Yra tokių naminių ruošinių, kurie ypač praverčia tada, kai vakarienei beveik nėra laiko. Man vienas praktiškiausių – lėtai savo sultyse troškinta mėsa. Ji paruošiama visai paprastai: mėsą supjaustau stambiais gabalais, pasūdau, pagardinu pipirais bei lauro lapais ir kelias valandas lėtai troškinu.
Turinys (8)
Vandens nepilu, nes kaitinama mėsa pati išskiria nemažai sulčių, o nedideli riebalų sluoksneliai išsilydo ir suteikia dar daugiau skonio.
Naminė troškinta mėsa savo sultyse – minkšta ir sultinga
Gerai paruošta mėsa tampa tokia minkšta, kad ją lengvai išskirstau šakute. Ypač man patinka tai, kas nutinka jai atvėsus: mėsos sultys ir natūrali želatina sustingsta aplink gabalėlius, o pašildžius vėl pavirsta sodriu padažu. Tačiau su namuose ruošiama mėsa labai svarbu nepamiršti saugaus laikymo.
Paprastai iškeptos ar ištroškintos mėsos stiklainiuose nelaikau spintelėje – jei nenaudoju patikrinto konservavimo slėgiu metodo, paruoštą mėsą laikau šaldytuve arba užšaldau porcijomis.
Ingredientai
- 3 kg kiaulienos arba jautienos;
- apie 6 arb. š. druskos;
- 36–48 juodųjų pipirų žirneliai;
- 6–12 kvapiųjų pipirų žirnelių;
- 6 nedideli lauro lapai;
- 2–3 svogūnai – nebūtinai, jei norisi juos panaudoti ruošiant patiekalą.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pasiruošiu mėsą. Ją nusausinu ir supjaustau gana stambiais, maždaug 4–6 cm dydžio gabalais. Smulkiau pjaustyti nerekomenduoju, nes per kelias valandas trunkantį troškinimą gabalėliai gerokai sumažėja. Sultingesniam rezultatui renkuosi mėsą, kurioje yra šiek tiek riebalų, nes visiškai liesa mėsa po ilgo troškinimo gali būti sausesnė.
Supjaustytą mėsą pasūdau ir kruopščiai išmaišau, kad druska pasiskirstytų kuo tolygiau. Palieku pastovėti maždaug 30–40 minučių. Papildomo vandens į mėsą nepilu, nes lėtai kaitinama ji išleidžia savo sultis. Išsilydę riebalai ir mėsos sultys vėliau tampa sodraus skonio padažo pagrindu.
Jeigu gaminu daugiafunkciame puode, mėsą dedu tiesiai į jo indą, o ne troškinu uždarytuose stiklainiuose. Įdedu juodųjų ir kvapiųjų pipirų bei lauro lapų, nustatau troškinimo režimą ir gaminu maždaug 3–4 valandas. Tikslus laikas priklauso nuo pasirinktos mėsos ir gabalėlių dydžio. Mano pagrindinis požymis paprastas – gerai paruošta mėsa turi lengvai atsiskirti paspaudus šakute.
Jeigu naudoju orkaitę, mėsą sudedu į tinkamą karščiui atsparų indą su dangčiu. Indą uždengiu, dedu į šaltą orkaitę, nustatau 150 °C temperatūrą ir troškinu maždaug 3–4 valandas. Kepimo metu mėsos be reikalo nejudinu ir leidžiu jai lėtai minkštėti savo sultyse. Baigdama gaminti patikrinu didesnį gabalėlį – jis turi būti visiškai iškepęs ir lengvai dalytis šakute.
Paruošusi mėsą neišpilu inde likusių sulčių. Būtent jose slypi didelė dalis šio patiekalo skonio, todėl mėsą į švarius indus sudedu kartu su susidariusiomis sultimis ir riebalais. Atvėsus natūrali želatina bei riebalai sustingsta ir aplink mėsą susiformuoja tirštesnis sluoksnis. Pašildžius jis vėl suskystėja ir tampa sodriu mėsos padažu.
Jeigu mėsą ketinu laikyti šaldytuve, karštą paruoštą troškinį sudedu į švarius tam tinkamus indus, atvėsinu ir laikau šaltai. Dar patogesnis būdas ilgesniam laikymui be specialaus konservavimo – atvėsusią mėsą padalyti porcijomis ir užšaldyti. Paprastas stiklainio užsukimas nėra tas pats, kas saugus mėsos konservavimas ilgalaikiam laikymui kambario temperatūroje.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Šiam receptui nesirenku vien tik visiškai liesų mėsos gabalų. Nedidelis riebalų kiekis per ilgą troškinimą išsilydo, susimaišo su mėsos sultimis ir padeda išgauti sodresnį rezultatą. Tai ypač pastebima atvėsinus mėsą, kai sultys aplink gabalėlius sutvirtėja. Pašildžius viskas vėl susijungia į labai aromatingą padažą.
Taip pat neskubu smulkinti mėsos. 4–6 cm gabalėliai iš pradžių gali atrodyti didoki, tačiau ilgai troškinami jie susitraukia ir labai suminkštėja. Jei nuo pradžių supjaustyčiau mėsą smulkiai, po kelių valandų dalis gabalėlių galėtų tiesiog suirti. Man patinka, kai inde dar lieka aiškiai matomų, tačiau šakute lengvai išskiriamų mėsos gabalėlių.
Prieskonių šiame recepte specialiai nedauginu. Juodieji bei kvapieji pipirai ir lauro lapai suteikia klasikinį aromatą, tačiau neužgožia pačios mėsos skonio. Svogūnai nėra būtini, todėl juos galima panaudoti jau ruošiant konkretų patiekalą iš troškintos mėsos. Pavyzdžiui, mėsą su svogūnais kelioms minutėms pakepinu keptuvėje ir tik tada dedu prie bulvių ar kruopų.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad karštą mėsą sudėjus į stiklainius ir sandariai užsukus ji automatiškai tampa saugiu konservu laikyti spintelėje. Mėsa yra mažai rūgštus produktas, todėl ilgalaikiam laikymui kambario temperatūroje reikalingas patikrintas konservavimo slėgiu metodas. Įprastas troškinimas orkaitėje ar daugiafunkciame puode šio proceso nepakeičia. Neturėdama tinkamos įrangos, tokį ruošinį laikau šaldytuve arba užšaldau.
Kita klaida – pilti papildomo vandens vien todėl, kad pradžioje inde atrodo sausa. Lėtai kaistant mėsa pati pradeda išskirti sultis, o riebesni jos sluoksneliai tirpsta. Būtent todėl ir gaunamas koncentruotas mėsos skonis. Taip pat neskubinu proceso didindama temperatūrą, nes šiam receptui svarbus ilgas ir gana švelnus troškinimas.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Paruoštą troškintą mėsą atvėsinu ir laikau šaldytuve sandariai uždarytame inde arba padaliju porcijomis ir užšaldau. Ilgesniam laikymui šaldiklyje man patogu rinktis nedideles porcijas, kad vėliau nereikėtų atitirpinti viso kiekio vienu metu. Atitirpintą mėsą prieš patiekdama gerai pašildau. Jei norima tikrų lentynoje laikomų mėsos konservų, reikėtų vadovautis patikrinta konservavimo slėgiu technologija, o ne šiuo paprasto troškinimo būdu.
Su kuo skaniausia valgyti
Ši mėsa labai universali, todėl iš vieno paruošto kiekio galima greitai sugalvoti ne vieną vakarienę. Man ji ypač patinka su bulvių koše, grikiais, perlinėmis kruopomis arba makaronais, nes pašildytos mėsos sultys tampa natūraliu padažu garnyrui. Ji taip pat tinka greitai sriubai arba tiesiog ant ruginės duonos su raugintu ar marinuotu agurku. Jei noriu visai kitokio skonio, mėsos gabalėlius kelioms minutėms dedu į karštą keptuvę su svogūnais ir leidžiu jų kraštams apskrusti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar į mėsą tikrai nereikia pilti vandens?
Pagal šį receptą papildomo vandens nereikia. Per kelias valandas trunkantį lėtą troškinimą mėsa pati išleidžia sultis, o joje esantys riebalai išsilydo. Todėl susidaro natūralus, koncentruoto mėsos skonio skystis.
Kodėl atvėsusiame inde atsiranda želė?
Ilgai ruošiant mėsą į skystį patenka natūralios želatinos, todėl atšaldytos mėsos sultys gali sutvirtėti. Tai ypač priklauso nuo pasirinkto mėsos gabalo. Pašildžius ši želė vėl suskystėja ir tampa sodriu padažu.
Ar galima stiklainius su tokia mėsa laikyti virtuvės spintelėje?
Ne pagal šiame recepte aprašytą orkaitės ar daugiafunkcio puodo metodą. Paprastas karštos mėsos sudėjimas į stiklainius neužtikrina saugaus ilgalaikio mažai rūgštaus mėsos produkto laikymo kambario temperatūroje. Neturint patikrintam konservavimui slėgiu skirtos įrangos ir metodo, paruoštą mėsą reikia laikyti šaltai arba užšaldyti.
Kiauliena ar jautiena – kuri geriau?
Šaltinyje numatytos abi mėsos rūšys, todėl galima rinktis pagal savo skonį. Svarbiau, kad pasirinktas gabalas nebūtų visiškai liesas, jei norisi sultingesnio rezultato. Troškinimo trukmę vertinu pagal pačią mėsą – ji paruošta tada, kai yra visiškai iškepusi ir lengvai išsiskiria šakute.
Ačiū.Priminėt jau primirštą būdą pasigaminti taip mėsą,tai ypač patogu,kai neturi laiko,pasiėmei,pasišildei,o jei iš šaldytuvo ne šaldiklio,man labai skanu šalta.
O man kantrybes neuztektu sitiek terliotis 🫣