Kiekvieną rudenį, kai namuose atsiranda pilnas krepšys obuolių, pirmiausia užsimanau iškepti pyragą. Esu išbandžiusi daugybę receptų, tačiau vieni pyragai išeidavo per sausi, kituose trūkdavo obuolių, o treti būdavo skanūs tik ką tik ištraukti iš orkaitės. Kartą nusprendžiau iškepti obuolių pyragą su grietine ir įdėti gerokai daugiau vaisių negu įprastai. Rezultatas taip patiko visai šeimai, kad dabar šį kepinį vadinu „Rudens jaukumu“ ir prie jo recepto grįžtu kasmet.
Turinys (7)
Šio pyrago paslaptis labai paprasta: minkšta tešla su grietine, daug plonai supjaustytų obuolių ir nedidelis kiekis sviesto bei cukraus ant viršaus. Kepdamas pyragas gražiai pakyla, obuolių skiltelės suminkštėja, o paviršiuje susidaro plona, maloniai apskrudusi plutelė.
Man ypač patinka naudoti saldžiarūgščius rudeninius obuolius, nes jie neleidžia desertui tapti pernelyg saldžiam. Kai tokį pyragą patiekiu dar šiek tiek šiltą, namuose pasklinda nuostabus kepinių aromatas, o prie stalo ilgai nieko kviesti nereikia.
Ingredientai
Šiam pyragui nereikės sudėtingų ar sunkiai randamų produktų. Beveik viską paprastai turiu šaldytuve ir virtuvės spintelėse, todėl jį galiu iškepti net ir spontaniškai. Nurodyti kiekiai skirti maždaug 22–24 cm skersmens kepimo formai.
Tešlai
- 3 kiaušinių
- 130 g cukraus
- 150 g grietinės
- 80 g sviesto
- 220 g kvietinių miltų
- 10 g kepimo miltelių
- 1 arb. š. vanilinio cukraus
- Žiupsnelio druskos
Obuolių įdarui
- 4–5 vidutinio dydžio obuolių
- ½ arb. š. cinamono, jei mėgstate
- 1 valg. š. citrinų sulčių
Apskrudusiai plutelei
- 1 valg. š. cukraus
- 15 g sviesto
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia paruošiu obuolius. Juos gerai nuplaunu, perpjaunu ir išimu sėklalizdžius. Supjaustau gana plonomis skiltelėmis, kad kepdamos jos suminkštėtų ir gerai susijungtų su tešla. Jei obuolių odelė plona ir minkšta, jos nelupu, tačiau storesnę ar kietesnę odelę galima pašalinti. Supjaustytus obuolius apšlakstau citrinų sultimis ir atsargiai išmaišau, kad mažiau patamsėtų.
Tuomet paruošiu sviestą ir kiaušinių masę. Aštuoniasdešimt gramų sviesto ištirpinu nedideliame puode ir palieku pravėsti. Į dubenį įmušu tris kiaušinius, suberiu cukrų bei vanilinį cukrų ir elektriniu plakikliu plaku apie 3–4 minutes. Per tą laiką masė pašviesėja, tampa puresnė ir šiek tiek padidėja jos tūris. Šis etapas man labai svarbus, nes nuo tinkamai išplaktų kiaušinių priklauso būsimo pyrago purumas.
Rudenį pasiruošiu kopūstų lapų, o žiemą balandėlius susuku be jokio vargo – šią gudrybę parodė draugė
Ne veltui šiuos lietinius vadina turkiškais: tokio sultingo mėsos įdaro dar nebuvau gaminusi
Vyras siūlė išmesti žalius pomidorus, bet aš pagaminau 3 užkandžius – dabar pats prašo pakartoti
Baklažanus anksčiau tik kepdavau, kol išbandžiau šias salotas be majonezo – dubuo ištuštėja akimirksniu
Baklažanų daugiau nebekepu aliejuje: su česnakais ir daržovėmis jie tokie skanūs, kad dingsta pirmieji
Vakarykštės bulvių košės daugiau neišmetu: iškepu šiuos kotletukus, o šeima prašo pakartotiĮmaišau grietinę ir sviestą. Į išplaktą kiaušinių masę sudedu grietinę ir supilu ištirpintą, bet jau atvėsusį sviestą. Viską trumpai išmaišau, kol ingredientai susijungia į vientisą masę. Karšto sviesto nepilu, nes nenoriu, kad jis paveiktų kiaušinių tekstūrą. Grietinė šiam pyragui suteikia malonaus švelnumo ir padeda išlaikyti minkštesnį minkštimą.
Paruošiu tešlą. Atskirame dubenyje sumaišau miltus, kepimo miltelius ir žiupsnelį druskos. Sausą mišinį dalimis beriu į kiaušinių ir grietinės masę, atsargiai maišydama mentele arba šaukštu. Tešla turi būti gana tiršta, tačiau minkšta ir lėtai slinkti nuo šaukšto. Kai miltų nebesimato, maišyti nustoju, nes per ilgai plakama tešla gali tapti standesnė.
Tada suformuoju pyragą. Maždaug 22–24 cm skersmens kepimo formą iškloju kepimo popieriumi arba lengvai patepu sviestu. Į ją sudedu maždaug pusę paruoštos tešlos ir tolygiai paskirstau. Ant viršaus išdėlioju didžiąją dalį obuolių skiltelių ir, jei noriu, lengvai apibarstau cinamonu. Tuomet atsargiai paskleidžiu likusią tešlą, o viršuje gražiai sudedu atidėtas obuolių skilteles.
Paruošiu gražią apskrudusią plutelę. Penkiolika gramų sviesto ištirpinu ir konditeriniu teptuku atsargiai patepu viršuje išdėliotus obuolius. Ant viso paviršiaus tolygiai pabarstau vieną valgomąjį šaukštą cukraus. Kepant sviestas suteikia malonų aromatą, o cukrus padeda paviršiui gražiai apskrusti. Šios mažos gudrybės nepraleidžiu, nes būtent dėl jos pyragas atrodo ypač apetitiškai.
Galiausiai iškepu pyragą. Formą dedu į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepu maždaug 40–50 minučių. Tikslus laikas priklauso nuo orkaitės, formos dydžio ir obuolių sultingumo, todėl artėjant kepimo pabaigai pyragą patikrinu. Medinį pagaliuką įsmeigiu ten, kur yra daugiau tešlos, o ne tiesiai į obuolio skiltelę. Jei ištraukus ant jo nelieka žalios tešlos, pyragas jau iškepęs.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Labiausiai šiam receptui mėgstu saldžiarūgščius obuolius, kurie kepdami suminkštėja, bet visiškai nesuyra. Jei obuoliai labai saldūs, pyrago skonis gali pasirodyti kiek per švelnus, todėl cinamonas ir citrinų sultys tokiu atveju ypač praverčia. Labai svarbu skilteles supjaustyti ne per storai, nes dideli gabalai gali likti kietoki ir apsunkinti pyrago vidurį. Plonos skiltelės gražiau pasiskirsto tarp tešlos sluoksnių ir suteikia kiekvienam kąsniui daugiau sultingumo.
Kita mano taisyklė – nepermaišyti tešlos subėrus miltus. Kiaušinius su cukrumi galima išplakti ilgiau, tačiau įmaišius miltus užtenka kelių atsargių judesių. Jei tešla maišoma pernelyg intensyviai, pyragas gali iškepti tankesnis, negu norėtųsi. Todėl šiame etape elektrinį plakiklį dažniausiai padedu į šalį ir imu paprastą silikoninę mentelę.
Jei mėgstate riešutus, į obuolių sluoksnį galima įberti nedidelę saują smulkintų graikinių riešutų. Jie puikiai dera su cinamonu ir suteikia pyragui malonaus traškumo. Tik nepadauginu papildomų priedų, nes noriu, kad pagrindinis skonis išliktų obuolių. Pirmą kartą rekomenduočiau išbandyti paprastą variantą, o vėliau jį pritaikyti savo skoniui.
Mano mėgstamiausia gudrybė: prieš kepdama viršutines obuolių skilteles patepu trupučiu tirpinto sviesto ir apibarstau cukrumi. Taip pyrago viršus gražiai apskrunda, o vidus išlieka minkštas bei sultingas. Šis mažas žingsnis paprastam obuolių pyragui suteikia ypatingo jaukumo.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – pasirinkti per daug sultingus obuolius ir sudėti juos labai stambiais gabalais. Tokiu atveju pyrago vidurys gali kepti ilgiau, o aplink obuolius likti drėgnesnių tešlos vietų. Todėl obuolius pjaustau plonai, o pyrago iškepimą tikrinu keliose vietose. Jei viršus jau gražiai parudavęs, bet vidus dar neiškepęs, formą lengvai pridengiu folija ir kepu toliau.
Kita klaida – nuolat varstyti orkaitės dureles. Kol pyragas dar tik kyla, staigus temperatūros pokytis gali paveikti jo struktūrą, todėl pirmąją kepimo dalį stengiuosi durelių neatidarinėti. Taip pat neskubu karšto pyrago iškart pjaustyti, nors kvapas labai vilioja. Leidžiu jam bent 15–20 minučių pravėsti, nes per tą laiką minkštimas sutvirtėja ir gabalėliai gražiau išlaiko formą.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Jei pyrago lieka kitai dienai, jį gerai atvėsinu ir sudedu į uždengiamą indą. Kadangi kepinyje daug drėgnų obuolių, ilgesniam laikymui renkuosi šaldytuvą, kuriame temperatūra ne aukštesnė kaip 4 °C. Ten pyragą geriausia suvartoti per 3–4 dienas. Prieš valgydama gabalėlį galiu trumpai pašildyti orkaitėje, kad vėl pasklistų malonus sviesto ir obuolių aromatas.
Jeigu noriu pyragą pasiruošti ilgesniam laikui, galiu jį užšaldyti atskiromis porcijomis. Visiškai atvėsusius gabalėlius sandariai suvynioju arba sudedu į šaldymui tinkamus indelius. Geriausiam skoniui stengiuosi juos suvartoti per 2–3 mėnesius. Atšildau šaldytuve, o prieš patiekdama, jei noriu, šiek tiek pašildau.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šis obuolių pyragas gardžiausias dar vos šiltas, su puodeliu arbatos arba kavos. Jei laukiu svečių, kartais šalia įdedu šaukštelį vanilinių ledų arba truputį nesaldintos plaktos grietinėlės. Šiltas obuolių įdaras ir vėsūs ledai sukuria labai malonų derinį. Tačiau dažniausiai pyragą valgome vieną, nes jis ir taip pakankamai sultingas.
Kitą dieną pyragas taip pat būna labai skanus, ypač kai obuolių skonis dar labiau susijungia su tešla. Kartais gabalėlį pasiimu prie rytinės kavos ir stebiuosi, kaip paprasti produktai gali sukurti tokį jaukų desertą. Man tai vienas tų receptų, kuriems nereikia ypatingos progos. Užtenka kelių rudeninių obuolių ir noro namuose paskleisti gardų kepinio kvapą.
O jūs kokį obuolių pyragą labiausiai mėgstate – purų, panašų į šarlotę, ar drėgną, su daugybe obuolių? Gal turite savo gudrybę, kaip iškepti gražią, apskrudusią plutelę? Pasidalykite komentaruose – man labai įdomu sužinoti, kokius obuolių pyragus kepate savo šeimai!
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima šiam pyragui naudoti labai rūgščius obuolius? Taip, rūgštesni obuoliai čia puikiai tinka, nes tešla gana saldi. Jie suteikia malonų skonio kontrastą ir neleidžia desertui tapti pernelyg saldžiam. Jei obuoliai ypač rūgštūs, jų sluoksnį galima pabarstyti nedideliu papildomu cukraus kiekiu.
Kodėl obuolių pyragas viduje gali likti neiškepęs? Dažniausiai taip nutinka dėl pernelyg didelio obuolių drėgnumo, per storų skiltelių arba per trumpo kepimo laiko. Taip pat svarbu naudoti tinkamo dydžio formą, nes storesnis tešlos sluoksnis kepa ilgiau. Iškepimą visada tikrinu mediniu pagaliuku toje vietoje, kur yra tešlos.
Ar galima grietinę pakeisti natūraliu jogurtu? Galima išbandyti tirštą natūralų jogurtą, tačiau pyrago tekstūra ir skonis gali šiek tiek skirtis. Jei jogurtas skystesnis už grietinę, tešla taip pat gali tapti skystesnė. Todėl pirmą kartą rekomenduoju gaminti su grietine, kaip nurodyta pagrindiniame recepte.
