Yra patiekalų, kuriems gero padažo reikia beveik tiek pat, kiek ir pagrindinio ingrediento. Kotletai su bulvių koše – vienas tokių derinių, todėl prie jų mėgstu pagaminti paprastą, švelnų pomidorinį padažą su grietine.
Turinys (8)
Jis tirštinamas miltais, o sviestas suteikia malonesnio, sodresnio skonio. Svarbiausia viską maišyti šluotele ir skystį pilti palaipsniui – tada padažas būna glotnus, be nemalonių miltų gumulėlių.
Pomidorinis padažas kotletams su grietine – paprastas valgyklos stiliaus receptas
Šis padažas primena paprastus valgyklos stiliaus padažus, kuriuos įprasta patiekti prie kotletų, kukulių ir įvairių garnyrų. Pomidorų pasta suteikia jam rusvai oranžinę spalvą bei lengvą rūgštelę, o šaukštas grietinės pabaigoje sušvelnina skonį.
Padažą galima gaminti su vandeniu, tačiau turint gero daržovių ar mėsos sultinio skonis bus sodresnis. Aš jo nepadarau pernelyg tiršto, nes vėsdamas padažas dar šiek tiek sutirštėja.
Ingredientai
- 20 g sviesto
- 2 valgomieji šaukštai augalinio aliejaus
- 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų
- 2 valgomieji šaukštai pomidorų pastos
- 1 valgomasis šaukštas grietinės
- 400–500 ml vandens arba sultinio
- 1/2 arbatinio šaukštelio druskos arba pagal skonį
- Maždaug 1/3 arbatinio šaukštelio saldžiosios paprikos miltelių
- Šviežiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį
- Džiovintų krapų arba bazilikų pagal skonį
- 1 lauro lapas, nebūtina
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Į keptuvę dedu sviestą ir iš karto supilu augalinį aliejų. Kaitinu ant vidutinės ugnies, kol sviestas visiškai ištirpsta, tada abu riebalus išmaišau. Aliejus čia suteikia patogią bazę kepimui, o sviestas padažui duoda švelnesnio skonio.
Į ištirpintus riebalus suberiu du valgomuosius šaukštus miltų ir iš karto imu maišyti šluotele. Miltus trumpai pakepinu, kad jie susijungtų su riebalais ir neliktų žalio miltų poskonio. Stipriai skrudinti nereikia – užtenka, kad masė taptų vientisa ir pradėtų lengvai kvepėti.
Tada sudedu pomidorų pastą ir toliau energingai maišau šluotele. Ją taip pat trumpai pakaitinu kartu su miltais ir riebalais. Masė šiame etape bus gana tiršta, tačiau tai normalu – reikiamą konsistenciją suteiksiu skysčiu.
Iš pradžių supilu maždaug 300 ml vandens arba sultinio. Skystį pilu ne visą iš karto, o palaipsniui ir nuolat maišau šluotele, kad miltų masė tolygiai jame išsisklaidytų. Kai padažas tampa visiškai glotnus, po truputį supilu dar tiek skysčio, kiek reikia norimai konsistencijai.
Sumažinu kaitrą, įberiu druskos, juodųjų pipirų, saldžiosios paprikos ir pasirinktų džiovintų žolelių. Jei noriu, įdedu ir vieną lauro lapą. Padažą kelias minutes švelniai kaitinu ir maišau, kol jis sutirštėja, tačiau palieku šiek tiek skystesnį, nei norėčiau matyti lėkštėje, nes vėsdamas jis dar tirštės.
Pačioje pabaigoje įdedu šaukštą grietinės ir labai gerai išmaišau šluotele. Padažą dar trumpai pakaitinu ant nedidelės ugnies, kad grietinė visiškai susijungtų su pomidorine mase. Stipriai ir ilgai virti nebereikia – kai padažas tampa vientisas, glotnus ir karštas, nukeliu keptuvę nuo kaitros.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Norint glotnaus padažo be gumulėlių, svarbiausia neskubėti pilant skystį. Pirmąją jo dalį pilu palaipsniui ir visą laiką intensyviai dirbu šluotele. Kai tiršta miltų bei pomidorų masė jau tampa vientisa, likusį vandenį ar sultinį galima įmaišyti daug lengviau.
Pomidorų pastą mėgstu trumpai pakaitinti kartu su miltais ir riebalais prieš pilant vandenį. Taip jos skonis tampa švelnesnis ir geriau susijungia su visu padažu. Vis dėlto kaitra neturi būti pernelyg stipri, nes miltai ir pomidorų pasta keptuvėje gali greitai pradėti svilti.
Galutinę konsistenciją reguliuoju skysčiu. Jei padažas atrodo per tirštas, įpilu dar šlakelį karšto vandens ar sultinio ir gerai išmaišau. Jei per skystas, leidžiu jam šiek tiek ilgiau švelniai pakaitėti, nes vėliau papildomai berti sausų miltų tiesiai į padažą nerekomenduoju – jie gali sušokti gumulėliais.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida – vandenį supilti vienu kartu ir tik po to bandyti išmaišyti miltų gumulėlius. Daug paprasčiau pirmiausia įpilti dalį skysčio ir iš tirštos masės palaipsniui suformuoti glotnų padažo pagrindą. Šluotelė šiam darbui man patogesnė už paprastą šaukštą ar mentelę.
Kita klaida – padažą išvirti tokio tirštumo, kokio norime jau lėkštėje. Vėsdamas miltais tirštintas padažas tampa pastebimai tirštesnis, todėl nuo viryklės jį nukeliu dar gana lengvai tekantį. Jei vis dėlto vėliau sutirštėja per daug, pašildydama įmaišau truputį vandens arba sultinio.
Grietinės taip pat nededu pačioje pradžioje. Pirmiausia paruošiu pomidorinį padažo pagrindą, sureguliuoju jo tirštumą bei prieskonius ir tik pabaigoje įmaišau grietinę. Po to padažą kaitinu švelniai, neleisdama jam ilgai smarkiai burbuliuoti.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Jeigu padažo lieka, atvėsusį perdedu į uždarą indą ir laikau šaldytuve. Kadangi recepte naudojama grietinė, kambario temperatūroje jo ilgam nepalieku. Geriausia pasigaminti tokį kiekį, kurį šeima suvalgys per kelias artimiausias dienas.
Šaldytuve padažas gerokai sutirštėja, todėl šildydama dažniausiai įpilu šlakelį vandens arba sultinio. Kaitinu ant nedidelės ugnies ir maišau, kol vėl tampa glotnus. Taip konsistenciją galima nesunkiai sugrąžinti net kitą dieną.
Su kuo skaniausia valgyti
Klasikinis mano pasirinkimas – kotletai, bulvių košė ir keli dosnūs šaukštai šio šilto padažo. Jis tinka tiek prie mėsos kotletų, tiek prie švelnesnių žuvies kotletų, tik pastaruoju atveju prieskonius renkuosi saikingiau. Padažas taip pat labai tinka prie mėsos kukulių ir kitų paprastų naminių patiekalų.
Tačiau vien kotletais apsiriboti tikrai nereikia. Šiuo padažu galima pagardinti grikius, ryžius, virtas ar trintas bulves bei makaronus. Jei žinau, kad padažą patieksiu prie labai neutralaus garnyro, vietoj vandens renkuosi sultinį – tuomet jo skonis būna ryškesnis ir sodresnis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką daryti, kad padaže nebūtų miltų gumulėlių?
Miltus pirmiausia gerai sumaišau su sviestu ir aliejumi bei trumpai pakepinu. Tada skystį pilu palaipsniui, ypač pirmuosius kelis šimtus mililitrų, ir be pertraukos maišau šluotele. Kai padažo pagrindas tampa visiškai glotnus, likusį skystį įmaišyti jau labai paprasta.
Ar vietoj vandens galima naudoti sultinį?
Taip, ir man tai labai patinka, kai norisi sodresnio skonio. Tinka daržovių arba prie pagrindinio patiekalo derantis mėsos sultinys. Tik jei sultinys jau sūrus, druskos iš karto neberiu – padažą pirmiausia paragauju.
Kodėl atvėsęs padažas tapo labai tirštas?
Tai normalu, nes miltais sutirštinti padažai vėsdami standėja. Dėl šios priežasties gamindama palieku padažą truputį skystesnį. Jei jis jau atvėso ir tapo per tirštas, šildydama palaipsniui įmaišau nedidelį kiekį vandens arba sultinio.
Ar galima gaminti be grietinės?
Galima, tačiau skonis bus ryškiau pomidorinis ir ne toks švelnus. Šaukštas grietinės šiame recepte suapvalina pomidorų pastos rūgštelę ir suteikia kremiškumo. Jei jos nededu, padažo skonį tiesiog galutinai sureguliuoju prieskoniais ir pasirinktu sultiniu.
