Šiemet bulvių užderėjo daug, ir rūsyje stovėjo kelios dėžės. Vieną lapkričio vakarą, kai žmona paprašė atnešti bulvių vakarienei, pastebėjau, kad viršutinėje dėžėje dalis bulvių nusidažė žalia spalva. Ne visos, bet nemažai: kai kurios turėjo tik žalią dėmę vienoje pusėje, kitos buvo pažaliavusios beveik visos. Žmona jas nuskuto, išvirė, ir prie stalo pajutome, kad bulvės kartokos, o po valgio šiek tiek peršti gerklę. Tada nusprendžiau išsiaiškinti, kas nutiko ir ar tokias bulves apskritai galima valgyti.
Turinys (9)
Kodėl bulvės žaliuoja
Paaiškėjo, kad bulvės žaliuoja nuo šviesos. Kai bulvių gumbai būna šviesoje – saulėje, po lempa, net šviesiame rūsyje – juose pradeda gamintis chlorofilas, tas pats žalias pigmentas, kuris yra lapuose. Pats chlorofilas yra nekenksmingas. Bet kartu su juo bulvėse gaminasi ir solaninas.
Solaninas yra natūrali medžiaga, kurią bulvė gamina apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Jis kartaus skonio, o didesniais kiekiais gali būti kenksmingas žmogui. Žalia spalva pati savaime nėra solaninas, bet ji rodo, kad bulvė buvo šviesoje ir kad joje greičiausiai susikaupė daugiau solanino.
Mūsų rūsyje, kaip vėliau pastebėjau, buvo pakeistas langelis. Senas buvo užkaltas, o naujasis praleido dienos šviesą tiesiai ant viršutinės dėžės. Būtent tos bulvės ir pažaliavo.
Kur daugiausia solanino
Solanino daugiausia būna bulvės žievėje ir tiesiai po ja, žaliose vietose, akutėse ir daiguose. Gumbo viduje jo paprastai yra mažiau. Todėl kartaus skonio ir peršėjimo jausmo dažniausiai sukelia žalios vietos ar daigai, kurie liko neišpjauti.
Taip pat solanino daugiau būna pažeistose, apgraužtose, sumuštose bulvėse, ir tose, kurios pradėjo dygti.
Ar galima valgyti
Svarbiausias klausimas buvo, ar žalias bulves galima valgyti. Iš to, ką perskaičiau ir ką patarė pažįstama dietologė, atsakymas toks: jei žalia tik nedidelė dalis, ją reikia giliai išpjauti kartu su storu sluoksniu po ja, taip pat išpjauti visas akutes ir daigus. Likusią sveiką, geltoną ar baltą bulvės dalį galima naudoti.
Bet jei bulvė pažaliavusi didelėje dalyje, jei žalia spalva eina giliai į vidų arba jei išvirta bulvė kartaus skonio, tokios bulvės geriau nevalgyti. Kartumas yra aiškus signalas, kad solanino yra per daug.
Dietologė perspėjo, kad virimas, kepimas ar skrudinimas solanino beveik nesunaikina. Todėl negalima tikėtis, kad žalia bulvė, ilgai virta, taps saugi.
Ypač atsargiems reikia būti su vaikais, nes jiems mažesnis kiekis gali turėti didesnį poveikį. Pažaliavusių bulvių vaikams geriau neduoti visai.
Ką padariau su pažaliavusiomis bulvėmis
Peržiūrėjau visą viršutinę dėžę. Bulves, kurios turėjo tik mažą žalią dėmę, atskyriau ir panaudojome per kelias dienas, giliai išpjaudami žalias vietas. Bulves, kurios buvo žalios didesnėje dalyje, išmečiau į kompostą. Gyvuliams jų taip pat neduodu, nes solaninas kenkia ir jiems.
Dar viena įdomi detalė: žalias bulves galima naudoti sodinimui. Kai kurie daržininkai net sąmoningai palaiko sėklines bulves šviesoje, kad jos pažaliuotų. Pažaliavusios sėklinės bulvės mažiau puola graužikai ir jos atsparesnės ligoms. Todėl kelias nedideles žalias bulves atidėjau pavasariui.
Kaip dabar laikau bulves
Po šio atvejo pakeičiau bulvių laikymą. Pirmiausia – tamsa. Rūsio langelį uždengiau tamsiu audeklu, o bulvių dėžes – senais maišais ar kartonu. Bulvės turi būti laikomos visiškoje tamsoje.
Antra – temperatūra. Bulves geriausia laikyti vėsiai, maždaug kelių laipsnių šilumos temperatūroje. Per šiltai jos pradeda dygti, o per šaltai, žemiau nulio, sušąla ir tampa saldžios bei vandeningos.
Trečia – drėgmė ir vėdinimas. Bulvės neturi išdžiūti ir susiraukšlėti, bet ir neturi būti per drėgnos, kitaip pradeda pūti. Dėžes laikau ne ant grindų, o ant padėklų, ir palieku tarpus tarp jų, kad cirkuliuotų oras.
Ketvirta – periodiškas peržiūrėjimas. Kartą per kelias savaites peržiūriu bulves ir išrenku tas, kurios pradėjo pūti, dygti ar žaliuoti. Viena supuvusi bulvė gali sugadinti ir aplinkines.
Bulvės ir obuoliai – ne kaimynai
Dar vieną dalyką sužinojau tik dabar. Rūsyje bulvių dėžės stovėjo šalia obuolių lentynos. Obuoliai, nokdami, išskiria etileną – dujas, kurios skatina kitų vaisių ir daržovių nokimą. Bulvėms etilenas skatina dygimą ir senėjimą. Todėl dabar obuolius laikau kitame rūsio kampe, kuo toliau nuo bulvių, o dar geriau – atskiroje patalpoje. Taip pat bulvių nelaikau šalia svogūnų: svogūnai išskiria drėgmę ir dujas, nuo kurių bulvės greičiau pradeda pūti, o bulvės – drėgmę, nuo kurios svogūnai pradeda dygti.
Kaip atskirti žalumą nuo kitų dėmių
Kartais bulvės turi ir kitokių spalvų dėmių. Pilkos ar tamsios dėmės po žieve dažnai būna sumušimai ar sušalimo pėdsakai. Rudos, įdubusios vietos – puvinio ar ligos ženklas. Žalia spalva skiriasi tuo, kad ji būna tiesiai po žieve, ryškiai žalia ar gelsvai žalia, ir dažniausiai ta bulvės pusė, kuri buvo atsukta į šviesą. Jei abejojate, bulvę perpjaukite: žalumas matyti kaip žalias žiedas po žieve.
Parduotuvės bulvės
Įdomu, kad bulvės gali pažaliuoti ir namie, ne tik rūsyje. Parduotuvėse jos dažnai būna šviesiose lentynose po lempomis, o namie – permatomuose maišeliuose ant virtuvės stalviršio. Dabar perkamas bulves iš karto perdedu į tamsią spintelę ar popierinį maišelį ir laikau kuo vėsesnėje vietoje.
Kartokos bulvės – ženklas, kurio nereikia ignoruoti
Tą vakarą, kai pajutome kartumą, būtų buvę protingiau bulvių nebevalgyti. Dabar žinau, kad kartumas ir peršėjimas gerklėje yra kūno ženklas. Laimei, valgėme nedaug, ir niekam nieko neatsitiko.
Jei ir jūsų rūsyje bulvės pradėjo žaliuoti, patikrinkite, ar į jį nepatenka šviesa. Nedideles žalias vietas giliai išpjaukite, o labai pažaliavusias ir kartokas bulves išmeskite. Ir laikykite bulves tamsoje – tai paprasčiausias būdas, kad jos žiemą liktų skanios ir saugios.























