Akimirką, kai ryte norėjosi ko nors sotaus, bet nenorėjau nei dešros, nei sudėtingų pusryčių, pasigaminau šį vištienos užtepą. Pirmas šaukštas man iš karto parodė, kad toks receptas namuose prigyja labai greitai: jis švelnus, minkštas ir maloniai sotus.
Turinys (3)
Labiausiai man patinka tai, kad čia nereikia nei įmantrių produktų, nei ilgo pasiruošimo. Vištienos krūtinėlė, svogūnas, prieskoniai ir šlakelis grietinėlės virsta užtepu, kuris ant duonos atrodo daug rimčiau, nei yra iš tikrųjų.
Ko aš imu šiam paprastam užtepui
- 800 g vištienos filė
- 10 juodųjų pipirų žirnelių
- 1 lauro lapas
- 1 l šalto vandens
- 400 g svogūnų
- Druska ir pipirai pagal skonį
- Aliejaus apkepimui
- 0,25 a. š. maltų juodųjų pipirų
- 0,25 a. š. sausų česnakų
- 0,5 a. š. paprikos
- 200 g 15 % grietinėlės
Kaip aš gaminu šį vištienos užtepą
1. Pirmiausia į puodą dedu vištienos krūtinėles, įmetu svogūną su kryžminiais įpjovimais, juodųjų pipirų žirnelius ir lauro lapą. Užpilu 1 l šalto vandens, pasūdau, uždengiu dangčiu ir verdu, kol mėsa išverda. Man labai svarbu vištieną palikti atvėsti sultinyje, nes taip ji išlieka sultinga ir vėliau užtepas būna daug malonesnės tekstūros.
2. Kol mėsa verda ir vėsta, svogūnus supjaustau šiaudeliais. Į keptuvę įpilu visai nedaug aliejaus, svogūnus apkepu iki minkštumo ir lengvai pasūdau. Čia neskubu: jei svogūnas tik suminkštėja, bet dar nepradeda gerai saldėti, skonis būna blankesnis. Kai tik svogūnai tampa minkšti, įdedu truputį maltų juodųjų pipirų, sausų česnakų ir paprikos, išmaišau ir dar kepu 1–2 minutes.
3. Į svogūnų masę supilu 200 g 15 % grietinėlės, viską dar kartą sumaišau ir pakaitinu dar 1–2 minutes, kol pasirodo pirmieji burbuliukai. Tada ugnį išjungiu. Aš visada stengiuosi neperkaitinti grietinėlės: užtenka, kad ji tik sušiltų ir sujungtų visus skonius, o ne pradėtų smarkiai virti.
4. Karštą svogūnų ir grietinėlės mišinį dedu ant išvirtos vištienos krūtinėlės ir viską sutrinu rankiniu trintuvu maždaug 5 minutes, kol masė tampa vientisa, švelni ir puri. Jei norisi, galima įdėti ir šviežio česnako, bet aš dažniausiai renkuosi džiovintą, nes jo skonis delikatesnis ir neužgožia vištienos.
5. Kai masė jau glotni, ją perkeliu į lėkštę ar dubenį ir palieku atvėsti. Čia labai svarbi kantrybė: šiltas užtepas atrodo per minkštas, bet atvėsęs jis gražiai sutvirtėja ir tampa tinkamas tiek tepti ant duonos, tiek dėti į sumuštinius. Jei norisi lygesnės konsistencijos, galima dar kartą trumpai permaišyti, tačiau aš paprastai palieku kaip yra.
6. Patiekiu su šviežia duona arba paskrudintais skrebučiais. Man šis užtepas patinka tuo, kad jis būna ne tik švelnus, bet ir ryškaus, jaukaus skonio: juntamas keptas svogūnas, lengvas grietinėlės minkštumas ir vištienos sotumas. Tai vienas tų receptų, kurį paruošti paprasta, o rezultatas visada atrodo tvarkingas ir naminis.
Geriausiai man pavyksta tada, kai vištienos neperverdu. Jeigu mėsa verdama per ilgai, ji praranda dalį sultingumo, o užtepas gali tapti sausesnis, negu norėtųsi. Todėl aš stebiu, kad krūtinėlė būtų tikrai išvirusi, bet neperkrauta karščiu.
Dar vienas mažas triukas iš mano virtuvės: svogūnų neverta kepti skubant ant per didelės ugnies. Kai jie lėtai suminkštėja ir šiek tiek pasaldėja, užtepo skonis tampa kur kas jaukesnis. Tada net ir paprastas sumuštinis atrodo lyg su mažyte švente ant stalo.
7. Jei norisi paskaninti pagal savo skonį, druskos ir pipirų dedu pabaigoje, jau paragavusi. Taip lengviau pataikyti į tikslų skonį, nes vištienos sultinys, svogūnai ir grietinėlė kartu gali duoti visai stiprų pagrindą. Aš taip pat mėgstu paragauti ir tik tada spręsti, ar reikia dar trupučio paprikos.
Šį užtepą aš dažniausiai ruošiu iš vakaro arba ankstyvą rytą, kai žinau, kad reikės greitų pusryčių. Sandariame inde šaldytuve jis išlieka tvarkingas ir patogus naudoti, o kitą dieną skonis net būna dar susigulėjęs. Man labai patinka, kad tokį užtepą galima neštis ir į darbą kaip sotų užkandį su duona ar trapučiais.
Jeigu kartais atrodo, kad masė išėjo per tiršta, galima įmaišyti truputį atvėsinto vištienos sultinio. O jeigu priešingai, norisi tirštesnio rezultato, kitą kartą užtenka kiek ilgiau nugarinti svogūnų ir grietinėlės masę prieš trynimą. Tokie maži pataisymai labai greitai leidžia prisitaikyti receptą prie savo skonio.
8. Galutiniame etape aš šį užtepą pateikiu kaip labai paprastą, bet sotų namų pusryčių variantą. Jis tinka ant baltos duonos, ruginės riekės ar paskrudinto batono, o prie jo labai gražiai dera ir keli švieži agurkų griežinėliai. Kai stalas paprastas, bet skonis geras, man to visiškai pakanka.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu vietoj vištienos krūtinėlės naudoti kitą vištienos dalį?
Taip, galima naudoti ir kitą vištienos mėsą, tik skonis bei tekstūra bus šiek tiek kitokie. Krūtinėlė čia duoda švelnų, gana lengvą pagrindą, todėl užtepas išlieka purus ir ne per sunkus.
Jeigu renkuosi riebesnę mėsą, pavyzdžiui, nuo šlaunelių, užtepas bus sodresnis ir tamsesnis. Tokiu atveju aš ypač atidžiai žiūriu, kad nebūtų per daug skysčio, nes kitaip galutinis rezultatas gali būti ne toks vientisas.
Kuo galima pakeisti 15 % grietinėlę?
Jei namuose nėra 15 % grietinėlės, galima imti kitą panašaus riebumo virimui skirtą grietinėlę. Svarbiausia, kad ji būtų tinkama kaitinti ir gerai susijungtų su svogūnais bei prieskoniais.
Su riebesne grietinėle skonis bus minkštesnis ir sodresnis, o su liesesne masė gali pasirodyti kiek lengvesnė. Aš pati dažniausiai laikauosi 15 % varianto, nes jis duoda gražią pusiausvyrą tarp švelnumo ir sotumo.
Kiek laiko šį užtepą galima laikyti šaldytuve?
Laikau jį tik sandariai uždarytame inde ir visada dedu į šaldytuvą, kai tik atvėsta. Taip jis išlieka tvarkingas, neišsausėja ir neprisigeria kitų šaldytuvo kvapų.
Aš pati stengiuosi suvalgyti per 2–3 dienas, nes būtent tada skonis dar būna geriausias. Jei užtepas stovėjo ilgiau, visuomet pasitikrinu kvapą, išvaizdą ir konsistenciją, nes su pieno produktais geriau nerizikuoti.
Kas dažniausiai sugadina šį receptą?
Dažniausia klaida, kurią matau ir pati esu dariusi, yra pervirta vištiena. Kai mėsa per ilgai verda, ji tampa sausesnė, o paskui ir sutrynus užtepas nebeturi tokio švelnumo, kokio norisi.
Kita klaida – per stipriai apkepinti svogūnus arba viską sutrinti, kol masė tampa per karšta. Man geriausiai veikia ramus tempas: išvirti, atvėsinti sultinyje, apkepinti svogūnus iki minkštumo ir tik tada viską sujungti į vientisą masę.
Ar galima įdėti daugiau prieskonių, kad skonis būtų ryškesnis?
Taip, bet aš daryčiau tai atsargiai. Šis užtepas man gražus tuo, kad jis nėra per aštrus: vištiena, svogūnas ir grietinėlė turi skambėti kartu, o ne konkuruoti tarpusavyje.
Jei norisi ryškesnio skonio, pirmiausia verta šiek tiek padidinti juodųjų pipirų kiekį arba įdėti šviežio česnako. Vis dėlto pradėčiau nuo mažo papildymo ir ragaučiau po kiekvieno žingsnio, nes labai lengva užgožti tą švelnų, naminį charakterį, dėl kurio šis užtepas man ir patinka.























