Yra pyragų, kurių grožį pamatai tik tada, kai atpjauni pirmą gabalėlį. „Saulės zuikutis“ yra būtent toks – iš išorės jis gali atrodyti gana santūriai, tačiau viduje slepiasi labai įdomus sluoksnių ir spalvų derinys. Tamsų šokoladinį biskvitą papildo geltonas kepinys su kakava apvoliotais varškės, kokosų ir aguonų rutuliukais, o viską sujungia vyšnių bei sviesto kremas. Darbo čia daugiau nei kepant paprastą kasdienį pyragą, bet galutinis pjūvis tikrai atperka pastangas.
Turinys (6)
Man šis receptas labiausiai patinka tuo, kad kiekvienas sluoksnis turi savo paskirtį ir skonį. Kakavinis biskvitas suteikia sodrumo, varškės rutuliukai – visai kitokią tekstūrą, o vyšnios įneša malonios rūgštelės į gana turtingą sviestinį kremą. Šokoladinius lakštus dar sudrėkinu stipria kava, todėl desertas įgauna gilesnį aromatą.
Tai nėra pyragas, kurį pradėčiau gaminti likus valandai iki svečių atėjimo – surinktą jį reikia palaikyti šaldytuve apie 12 valandų, todėl patogiausia pasiruošti iš vakaro.
Ingredientai
Šokoladiniam biskvitui:
- 5 kiaušiniai
- 125 g cukraus
- 70 g kvietinių miltų
- 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
- 30 g tamsios kakavos
- 30 g kukurūzų krakmolo
- žiupsnelis druskos
Varškės rutuliukams:
- 400 g varškės
- 25 g kokosų drožlių
- 1 kiaušinis
- 10 g sausų aguonų
- 50 g cukraus
- 20 g vanilinio cukraus
- 15 g kukurūzų krakmolo
- 2 valgomieji šaukštai tamsios kakavos apvoliojimui
Geltonai tešlai:
- 2 kiaušiniai
- 120 g cukraus
- 170 g kvietinių miltų
- 1/2 arbatinio šaukštelio ciberžolės
- 180 g 20 % riebumo grietinės
- 5 g kepinių amonio
Vyšniniam kremui:
- 200 g šaldytų vyšnių
- 300 ml vandens
- 250 g cukraus
- 50 g kukurūzų krakmolo
- 300 g sviesto
Biskvitui sudrėkinti:
- 150–170 ml stiprios paruoštos kavos
Taip pat reikės: maždaug 18 × 28 cm kepimo formos ir kepimo popieriaus.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia iškepu šokoladinį biskvitą. Kiaušinius su cukrumi plaku maždaug 8 minutes, kol masė gerokai padidėja ir tampa puri. Atskirai sumaišau miltus, kakavą, kukurūzų krakmolą, kepimo miltelius bei žiupsnelį druskos, tada sausą mišinį atsargiai įmaišau į kiaušinių masę. Šiame etape tešlos jau nebeplaku – lengvais judesiais išmaišau šluotele, kad kuo mažiau prarasčiau plakant sukaupto oro.
18 × 28 cm formos dugną iškloju kepimo popieriumi ir supilu šokoladinę tešlą. Kepu iki 160 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 35 minutes, o iškepusį biskvitą visiškai atvėsinu. Tada horizontaliai perpjaunu į du lakštus. Originaliame recepte minima ir kita galimybė: norint ypač aukšto pyrago, galima iškepti du atskirus tokius biskvitus ir jų nepjauti, tačiau tam jau reikėtų dvigubos šokoladinio biskvito produktų normos.
Dabar paruošiu įdomiausią pyrago dalį – varškės rutuliukus. Varškę sumaišau su kokosų drožlėmis, kiaušiniu, aguonomis, paprastu bei vaniliniu cukrumi ir kukurūzų krakmolu. Masę padaliju į 20 panašaus dydžio dalių ir suformuoju rutuliukus. Kiekvieną gana gausiai apvolioju tamsioje kakavoje, o tada sudedu į 18 × 28 cm formą penkiomis eilėmis po keturis rutuliukus.
Geltonai tešlai kiaušinius išplaku su cukrumi. Miltus atskirai sumaišau su ciberžole – jos reikia nedaug, tačiau būtent ji suteikia sluoksniui ryškesnę gelsvą spalvą. Į grietinę įmaišau 5 g kepinių amonio, tada sujungiu kiaušinių, miltų ir grietinės mišinius. Paruoštą tešlą pilu ant formoje išdėliotų varškės rutuliukų, stengdamasi užpildyti tarpus tarp jų.
Šį sluoksnį kepu iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 25–30 minučių, kol paviršius gražiai paruduoja. Kepdama stebiu savo orkaitę, nes tikslus laikas gali šiek tiek skirtis. Tešla kepdama pakyla ir apgaubia varškės rutuliukus, todėl iškepęs sluoksnis tampa vientisas, o rutuliukai atsiskleidžia tik pyragą perpjovus. Iškepusį pagrindą palieku visiškai atvėsti.
Kremui šaldytas vyšnias sudedu į puodą, supilu 300 ml vandens ir viską sutrinu trintuvu. Suberiu cukrų bei kukurūzų krakmolą ir kaitindama maišau, kol vyšnių masė sutirštėja. Gautą plikinį visiškai atvėsinu. Minkštą sviestą išplaku, o tada palaipsniui įmaišau atvėsusią vyšnių masę, kol gaunu vientisą rausvą kremą.
Surinkdama pyragą pirmą šokoladinio biskvito lakštą sudrėkinu dalimi stiprios kavos. Ant jo paskleidžiu dalį vyšninio kremo ir uždedu iškepusį geltoną sluoksnį su varškės rutuliukais. Toliau paskirstau likusį pagrindinį kremo sluoksnį ir uždengiu antruoju šokoladiniu biskvitu, kurio vidinę pusę taip pat sudrėkinu kava. Viršų galima plonai patepti trupučiu pasilikto kremo, kaip siūloma originaliame recepte.
Surinktą pyragą dedu į šaldytuvą maždaug 12 valandų. Per tą laiką sviestinis kremas sutvirtėja, kavos drėgmė pasiskirsto biskvituose, o visas aukštas kepinys tampa daug patogesnis pjaustyti. Kitą dieną naudoju ilgą aštrų peilį ir po kelių pjūvių jį nuvalau. Taip sluoksniai mažiau susitepa, o varškės rutuliukų raštas pjūvyje išlieka ryškus.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Šiame recepte verta atkreipti dėmesį į kepinių amonį, nes originalo autorė aiškiai nurodo jo nekeisti kitu kildikliu. Kepant amonis turi specifinį kvapą, kuris gali nustebinti, jei su juo dirbate pirmą kartą, todėl virtuvę gerai išvėdinu. Jis labiausiai tinka kepiniams, iš kurių kepimo metu drėgmė ir susidariusios dujos gali pasišalinti. Kadangi šiame konkrečiame recepte nurodyta būtent 5 g kepinių amonio, šią proporciją ir išlaikau.
Vyšniniam kremui svarbi kita detalė – išvirtas vyšnių pagrindas prieš jungiant su sviestu turi būti visiškai atvėsęs. Jei jis bus šiltas, sviestas pradės tirpti ir vietoj puraus kremo galima gauti pernelyg skystą masę. Patį sviestą iš šaldytuvo išimu anksčiau, kad jis suminkštėtų ir lengvai plaktųsi. Taip abi kremo dalys susijungia daug sklandžiau.
Dažniausios klaidos
Šokoladinio biskvito masės nereikėtų energingai maišyti sudėjus miltus. Kiaušiniai čia plakami ilgai būtent tam, kad sukauptų oro, todėl grubus maišymas gali tą purumą greitai panaikinti. Su varškės rutuliukais svarbi visai kita smulkmena – stengiuosi juos daryti panašaus dydžio ir išdėlioti tvarkingomis eilėmis. Tada galutiniame pjūvyje raštas atrodo daug taisyklingesnis, o kiekviename pyrago gabalėlyje tenka panašus kiekis varškės įdaro.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šį pyragą laikau tik šaldytuve, nes jame yra varškės, sviestinio kremo ir kitų greitai gendančių ingredientų. Patogiausia laikyti sandariame inde arba gerai uždengtą, kad biskvitas neapdžiūtų ir neprisigertų šaldytuvo kvapų. Prieš patiekiant nebūtina jo ilgai šildyti kambario temperatūroje – gerai atšalęs pyragas pjaustosi kur kas dailiau. Jei ruošiu šventei, visą darbą planuoju dieną prieš ją, o kitą dieną lieka tik supjaustyti ir patiekti.
Su kuo skaniausia valgyti
„Saulės zuikutis“ yra gana sotus ir išraiškingas desertas, todėl prie jo man labiausiai tinka nesaldi kava arba juodoji arbata. Papildomų padažų ar uogienių nedėčiau, nes vyšnių kremas jau suteikia ir vaisiškumo, ir rūgštelės. Pjaustau nedideliais stačiakampiais gabalėliais, kad kiekviename gražiai matytųsi tamsus biskvitas, rausvas kremas ir šviesus vidurinis sluoksnis su rutuliukais. Būtent tas margas pjūvis ir yra didžiausia šio pyrago puošmena.
