Pirmas garsas buvo traškesys. Vos perlaužiau dar šiltą obuolių pyragėlį, ant lėkštės pabiro keli auksiniai tešlos trupinėliai, o iš vidaus pasklido cinamono aromatas. Po plonais tešlos sluoksniais slėpėsi minkšti obuolių gabalėliai, vis dar išlaikę savo formą. Būtent tokio rezultato ir norėjau, nes anksčiau mano kepti obuolių pyragėliai ne visada būdavo tokie traškūs.
Turinys (8)
Ilgai maniau, kad viską lemia sluoksniuotos tešlos kokybė, kol atkreipiau dėmesį į pačius obuolius. Sudėti žali, jie kepdami išskiria daug sulčių, kurios gali sudrėkinti pyragėlių dugną ir išbėgti pro kraštus. Todėl dabar obuolius pirmiausia trumpai patroškinu su sviestu, cukrumi ir cinamonu, o į tešlą dedu tik visiškai atvėsusį, sutirštėjusį įdarą. Ši nedidelė gudrybė padeda iškepti gražius, apskrudusius trikampėlius, kurių norisi paragauti vos ištraukus iš orkaitės.
Ingredientai
Iš nurodyto kiekio pagaminu maždaug 8 vidutinio dydžio sluoksniuotus pyragėlius su obuoliais.
Sluoksniuotiems pyragėliams ir įdarui:
- 500 g bemielės sluoksniuotos tešlos;
- 650 g obuolių, maždaug 4 vidutinių;
- 50 g cukraus;
- 20 g sviesto;
- 1 arbatinio šaukštelio malto cinamono;
- 1 arbatinio šaukštelio citrinų sulčių;
- Mažo žiupsnelio druskos;
- 1 arbatinio šaukštelio kukurūzų krakmolo be kaupo, jei įdaras skystokas;
- 1 valgomojo šaukšto šalto vandens krakmolui išmaišyti.
Pyragėliams aptepti ir papuošti:
- 1 kiaušinio;
- 1 valgomojo šaukšto pieno;
- 1–2 valgomųjų šaukštų cukraus pudros;
- Trupučio miltų darbiniam paviršiui pabarstyti.
Gaminimo laikas: apie 1 valandą ir 10 minučių, neskaičiuojant šaldytos tešlos atšildymo. Kepimo temperatūra: 200 °C įprastu orkaitės režimu arba 180 °C su ventiliatoriumi. Kepimo trukmė: maždaug 20–25 minutės. Tikslus laikas gali šiek tiek skirtis pagal orkaitę ir pyragėlių dydį.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
1. Pasiruošiu sluoksniuotą tešlą
Jeigu naudoju šaldytą sluoksniuotą tešlą, pirmiausia ją atšildau pagal nurodymus ant pakuotės. Svarbu sulaukti momento, kai tešla jau lanksti ir nelūžta, tačiau vis dar išlieka vėsi. Per šilta ji greitai ima lipti prie rankų, o ją formuojant gali susispausti sluoksniai. Kol gaminu obuolių įdarą, tešlą laikau šaldytuve, kad neperkaistų.
Lydytą sūrį gaminu pati – paprasta, nebrangu, o skonis geresnis už bet kurį pirktinį!
Žalių pomidorų neišmeskite: šis aštrus užkandis su česnakais nuo stalo dingsta pirmas
Išbandžiau rauginti 1,5 kg moliūgo: su česnaku jo skonis visai kitoks
Tortas iš 3 ingredientų – skanesnis už „Napoleoną“! Greičiausias tortas vos per 30 minučių!
Šaltalankių uogienę viriau tik 5 minutes: labiausiai nustebino ne jos skonis
Vos 3 pagrindiniai produktai, o skonis neįtikėtinas: ši mišrainė nuo stalo dingsta pirmoji2. Supjaustau obuolius mažais gabalėliais
Obuolius nuplaunu, nulupu, pašalinu sėklalizdžius ir supjaustau nedideliais, maždaug 5–7 mm dydžio kubeliais. Stengiuosi, kad gabalėliai būtų panašaus dydžio, nes tada jie keptuvėje suminkštėja tolygiai. Labiausiai mėgstu rinktis tvirtesnius, saldžiarūgščius obuolius, kurie troškinami nesubyra į tyrę. Pernelyg minkšti vaisiai taip pat tinka, tačiau iš jų dažniau gaunamas į uogienę panašus įdaras.
3. Obuolius pakepinu su sviestu ir cukrumi
Keptuvėje ant vidutinės kaitros ištirpinu sviestą ir suberiu obuolių kubelius. Įdedu cukraus, supilu citrinų sultis, įberiu mažą žiupsnelį druskos ir viską atsargiai išmaišau. Kepu be dangčio maždaug 8–10 minučių, retkarčiais pamaišydama, kol obuoliai šiek tiek suminkštėja, o didžioji dalis išsiskyrusių sulčių išgaruoja. Man svarbu, kad obuoliai išlaikytų formą ir netaptų visiškai vientisa mase.
Citrinų sultys čia reikalingos ne tam, kad įdaras būtų rūgštus. Nedidelis jų kiekis padeda subalansuoti cukraus saldumą ir išryškina pačių obuolių skonį. Kai obuoliai pradeda minkštėti, virtuvėje jau pasklinda malonus sviesto ir vaisių aromatas. Tačiau šiuo metu svarbiausia dar ne kvapas, o keptuvės dugnas – jame neturi likti daug skysčio.
4. Suberiu cinamoną ir prireikus sutirštinu įdarą
Kai obuoliai beveik paruošti, suberiu maltą cinamoną ir gerai išmaišau. Jo nededu pačioje pradžioje, nes ilgai kaitinamas cinamonas gali prarasti dalį aromato. Jeigu keptuvės dugne dar matyti nemažai obuolių sulčių, atskirame puodelyje išmaišau šaukštelį kukurūzų krakmolo su šaukštu šalto vandens. Šį mišinį supilu prie obuolių ir maždaug minutę pakaitinu maišydama, kol skystis sutirštėja.
Jeigu obuolių įdaras jau pakankamai tirštas ir keptuvėje beveik nelikę laisvo skysčio, krakmolo visai nenaudoju. Man nepatinka pernelyg standus, želę primenantis įdaras, nes tada pradingsta maloni vaisių tekstūra. Tinkamai paruošti obuoliai turi būti minkšti, bet nepervirti, o juos supantis sirupas – vos sutirštėjęs. Tokį įdarą daug lengviau sudėti į mažus sluoksniuotos tešlos pyragėlius.
5. Leidžiu įdarui visiškai atvėsti
Paruoštus obuolius perkeliu iš keptuvės į plačią lėkštę ir paskirstau plonesniu sluoksniu. Taip jie greičiau atvėsta, o likęs skystis tolygiau pasiskirsto tarp gabalėlių. Į sluoksniuotą tešlą niekada nededu karšto įdaro, nes nuo jo tešloje esantys riebalai ima minkštėti dar prieš kepimą. Būtent dėl šios priežasties pyragėliai gali prasčiau iškilti arba jų apačia tapti drėgna.
6. Iš tešlos išpjaunu kvadratus
Darbinį paviršių lengvai pabarstau miltais ir išskleidžiu atvėsintą sluoksniuotą tešlą. Jeigu reikia, ją labai atsargiai pakočioju iki maždaug 3–4 mm storio, nesistengdama suspausti sluoksnių. Tešlą padaliju į 8 kuo vienodesnius kvadratus, kurių kraštinė būtų apie 11–12 cm, kiek tai leidžia turimos tešlos lakšto dydis. Pjaustau aštriu peiliu, nes bukas peilis gali suspausti kraštus ir trukdyti tešlai gražiai pakilti.
7. Padarau dekoratyvinius įpjovimus
Kiekvieną kvadratą mintyse padaliju į du trikampius įstrižaine, tačiau pačios tešlos dar neperlenkiu. Vienoje trikampėje pusėje aštriu peiliu padarau penkis ar šešis lygiagrečius įpjovimus. Stengiuosi neperpjauti būsimos lenkimo linijos ir išorinių kraštų, palikdama maždaug centimetro pločio nepažeistos tešlos juostelę. Šie įpjovimai kepant šiek tiek prasivers, todėl pyragėliai atrodys dailiai ir iš jų lengviau pasišalins garai.
8. Sudedu įdarą ir suformuoju trikampėlius
Ant tos kiekvieno kvadrato pusės, kurioje nėra įpjovimų, dedu maždaug pusantro ar du valgomuosius šaukštus visiškai atvėsusio obuolių įdaro. Įdarą paskirstau taip, kad iki tešlos kraštų liktų laisvos vietos. Kraštelius vos sudrėkinu vandeniu ir užlenkiu įpjautąją tešlos pusę per įdarą, kvadratą sulankstydama į trikampį. Tuomet pirštais kruopščiai užspaudžiu kraštus, o jei noriu tvirtesnio sujungimo, juos lengvai prispaudžiu šakutės danteliais.
Šiame etape dažnai kyla pagunda pridėti dar vieną šaukštą obuolių, tačiau to nedarau. Perpildyti pyragėliai kepdami dažniau prasiveria, o ištekėjusios sultys gali pridegti ant skardos. Geriau šiek tiek mažiau įdaro ir tvarkingai užspausti kraštai, nei gražus pyragėlis, kuris orkaitėje subliūkšta. Jei įdaro lieka, jį galima suvalgyti su koše, jogurtu arba panaudoti kitam desertui.
9. Pyragėlius trumpam atšaldau
Suformuotus trikampėlius sudedu ant kepimo popieriumi išklotos skardos, palikdama tarp jų maždaug 3–4 cm tarpus. Tuomet skardą 10–15 minučių įdedu į šaldytuvą, kad tešla vėl sutvirtėtų. Šis trumpas atšaldymas ypač naudingas tada, kai virtuvėje šilta arba pyragėlius formavau ilgiau. Kol jie vėsta, galutinai įkaitinu orkaitę.
10. Aptepu kiaušinio plakiniu
Mažame dubenėlyje išplaku kiaušinį su vienu valgomuoju šaukštu pieno. Virtuviniu teptuku plonu sluoksniu aptepu pyragėlių viršų, ypatingą dėmesį skirdama vietoms aplink dekoratyvinius įpjovimus. Stengiuosi, kad plakinys nenubėgtų ant tešlos šoninių pjūvių, nes juos sulipdęs gali trukdyti sluoksniams laisvai kilti. Pakanka labai nedaug – tik lengvai sudrėkinti paviršių, kad kepdamas gražiai paruduotų.
11. Kepu, kol pyragėliai tampa auksiniai
Skardą dedu į gerai įkaitintos orkaitės vidurinį lygį ir kepu maždaug 20–25 minutes. Jei naudoju įprastą režimą, nustatau 200 °C, o jei kepu su ventiliatoriumi – 180 °C. Pirmąsias 15 minučių orkaitės durelių neatidarau, kad tešla galėtų tolygiai kilti. Kepimo pabaigoje stebiu ne tik pyragėlių viršų, bet ir apačią, nes ji taip pat turi būti iškepusi ir neatrodyti žalia ar drėgna.
Iškepę trikampėliai būna gražiai išsipūtę, jų paviršius tampa sodriai auksinis, o per įpjovimus matyti obuolių įdaras. Jei po 25 minučių tešla vis dar labai blyški, palieku ją orkaitėje dar kelias minutes ir stebiu, kad nepradėtų degti. Ištrauktus pyragėlius perkeliu ant grotelių, nes ten iš apačios gali pasišalinti garai. Taip plutelė išlieka traškesnė nei palikus karštą kepinį ant vientisos lėkštės.
12. Pabarstau cukraus pudra
Pyragėliams leidžiu maždaug 10 minučių pravėsti, kad įdaras nebebūtų toks karštas. Tuomet per nedidelį sietelį lengvai apibarstau juos cukraus pudra. Stengiuosi jos nepadauginti, nes obuolių įdaras jau saldus, o man patinka jausti ir vaisių rūgštelę. Patiekiu dar šiltus, kai tešlos sluoksniai maloniai traška, o obuoliai viduje išlieka švelnūs ir kvapnūs.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Jei turėčiau išskirti vieną dalyką, kuris labiausiai lemia gerą rezultatą, tai būtų įdaro drėgnumas. Net pati geriausia sluoksniuota tešla nebus tokia traški, jei ant jos sudėsite labai sultingus, neparuoštus obuolius. Todėl pirmiausia leidžiu didžiajai daliai sulčių išgaruoti keptuvėje ir tik tada įmaišau cinamoną. O jeigu reikia, įdarą sutirštinu vos trupučiu krakmolo.
Antras svarbus dalykas – tešlos temperatūra. Kol ji vėsi, ją lengva pjauti, lankstyti ir sandariai užspausti. Jeigu pastebiu, kad tešla pradeda lipti prie stalo ar pernelyg minkštėti, geriau kelioms minutėms grąžinu ją į šaldytuvą. Taip išsaugoju gražesnius sluoksnius ir išvengiu papildomo miltų barstymo.
Obuolių rūšis taip pat turi reikšmės. Šiam receptui renkuosi ne per minkštus, šiek tiek rūgštokus obuolius, nes jie geriau subalansuoja cukrų ir cinamoną. Jei vaisiai labai saldūs, kartais norėtųsi mažinti cukraus kiekį, tačiau pirmą kartą gaminant patogu laikytis nurodytų proporcijų. Vėliau saldumą galima prisitaikyti prie turimų obuolių.
Dažniausios klaidos kepant sluoksniuotus pyragėlius
Viena dažniausių klaidų – dėti įdarą ant tešlos dar šiltą. Tokiu atveju sviestu ar kitais riebalais atskirti sluoksniai pradeda minkštėti, o pyragėlių pagrindas gali tapti drėgnas. Kita klaida – pernelyg gausus įdaro kiekis, dėl kurio kraštai neužsispaudžia pakankamai tvirtai. Todėl neskubu formuoti ir kiekvieną trikampį gerai uždarau.
Dar viena klaida – kepti nepakankamai įkaitintoje orkaitėje. Sluoksniuotai tešlai svarbi aukšta pradinė temperatūra, nes ji padeda susidaryti puriems, atskiriems sluoksniams. Jei orkaitė dar tik šyla, tešla gali pradėti minkštėti anksčiau, nei tinkamai pakils. Todėl pyragėlius į orkaitę dedu tik tada, kai ji jau pasiekusi nustatytą temperatūrą.
Taip pat nereikėtų ką tik iškeptų pyragėlių iš karto sukrauti vieno ant kito ir sandariai uždengti. Karšti kepiniai išskiria garus, kurie kaupiasi po dangčiu ir suminkština traškią plutelę. Dėl to jiems leidžiu pravėsti ant grotelių, o tik tada perkeliu į lėkštę. Jei noriu, kad likučiai išliktų skanūs ir kitą dieną, niekada jų nepakuoju dar karštų.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko?
Sluoksniuoti pyragėliai skaniausi kepimo dieną, ypač kai dar šiek tiek šilti. Atvėsusius galima laikyti sandariame inde šaldytuve maždaug 2–3 dienas, nors jų plutelė palaipsniui minkštės. Kad išliktų kuo geresnė tekstūra, pyragėlius sudedu tik tada, kai jie visiškai atvėsę. Jeigu žinau, kad visko tą pačią dieną nesuvalgysime, cukraus pudra apibarstau tik tas porcijas, kurias ketinu patiekti.
Atvėsusiems pyragėliams traškumą grąžinu labai paprastai – trumpai pašildau juos iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 5–7 minutes. Tikslus laikas priklauso nuo pyragėlių dydžio ir nuo to, ar jie buvo laikomi šaldytuve. Mikrobangų krosnelės tokiam pašildymui vengiu, nes tešla joje dažniausiai suminkštėja. Pašildytus pyragėlius trumpai pravėsinu ir, jei norisi, tik tada pabarstau šviežia cukraus pudra.
Su kuo skaniausia valgyti?
Šie obuolių pyragėliai man labiausiai patinka prie juodos arbatos arba šviežiai išvirtos kavos. Cinamono aromatas labai gražiai dera su karštais gėrimais, o traški tešla suteikia desertui jaukumo. Jeigu pyragėlius patiekiu savaitgalio popietę, dažnai nedarau jokio papildomo deserto. Užtenka padėti lėkštę stalo viduryje, ir kiekvienas pats pasiima po šiltą trikampėlį.
Norint šventiškesnio varianto, prie dar šilto pyragėlio galima patiekti nedidelį rutuliuką vanilinių ledų. Šaltų ledų ir šilto obuolių įdaro kontrastas labai malonus, tačiau tai jau gerokai sotesnis desertas. Man kasdieniam variantui visiškai pakanka lengvo cukraus pudros sluoksnio. Taip geriausiai atsiskleidžia obuolių, sviestinės tešlos ir cinamono skonis.
Kodėl šiuos pyragėlius verta išsikepti?
Man patinka receptai, kuriuose paprasti ingredientai virsta kepiniu, atrodančiu taip, lyg jam būtų skirta gerokai daugiau darbo. Šiuo atveju nereikia minkyti tešlos, ruošti sudėtingo kremo ar ilgai stovėti prie viryklės. Svarbiausia tinkamai paruošti obuolių įdarą, tešlą išlaikyti vėsią ir neskubėti traukti pyragėlių iš orkaitės, kol jie dar blyškūs. O kai namuose pasklinda kepamų obuolių ir cinamono aromatas, suprantu, kodėl šiuos trikampėlius taip norisi kartoti.
O dabar labai įdomu, kaip obuolių pyragėlius kepate jūs! Ar įdarui obuolius pirmiausia patroškinate, ar dedate žalius tiesiai į tešlą? Galbūt turite savo mėgstamą prieskonį, kurį naudojate vietoj cinamono, arba mažą gudrybę, padedančią išlaikyti plutelę traškią? Pasidalykite komentaruose savo patirtimi ir parašykite, ar išbandysite šiuos auksinius sluoksniuotos tešlos trikampėlius!
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima obuolius dėti į sluoksniuotą tešlą žalius?
Taip, galima, tačiau žali obuoliai kepdami išskiria daugiau sulčių, todėl pyragėlių dugnas gali sudrėkti, o įdaras išbėgti per kraštus. Dėl to šiame recepte juos pirmiausia trumpai patroškinu keptuvėje, kol dalis drėgmės išgaruoja. Taip lengviau kontroliuoti įdaro konsistenciją ir iškepti traškesnius pyragėlius.
Ar galima naudoti mielinę sluoksniuotą tešlą?
Galima, tačiau pyragėliai bus šiek tiek kitokios tekstūros. Bemielė sluoksniuota tešla paprastai suteikia ryškesnį trapumą ir plonesnius sluoksnius, o mielinė būna puresnė bei minkštesnė. Jei norite kuo traškesnių trikampėlių, rekomenduoju rinktis originaliame recepte nurodytą bemielę tešlą.
Ką daryti, jei obuolių įdaras per skystas?
Jeigu keptuvėje liko nemažai sulčių, pirmiausia galima obuolius dar truputį pakaitinti be dangčio, kad drėgmė išgaruotų. Jei to nepakanka, įmaišykite arbatinį šaukštelį kukurūzų krakmolo, prieš tai išmaišytą šaukšte šalto vandens. Pakaitinkite apie minutę, kol skystis sutirštės, ir būtinai leiskite įdarui visiškai atvėsti prieš dėdami į tešlą.
Kodėl pyragėliai kartais neiškyla ir lieka plokšti?
Viena priežasčių gali būti pernelyg sušilusi sluoksniuota tešla arba nepakankamai įkaitinta orkaitė. Tešlos sluoksnius taip pat galima netyčia suspausti kočiojant ar pjaustant buku peiliu. Todėl rekomenduoju dirbti su vėsia tešla, naudoti aštrų peilį ir pyragėlius kepti tik gerai įkaitintoje orkaitėje.
Ar galima pyragėlius paruošti iš anksto ir iškepti vėliau?
Taip, suformuotus pyragėlius galima trumpam palikti šaldytuve, kol pasiruošite juos kepti. Svarbu, kad įdaras būtų visiškai šaltas ir ne per skystas, kitaip tešla gali sudrėkti dar prieš kepimą. Jeigu norite juos ruošti gerokai anksčiau, galima pabandyti užšaldyti neapkeptus pyragėlius ir vėliau kepti iš šaldytos būsenos, prireikus šiek tiek pailginant kepimo laiką.
