Mano monstera kiekvieną žiemą atrodo taip, lyg kažkas būtų apdeginęs jos lapų kraštus. Pirmiausia atsiranda gelsvas apvadas, paskui jis paruduoja ir sudžiūsta. Didieji, raižyti lapai, dėl kurių šį augalą ir pirkau, pradeda atrodyti apšepę. Ilgai maniau, kad kaltas vien sausas oras. Bet kai pasirūpinau drėgme, problema neišnyko. Tikroji priežastis pasirodė visai kitur – mano laistytuve.
Turinys (6)
Kas kelia rudus lapų kraštus
Monsteros lapų kraštai gali ruduoti dėl kelių priežasčių. Sausas oras yra viena jų, ir žiemą jis tikrai prisideda. Bet dažnai kaltos ir druskos, kurios kaupiasi žemėje. Jos patenka su kietu vandentiekio vandeniu ir trąšomis. Kai druskų susikaupia per daug, šaknys sunkiau įsiurbia vandenį, o lapų kraštai, esantys toliausiai nuo šaknų, nukenčia pirmiausia.
Mano atveju buvo abu dalykai iš karto. Laisčiau tiesiai iš čiaupo, šaltu ir kietu vandeniu. Ir visą rudenį tręšiau taip pat kaip vasarą, nors augalas žiemą auga daug lėčiau ir tiek maisto nesunaudoja.
Baltos apnašos ant vazono
Ženklas, kurio ilgai nepastebėjau, buvo ant paties vazono. Ant žemės paviršiaus ir vazono kraštų buvo susidariusios baltos, šiek tiek kietos apnašos. Tai druskų ir kalkių nuosėdos. Kai jas pamačiau, supratau, kad ne tik lapuose problema.
Ką pakeičiau
Pirmiausia pakeičiau vandenį. Dabar laistymui skirtą vandenį palieku nusistovėti bent parą atviruose induose, kad išgaruotų chloras ir sušiltų iki kambario temperatūros. Kartais naudoju ir filtruotą vandenį arba surinktą lietaus vandenį, kai jo turiu. Šaltas vanduo tiesiai iš čiaupo šaknims yra stresas, ypač žiemą.
Paskui išplaunu susikaupusias druskas. Tai darau kartą per kelis mėnesius: vazoną nunešu į vonią ir lėtai, gausiai perpilu žemę švariu, nusistovėjusiu vandeniu, kol jis laisvai teka pro dugno skylutes. Taip druskos išplaunamos iš žemės. Po to leidžiu vandeniui gerai nutekėti ir tik tada grąžinu vazoną į vietą.
Baltas apnašas nuo žemės paviršiaus nugrandžiau šaukštu, nuimdama gal centimetrą viršutinio sluoksnio, ir užpyliau šviežios žemės.
Tręšimas žiemą
Nuo lapkričio iki vasario monsteros beveik netręšiu. Jei augalas stovi šviesioje vietoje ir vis dar leidžia naujus lapus, kartą per mėnesį duodu perpus silpnesnį trąšų tirpalą nei nurodyta. Jei auga labai lėtai, netręšiu visai. Pavasarį, kai pradeda augti aktyviau, grįžtu prie įprasto tręšimo.
Ir vis dėlto – oro drėgmė
Žinoma, oro drėgmės irgi nepamiršau. Monstera stovi ne prie radiatoriaus, o šviesiame kambario kampe, šalia kitų augalų. Po vazonu – padėklas su akmenukais ir vandeniu. Lapus kartą per kelias savaites nušluostau drėgna šluoste, kad dulkės netrukdytų jiems kvėpuoti ir gauti šviesos.
Jau sudegusių lapų kraštų atgal nebeatgaivinsi. Juos atsargiai nukerpu švariomis žirklėmis, palikdama siaurą rudą juostelę, kad nepažeisčiau sveiko audinio. Lapas vis tiek atrodo daug tvarkingiau.
Po dviejų mėnesių
Nauji lapai, kurie išaugo jau po šių pokyčių, buvo sveiki, žali, be jokių rudų kraštų. Seni lapai liko su nukirptais kraštais, bet naujų pažeidimų nebeatsirado. Ir supratau, kad dažnai, ieškodami priežasties, žiūrime tik į vieną dalyką. O augalui gali trukdyti keli smulkūs įpročiai iš karto.
Jei jūsų monsteros lapų kraštai ruduoja, pažiūrėkite ne tik į drėgmės matuoklį, bet ir į savo laistytuvą bei trąšų buteliuką. Gali būti, kad atsakymas slypi būtent ten.























