį. Įmaišau smulkintus krapus, 150 g kreminio sūrio, 50 g tarkuoto tvirto sūrio ir 1 kiaušinį, o maišau tol, kol įdaras tampa švelnus, sultingas ir kvapnus, o sūris pradeda po truputį tirpti.
9. Ant kiekvieno blyno dedu įdarą ir susuku voleliu arba užlenkiu konvertėliu. Aš kartais kaitalioju formą pagal nuotaiką: volelis patogesnis valgyti rankomis, o konvertėlis lėkštėje atrodo tvarkingiau.
10. Kitoje keptuvėje ištirpinu sviestą, sudedu blynus ir kepu 1–2 minutes, tada juos apverčiu ir kepu dar 1–2 minutes. Po šio paskutinio apkepimo jie būna ypač kvapnūs, gražiai parudavę ir minkšti viduje, bet su malonia plutele išorėje.
Patiekiau juos karštus, nes būtent tada įdaras būna pats skaniausias, o sūris dar maloniai tempiasi. Man šie blynai visada atrodo kaip ta vakarienė, kurią norisi valgyti lėtai, bet namuose taip beveik niekada nenutinka – dubenys ištuštėja labai greitai.
Jei norisi dar tvarkingesnio rezultato, po kepimo aš blynus trumpai dedu ant lėkštės ir palieku 1–2 minutes pastovėti. Tada įdaras šiek tiek susistovi, o pjaustant ar valgant niekas taip greitai neišbėga.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką daryti, jei noriu švelnesnio skonio nei su šonine?
Šoninę aš palikčiau, jei noriu išlaikyti originalų skonį, nes ji čia duoda labai daug charakterio. Tačiau jeigu gaminu jautresniam skoniui, galiu jos dėti mažiau, o skonį sustiprinti geriau iškepus pievagrybius ir svogūną.
Dar vienas būdas sušvelninti patiekalą – patiekti jį su paprastu šviežių daržovių garnyru. Taip vakarienė išlieka soti, bet tampa lengvesnė pojūčiu.
Ar galima šiuos blynus pasiruošti iš anksto?
Taip, ir man tai labai patogu, kai žinau, kad vakarienė bus vėliau. Pievagrybius, svogūną ir šoninę galima pasiruošti iš anksto, o prieš pat valgant tik įmaišyti krapus, kreminį sūrį, tvirtą sūrį ir 1 kiaušinį.
Tokią įdaro dalį laikau šaldytuve sandariame inde, o blynus apkepu tik tada, kai jau noriu juos patiekti. Taip viskas lieka kvapnu ir šviežia, o paskutinis apkepimas užtrunka labai trumpai.
Kaip išvengti, kad blynas plyštų vartant?
Mano patirtis rodo, kad dažniausiai plyšta per plonai neiškepęs arba per anksti apverstas blynas. Todėl visada leidžiu pirmajai pusei gerai sutvirtėti ir tik tada imu jį versti.
Dar padeda tai, kad tešla būtų vientisa ir tolygiai paskleista. Jei masė keptuvėje pasiskirsto lygiai, blynas iškepa gražiau, o jo kraštai nesusidaro trapūs dar iki vartymo.
Ką dar svarbu žinoti apie laikymą?
Likusį patiekalą aš atvėsinu ir dedu į sandarų indą šaldytuve. Jis geriausias per pirmas 2 dienas, o prieš valgant man patinka jį trumpai pašildyti keptuvėje su trupučiu sviesto.
Karštų blynų į šaldytuvą nededu, nes tada jie susigeria garais ir praranda tą gražią tekstūrą. Geriau palaukti, kol atvės, ir tik tada sandariai laikyti.
Ar galima naudoti kitą sūrį vietoj kreminio ir tvirto?
Galima, jei tik norisi prisitaikyti prie to, ką turiu namuose, bet aš vis tiek stengčiausi išlaikyti tą patį kremiškumo ir tirpstančio sūrio derinį. Būtent jis suteikia įdarui švelnumo ir padaro jį sultingą.
Jei keičiu sūrį, visada ragauju įdarą prieš sukimą. Taip lengviau pataikyti į druską ir išlaikyti balansą tarp šoninės, pievagrybių ir krapų.
