Ant virtuvės sienos kabančio laikrodžio rodykles netrukus vėl teks pasukti. Artėjant savaitgaliui prisiminiau, kad Lietuvoje grįžtame prie žiemos laiko, ir pirmiausia pasitikrinau tikslią datą. Nenorėjau supainioti valandų, nes sekmadieniui jau buvau susiplanavusi keletą reikalų. O kai prisiminiau, kad telefonas laiką paprastai pakeičia pats, kilo klausimas, kuriuos namų laikrodžius reikės persukti rankomis.
Turinys (7)
- Kada Lietuvoje suksime laikrodžius 2026 metais?
- Ar tikrai sekmadienį miegosime viena valanda ilgiau?
- Kodėl po laikrodžių sukimo anksčiau tems?
- Kuriuos laikrodžius reikia persukti rankomis?
- Ką verta patikrinti, jei sekmadienį laukia kelionė ar darbas?
- Ar Europos Sąjunga dar neatsisakė laikrodžių sukimo?
- Kaip lengviau priprasti prie naujo laiko?
Šiemet laiko keitimas vyks spalio 25-ąją, sekmadienį. Tai reiškia, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį turėsime galimybę pamiegoti viena valanda ilgiau, tačiau vakarais sutems anksčiau.
Nors apie laikrodžių sukimo atsisakymą Europoje kalbama jau ne vienus metus, Lietuvoje ši tvarka vis dar galioja. Surinkau svarbiausią informaciją, kad būtų lengviau pasiruošti savaitgaliui ir išvengti nemalonių nesusipratimų.
Kada Lietuvoje suksime laikrodžius 2026 metais?
2026 metų spalio 25 dieną, sekmadienį, 4 valandą ryto laikrodžių rodykles reikės atsukti viena valanda atgal – į 3 valandą. Tai reiškia, kad pasibaigus vasaros laikui Lietuva sugrįš prie standartinio, įprastai žiemos laiku vadinamo laiko. Būtent tokią tvarką numato Europos Sąjungoje galiojančios sezoninio laiko keitimo taisyklės.
Taigi naktį iš spalio 24-osios į 25-ąją laikotarpis nuo 3 iki 4 valandos pasikartos du kartus. Pirmą kartą trečia valanda bus skaičiuojama pagal vasaros laiką, o antrą – jau pagal žiemos laiką. Jei tą naktį neturėsite jokių ankstyvų įsipareigojimų, galėsite pasinaudoti papildoma valanda poilsio.
Man lengviausia įsiminti paprastą taisyklę: rudenį laikrodžius sukame atgal, o pavasarį – pirmyn. Todėl šį kartą nieko sudėtingo skaičiuoti nereikia. Jeigu šeštadienio vakarą rankinį laikrodį atsuksiu viena valanda, sekmadienio rytą jis jau rodys tinkamą laiką.
Ar tikrai sekmadienį miegosime viena valanda ilgiau?
Teoriškai taip, nes ši naktis bus viena valanda ilgesnė už įprastą. Pavyzdžiui, jei šeštadienį nueisiu miegoti 23 valandą, o sekmadienį pabusiu 8 valandą jau pagal naująjį laiką, tarp šių momentų bus praėjusios dešimt valandų. Žinoma, tai dar nereiškia, kad visas dešimt valandų iš tikrųjų miegosiu.
Viskas priklausys nuo to, kada užmigsiu ir kada natūraliai pabusiu. Kai kuriems žmonėms papildoma valanda būna malonus pokytis, o kitiems prireikia kelių dienų prisitaikyti prie pasikeitusio ritmo. Ypač tai gali pajusti žmonės, įpratę kasdien keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu.
Todėl savaitgalį neplanuoju specialiai ilgiau nemiegoti vien dėl to, kad naktis bus ilgesnė. Stengsiuosi laikytis įprasto poilsio režimo ir daugiau laiko praleisti dienos šviesoje. Tokiu būdu prie naujo laiko gali būti lengviau prisitaikyti.
Kodėl po laikrodžių sukimo anksčiau tems?
Vienas labiausiai pastebimų pokyčių laukia ne naktį, o sekmadienio vakarą. Atsukus laikrodžius viena valanda atgal, saulė pagal naująjį laiką tekės maždaug valanda anksčiau. Tačiau lygiai taip pat anksčiau ji ir leisis.
Pavyzdžiui, Vilniuje šeštadienį, spalio 24 dieną, saulė turėtų tekėti apie 8.05 val., o leistis apie 17.59 val. Jau sekmadienį, spalio 25-ąją, saulėtekis numatomas apie 7.07 val., o saulėlydis – apie 16.57 val. Kituose Lietuvos miestuose šie laikai šiek tiek skirsis, tačiau pats pokytis bus panašus.
Iš pradžių gali atrodyti, kad staiga praradome visą valandą dienos šviesos, tačiau taip nėra. Laikrodžių persukimas nepakeičia nei saulės judėjimo, nei tikrosios dienos trukmės. Tiesiog šviesus paros metas kitaip pasiskirsto pagal mūsų laikrodžius, o rudenį dienos ir taip natūraliai trumpėja.
Man asmeniškai labiausiai nepatinka ankstyvos vakaro sutemos. Kai po darbų norisi pasivaikščioti ar sutvarkyti kelis reikalus lauke, šviesos lieka mažiau. Kita vertus, rytais kurį laiką bus šviesiau, todėl žmonėms, anksti pradedantiems dieną, toks pokytis gali būti malonesnis.
Kuriuos laikrodžius reikia persukti rankomis?
Didžiosios dalies šiuolaikinių išmaniųjų telefonų ir kompiuterių laikrodžiai pasikeičia automatiškai. Svarbiausia, kad įrenginyje būtų įjungtas automatinis datos ir laiko nustatymas bei pasirinkta tinkama laiko juosta. Lietuvai skirta laiko juosta paprastai žymima „Europe/Vilnius“.
Jeigu telefonas tinkamai nustatytas, sekmadienio rytą jo papildomai persukinėti nereikės. Tačiau senesniuose įrenginiuose arba tuose, kuriuose laikas nustatytas rankiniu būdu, automatinis pakeitimas gali neįvykti. Todėl prieš eidama miegoti patikrinsiu, ar automatinio laiko funkcija tikrai įjungta.
Vis dėlto namuose turiu ir kitokių laikrodžių. Sieninį laikrodį, paprastą žadintuvą ir kai kurių buitinių prietaisų ekranus gali tekti nustatyti pačiai. Tas pats galioja daliai automobilių laikrodžių, senesnių mikrobangų krosnelių ir kitų įrenginių, kuriuose laikas nekeičiamas automatiškai.
Man patogiausia tai atlikti šeštadienio vakarą, prieš einant miegoti. Tada sekmadienio rytą nereikės žiūrėti į du laikrodžius, rodančius skirtingą laiką, ir svarstyti, kuris iš jų teisus. Tik automatiškai laiką keičiančių įrenginių iš anksto rankiniu būdu neatsuksiu, kad jie naktį nepasikeistų antrą kartą.
Ką verta patikrinti, jei sekmadienį laukia kelionė ar darbas?
Laikrodžių sukimas gali būti svarbus žmonėms, kurie dirba naktinėje pamainoje, anksti keliauja arba turi suplanuotų susitikimų. Ypač atidžiai reikėtų vertinti laiką nuo 3 iki 4 valandos ryto, nes ši valanda pasikartos. Jeigu susitikimas ar kelionė numatyta būtent tada, verta papildomai pasitikslinti, pagal kurį laiką ji organizuojama.
Jei sekmadienį vykčiau į oro uostą, pirmiausia patikrinčiau oficialų skrydžio tvarkaraštį ir vežėjo informaciją. Biliete nurodytas išvykimo laikas paprastai pateikiamas pagal atitinkamo oro uosto vietos laiką, o pasikeitus sezoniniam laikui svarbu remtis aktualiu tvarkaraščiu. Tas pats galioja autobusų ir traukinių kelionėms.
Taip pat pasitikrinčiau telefono žadintuvą, ypač jei juo naudojuosi retai arba esu išjungusi automatinio laiko nustatymą. Vienas klaidingai nustatytas senas žadintuvas gali pridaryti daugiau rūpesčių nei pats laikrodžių sukimas. Todėl svarbiems sekmadienio planams geriau skirti kelias minutes iš vakaro.
Ar Europos Sąjunga dar neatsisakė laikrodžių sukimo?
Šį klausimą girdžiu beveik kiekvienais metais. Dar 2018 metais Europos Komisija pasiūlė atsisakyti sezoninio laikrodžių sukimo, o 2019 metais Europos Parlamentas pritarė tokios sistemos nutraukimo krypčiai. Tačiau tam, kad nauja tvarka įsigaliotų, reikalingas galutinis sprendimas Europos Sąjungos lygmeniu.
Europos Sąjungos Tarybos skelbiamoje informacijoje aiškiai nurodoma, kad galutinis susitarimas dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo nebuvo priimtas. Todėl ir Lietuvoje toliau galioja dabartinė tvarka. Kitaip tariant, 2026 metų spalio 25 dieną laikrodžius tikrai suksime, nepaisant ankstesnių diskusijų apie šios tradicijos pabaigą.
Beje, Europos Komisija jau paskelbė vasaros laiko pradžios ir pabaigos datas 2027–2031 metams pagal šiuo metu galiojančias taisykles. Tai nereiškia, kad ateityje jų niekada nebus galima pakeisti, tačiau kol kas jokio įsigaliojusio sprendimo atsisakyti sezoninio laiko nėra. Pagal dabartinę tvarką kitą kartą prie vasaros laiko grįšime 2027 metų kovo 28 dieną.
Kaip lengviau priprasti prie naujo laiko?
Nors rudens laikrodžių sukimas daugeliui atrodo malonesnis nei pavasarinis, organizmas ne visada iš karto prisitaiko. Kai kurie žmonės kelias dienas gali anksčiau norėti miego arba pabusti neįprastu laiku. Todėl prieš savaitgalį verta išlaikyti kuo įprastesnį miego ritmą ir nepersistengti su vėlyvais vakarais.
Man padeda paprastas dalykas – rytą praleisti bent šiek tiek laiko lauke, natūralioje dienos šviesoje. Vakare stengiuosi nesėdėti iki vėlumos vien todėl, kad laikrodis pasuktas atgal. Jei laikysiuosi įprasto režimo, pasikeitimas neturėtų smarkiai išbalansuoti visos savaitės.
Taigi svarbiausia nepamiršti datos: spalio 25-ąją, sekmadienį, 4 valandą ryto laikrodžiai bus atsukti į 3 valandą. Telefonai ir dauguma kompiuterių tai padarys automatiškai, o paprastus sieninius laikrodžius ir kai kuriuos buitinius prietaisus teks perstatyti rankomis. Naktis bus ilgesnė, rytai pagal laikrodį šviesesni, o vakarai – tamsesni.
Šeštadienio vakarą dar kartą apžiūrėsiu namų laikrodžius, kad sekmadienį netektų skubėti ir taisyti klaidų. Tokie maži pasiruošimo darbai užtrunka vos kelias minutes, tačiau gali sutaupyti nemažai bereikalingų rūpesčių.
O ką apie laikrodžių sukimą manote jūs? Ar norėtumėte, kad Lietuvoje visam laikui liktų vienas laikas, ar dabartinė tvarka jums patogesnė? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.























