Kai kepu šias spurgas, virtuvėje visada atsiranda tas ypatingas kvapas, kuris iš karto nukelia į vaikystę. Man tai vienas jaukiausių desertų – paprastas, bet nepaprastai skanus. Ir kiekvieną kartą, kai jas darau, prisimenu, kaip kažkada močiutė kepdavo tešlą aliejuje, o mes laukdavome, kol galėsime paragauti dar karštų, ką tik iškeptų spurgų.
Turinys (5)
Minkštos naminės spurgos: vaikystės skonis kiekviename kąsnyje
Šios spurgos išeina būtent tokios, kokios turi būti: iš išorės lengvai traškios, auksinės spalvos, o viduje – visiškai minkštos, purios, tiesiog tirpstančios burnoje. Nėra jokio „guminio“ jausmo – tik lengvumas ir švelnumas.
Ingredientai
Tešlai:
- 500 g kvietinių miltų
- 250 ml šilto pieno
- 7 g sausų mielių (arba 20 g šviežių)
- 60 g cukraus
- 2 kiaušinių tryniai
- 40 g tirpinto sviesto
- 1 šaukštas stipraus alkoholio (degtinės arba brendžio)
- žiupsnelis druskos
- šiek tiek vanilino
Kepimui ir patiekimui: 300–400 ml aliejaus kepimui, cukraus pudra.
Kaip aš gaminu šias spurgas
Pirmiausia visada pradedu nuo mielių „pažadinimo“. Pašildau pieną – jis turi būti maloniai šiltas, bet jokiu būdu ne karštas. Į jį įdedu šaukštą cukraus ir suberiu mieles. Lengvai išmaišau ir palieku maždaug 10 minučių. Po kurio laiko paviršiuje atsiranda putota kepurėlė – tai ženklas, kad mielės aktyvios ir viskas vyksta taip, kaip reikia.
Tuo metu kitame dubenyje išplaku kiaušinių trynius su likusiu cukrumi, įberiu druskos ir šiek tiek vanilino. Masė tampa šviesesnė ir švelnesnė. Tada supilu pakilusias mieles, įdedu tirpintą sviestą ir įpilu vieną šaukštą stipraus alkoholio. Šis ingredientas man visada atrodo įdomus, bet jis tikrai veikia – spurgos sugeria mažiau riebalų.
Po truputį pradedu berti persijotus miltus. Iš pradžių maišau šaukštu, o kai tešla pradeda tirštėti – minkau rankomis. Minkau gana ilgai, apie 7–10 minučių, kol tešla tampa lygi, minkšta ir elastinga. Ji turi būti tokia švelni, kad net primintų ausies spenelį – lengvai lipni, bet ne per daug.
Uždengiu dubenį ir palieku tešlą šiltoje vietoje maždaug valandai. Per tą laiką ji padvigubėja, tampa puri ir labai maloni dirbti.
Kai tešla pakyla, ją lengvai perminkau ir padalinu į nedidelius gabalėlius. Iš jų formuoju kamuoliukus – maždaug po 50 gramų. Sudedu juos ant miltais pabarstyto paviršiaus, uždengiu rankšluosčiu ir palieku dar apie 20 minučių. Per tą laiką jie dar labiau „išsipučia“.
Tada į puodą ar gilesnę keptuvę įpilu aliejaus ir jį gerai įkaitinu. Patikrinu paprastai – įkišu medinį pagaliuką, ir jei aplink jį pradeda kilti burbuliukai, reiškia, jau galima kepti.
Spurgas dedu atsargiai, kad jos laisvai plaukiotų ir nesiliestų prie dugno. Kepu ant vidutinės ugnies, kol jos gražiai apskrunda iš vienos pusės, tada apverčiu. Visas procesas vyksta gana greitai, todėl visada stebiu, kad neperkeptų.
Iškepusias spurgas dedu ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių. Kol jos dar šiek tiek šiltos, gausiai apibarstau cukraus pudra.
Koks gaunasi rezultatas
Rezultatas visada toks, kad sunku sustoti. Spurgos išeina labai lengvos, minkštos ir purios. Vidus tiesiog tirpsta, o išorė turi tą gražią, švelniai traškią plutelę.
Jos skanios ir vienos, bet jei norisi, galima jas perpjauti ir įdėti uogienės ar kremo – tada jau visai kaip iš kavinės.
Mano bendri patarimai
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad didžiausią skirtumą daro kantrybė. Leiskite tešlai pakilti tiek, kiek reikia – jei paskubėsite, spurgos nebus tokios purios. Taip pat labai svarbu išlaikyti tinkamą kepimo temperatūrą – per šaltas aliejus sugadins tekstūrą, o per karštas gali greitai sudeginti išorę.
Dar vienas dalykas – neperkraukite puodo spurgomis. Geriau kepti mažesnėmis porcijomis, kad jos turėtų vietos ir gražiai iškeptų.
Ir svarbiausia – mėgaukitės procesu. Tokie paprasti receptai dažnai sukuria pačius jaukiausius momentus virtuvėje 🍩
