Pirmą kartą ruošdamas vynmedžius žiemai buvau nusiteikęs labai rimtai. Prisiskaičiau patarimų, susiradau lentų, agroplėvelės, senų maišų ir dar keletą daiktų, kurių paskirties pats iki galo nesupratau. Viską kruopščiai sukroviau aplink vynmedį ir atsitraukiau pasigrožėti savo darbu.
Turinys (10)
- Ar visas vynuoges Lietuvoje būtina dengti žiemai?
- Kada geriausia dengti vynmedžius rudenį?
- Kaip paruošiu vynmedį prieš dengimą?
- Kaip dengiu vynuoges agropluoštu?
- Ar galima vynmedį žiemai užpilti žemėmis?
- Ar vynuogėms tinka sausi lapai ir eglišakės?
- Kodėl vynuogių negalima sandariai apvynioti plėvele?
- Kaip apsaugoti jaunus vynuogių sodinukus?
- Kada pavasarį nuimti vynuogių uždangalus?
- Dažniausios vynuogių dengimo žiemai klaidos
Kaip tik tuo metu į kiemą užsuko uošvis, apžiūrėjo mano konstrukciją ir paklausė: „Čia vynuoges nuo šalčio saugai ar naują šašlykinę pastatei?“ Bandžiau aiškinti, kad tai rimta augalų apsaugos sistema, bet jis tik nusijuokė ir pasakė, kad svarbiausia pavasarį po visomis tomis antklodėmis dar rasti gyvą vynmedį.
Juokingiausia, kad kitą pavasarį jo žodžius prisiminiau ne kartą. Po mano perdėm sandariu uždangalu buvo prisikaupę drėgmės, o kai kurios šakelės atrodė prasčiau, nei tikėjausi. Tada supratau, kad vynuogių paruošimas žiemai nėra varžybos, kas sukraus storesnį sluoksnį medžiagų.
Lietuvoje daug kas priklauso nuo vynmedžio veislės, jo amžiaus, sodinimo vietos ir konkrečios žiemos. Dabar dengiu apgalvotai: pirmiausia įvertinu augalą, o tada pasirūpinu, kad jis būtų apsaugotas ne tik nuo šalčio, bet ir nuo užsilaikančios drėgmės.
Ar visas vynuoges Lietuvoje būtina dengti žiemai?
Ne visus vynmedžius reikia dengti vienodai. Lietuvoje auginama šalčiui gana atsparių veislių, kurios tinkamoje vietoje gali žiemoti ir be viso antžeminės dalies uždangalo. Tačiau jauni sodinukai, jautresnės desertinės veislės ir nepakankamai sumedėję ūgliai dažniau nukenčia nuo šalčio. Todėl prieš imdamasis darbo visada pasidomiu konkrečios veislės atsparumu ir prisimenu, kaip ji laikėsi ankstesnėmis žiemomis.
Ypač svarbi pati augimo vieta. Vynmedis, pasodintas šalia saulėtos, nuo šiaurinių vėjų apsaugotos sienos, gali žiemoti visai kitaip nei augalas atvirame, vėjuotame sklypo kampe. Dar vienas svarbus veiksnys – šaknų zona, nes stipriai įšalus žemei ir nesant sniego dangos ji gali nukentėti. Būtent dėl to net atsparių veislių jaunus augalus pirmąsias žiemas dažnai verta papildomai apsaugoti.
Baltų kojinių daugiau nebešveičiu iki išnaktų: štai kaip jas mirkau, kad išsiplautų nešvarūs padai
100 ml šilto vandens, actas ir indų ploviklis: mišinys puodų riebalus įveikia be brangios chemijos
Šių 4 medžių neskubėkite sodinti prie namo: problemos gali išryškėti tik po 10–15 metų
Svogūnai pūva ir dygsta žiemą? Vieni juos barsto pelenais, o aš pirmiausia patikrinu 3 dalykus
Lygintuvas vos nesugadino mano palaidinės: štai kaip nuvalau juodas pridegusias dėmes nuo pado
Kurklių darže daugiau nenoriu: rudenį naudoju vieną seną gaudyklę ir vengiu 3 klaidųKada geriausia dengti vynmedžius rudenį?
Vynmedžių neskubu sandariai dengti vos pasirodžius pirmoms vėsioms naktims. Paprastai laukiu, kol nukrinta lapai, ūgliai baigia aktyvų augimą, o orai tampa nuolat vėsesni. Subrendęs daugelio veislių vynmedis gali ištverti nedideles trumpalaikes šalnas, tačiau jautriems ir labai jauniems augalams apsaugos gali reikėti anksčiau. Svarbiausia atsižvelgti ne vien į kalendorių, bet ir į orų prognozę bei konkretaus augalo būklę.
Lietuvoje vienais metais vėsesni orai ateina jau spalio pabaigoje, o kitais lapkritį dar pasitaiko gana šiltų ir lietingų dienų. Jeigu vynmedį per anksti sandariai uždengsiu, po uždangalu gali kauptis drėgmė ir atsirasti pelėsio. Todėl apsaugines medžiagas pasiruošiu iš anksto, bet galutinį dengimą atlieku tada, kai augalas jau ruošiasi žiemos ramybei. Tai daug patikimiau nei kiekvienais metais vadovautis viena griežta data.
Kaip paruošiu vynmedį prieš dengimą?
Pirmiausia iš po krūmo surenku nukritusius lapus, supuvusias uogas ir kitas augalines liekanas. Ypač atidžiai pašalinu tas, ant kurių matyti ligų požymių, nes jose gali išlikti kai kurių ligų sukėlėjų. Tuomet apžiūriu stiebus ir įvertinu, kurie ūgliai gerai sumedėję, o kurie dar žali, ploni arba pažeisti. Genėjimą atlieku atsižvelgdamas į veislę ir pasirinktą formavimo būdą, nes stiprus rudeninis genėjimas ne visiems vynmedžiams yra geriausias sprendimas.
Jeigu vynmedį ketinu guldyti ant žemės, jo lankstesnius ūglius atsargiai atlaisvinu nuo atramų. Stengiuosi visko nedaryti vienu staigiu judesiu, nes senesnė, stora mediena gali skilti. Ilgesnius lankstomus ūglius patogu laisvai surišti minkšta virve, kad jie nesusipainiotų. Jei vynmedis labai standus, jo nelaužiu – tokiam augalui geriau ieškoti kitokio apsaugos sprendimo.
Kaip dengiu vynuoges agropluoštu?
Vienas patogiausių būdų jauniems arba lankstiems vynmedžiams – žemas karkasinis uždangalas. Pirmiausia po prilenktais ūgliais padedu sausą lentą arba kitą tinkamą pagrindą, kad jie negulėtų tiesiai ant šlapios žemės. Tada virš jų pastatau nedidelius lankus ir uždengiu baltu žiemai skirtu agropluoštu. Medžiagą pritvirtinu taip, kad jos nenuneštų vėjas, bet atodrėkių metu prireikus galėčiau uždangalą pravėdinti.
Storesnis, maždaug 50–60 g/m² agropluoštas gali būti naudingas kaip papildomas apsauginis sluoksnis, tačiau vienas jis negarantuoja apsaugos nuo stiprių šalčių. Be to, agropluoštas praleidžia dalį drėgmės, todėl lietingomis žiemomis gali prireikti atskiros apsaugos nuo kritulių. Jeigu virš karkaso naudoju vandens nepraleidžiančią medžiagą, tarp jos ir vynmedžio palieku oro tarpą bei galimybę vėdinti. Nesiekiu sukurti visiškai sandaraus šiltnamio, nes būtent drėgmės užsilaikymo anksčiau neįvertinau.
Ar galima vynmedį žiemai užpilti žemėmis?
Tradicinis būdas – atsargiai prilenktus vynmedžio ūglius pridengti puria, iš anksto paruošta žeme. Priklausomai nuo veislės ir vietos sąlygų, toks sluoksnis gali būti maždaug 15–25 cm storio. Tačiau šis metodas geriausiai tinka ten, kur dirva neužmirksta ir galima saugiai paguldyti ūglius. Savo sunkesnėje ar drėgnesnėje dirvoje tokio būdo nenaudočiau neįvertinęs vandens kaupimosi rizikos.
Žemių nekasu visai prie pat vynmedžio pagrindo, kad neapnuoginčiau ir nepažeisčiau šaknų. Taip pat prisimenu, kad pavasarį reikės atsargiai pašalinti užpiltą sluoksnį, nepažeidžiant pumpurų. Man šis būdas atrodo tinkamesnis konkrečioms sodinimo sąlygoms, o ne kaip universalus sprendimas kiekvienam Lietuvos vynuogynui. Jei abejoju, renkuosi lengviau kontroliuojamą karkasinę apsaugą.
Ar vynuogėms tinka sausi lapai ir eglišakės?
Sveiki, sausi lapai ir eglišakės gali būti naudojami kaip papildoma izoliacinė medžiaga. Eglišakės padeda sudaryti oro tarpus, o sausi lapai gali pridėti izoliacijos, jeigu jie apsaugoti nuo permirkimo. Tačiau šlapi lapai susispaudžia į tankų sluoksnį ir gali ilgai išlaikyti drėgmę. Todėl niekada nekraunu ant vynmedžio didelės krūvos lietaus permerktų lapų, ypač jei jie surinkti nuo ligotų augalų.
Kodėl vynuogių negalima sandariai apvynioti plėvele?
Šią klaidą gerai prisimenu iš savo pirmųjų bandymų. Polietileno plėvelė neleidžia lengvai pasišalinti drėgmei, todėl per atodrėkius po ja gali susidaryti kondensatas. Ilgai drėgni pumpurai ir stiebai tampa jautresni pelėsiui bei kitoms problemoms. Dėl to plėvelės nevynioju tiesiai aplink vynmedį ir nenaudoju jos kaip sandaraus maišo.
Plėvelė gali būti naudinga tik kaip išorinė apsauga nuo kritulių virš tinkamo karkaso, paliekant oro tarpą ir vėdinimo galimybę. Taip ji neturi tiesiogiai liestis su ūgliais. Jeigu matau, kad viduje kaupiasi drėgmė, pirmiausia pasirūpinu vėdinimu. Žiemą augalui reikia apsaugos, o ne pirties.
Kaip apsaugoti jaunus vynuogių sodinukus?
Pirmųjų ir antrųjų metų vynmedžiams skiriu daugiau dėmesio, nes jų šaknų sistema dar nėra tokia išsivysčiusi, o ūgliai gali būti jautresni šalčiui. Aplink pagrindą supilu nedidelį purios, neįmirkusios žemės kauburėlį, nepažeisdamas šaknų. Virš trumpo sodinuko galima pastatyti nedidelį apsauginį karkasą ar dėžę, kuri neleistų šaltam vėjui tiesiogiai veikti ūglių. Tačiau ir čia pasirūpinu, kad viduje nesikauptų vanduo ir per atodrėkius būtų įmanoma pravėdinti.
Kada pavasarį nuimti vynuogių uždangalus?
Pavasarį vynmedžių neatidengiu vien todėl, kad kelias dienas gražiai pašvietė saulė. Lietuvoje šiltesnį kovą ar balandį gali pakeisti stipresnės šalnos, todėl pirmiausia stebiu prognozę ir palaipsniui gerinu vėdinimą. Kai ilgalaikių stiprių šalčių rizika sumažėja, sunkesnius apsaugos sluoksnius pašalinu. Vis dėlto jaunų, jau brinkstančių pumpurų apsaugą nuo pavasarinių šalnų prireikus dar pasilieku po ranka.
Didelė klaida būtų ir per ilgai laikyti vynmedį šiltame, drėgname uždangale. Pavasarinė saulė gali greitai pakelti temperatūrą po plėvele, o augalas pradėtų busti anksčiau, nei saugu. Todėl uždangalus nuimu palaipsniui, atsižvelgdamas į orą. Man svarbu ne tik išsaugoti vynmedį per žiemą, bet ir nesukelti jam papildomo streso pavasarį.
Dažniausios vynuogių dengimo žiemai klaidos
Dažniausiai pastebiu tris problemas: per ankstyvą dengimą, drėgmės kaupimąsi ir pernelyg stiprų ūglių lankstymą. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad vien storas agropluoštas visomis sąlygomis apsaugos šilumamėgę veislę. Kiekvienam vynmedžiui verta parinkti būdą pagal jo amžių, veislę ir augimo vietą. Jei dirva labai šlapia, pirmiausia reikia spręsti vandens pertekliaus problemą, nes drėgnas uždangalas gali tapti ne pagalba, o papildomu rūpesčiu.
Dabar kiekvieną rudenį, ruošdamas vynmedžius žiemai, prisimenu uošvio juokelį apie mano tariamą šašlykinę. Ir turiu pripažinti, kad jis buvo visai teisus: augalams nebūtina statyti sudėtingo namelio, jei paprastesnė, sausa ir tinkamai vėdinama apsauga atlieka savo darbą. Svarbiausia žinoti, ką augini, ir nepamiršti, jog vynuogėms pavojingas ne vien šaltis, bet ir žiemos drėgmė. O kaip jūs Lietuvoje dengiate vynmedžius žiemai? Ar naudojate agropluoštą, eglišakes, žemes, o gal auginate šalčiui atsparias veisles visai be uždangalo? Parašykite komentaruose, kas pasiteisino jūsų sode!
