Kai pernai su draugu ieškojome jam buto Vilniuje, jis kas vakarą atsiųsdavo man naujų skelbimų nuorodų. Kvadratinio metro kaina dažnai viršydavo 3 500 eurų. Vieną vakarą jis parašė: „Skaičiau, kad vidutinė kaina Vilniuje – apie 2 500 eurų. Kur jie visi?“ Pasirodo, abu skaičiai yra teisingi. Tik jie matuoja visiškai skirtingus dalykus.
Turinys (9)
Du skaičiai, du šaltiniai
2026 m. birželio duomenimis, Vilniuje skelbiamų butų pardavimo kainų mediana siekė 3 851 eurą už kvadratinį metrą. Tokius skaičius skaičiuoja nekilnojamojo turto portalų duomenų analitikai pagal aktyvius skelbimus.
Tuo tarpu Registrų centro duomenimis, kuriais remiasi būsto duomenų apžvalgos, 2026 m. pirmąjį ketvirtį Vilniuje įvykusių butų sandorių kainos mediana buvo apie 2 547 eurus už kvadratinį metrą. Skirtumas – daugiau nei 1 300 eurų už kvadratą. 50 kvadratų butui tai reiškia beveik 65 tūkst. eurų skirtumą.
Kodėl skelbimai „brangesni“
Pirmoji priežastis – tai, kas parduodama skelbimuose. Didelę dalį aktyvių skelbimų sudaro nauji projektai, ypač populiariuose rajonuose. Naujų butų kainos yra gerokai didesnės nei senos statybos butų. Senos statybos butai dažnai parduodami greičiau ir ilgai skelbimuose neužsibūna.
Antroji priežastis – derybos. Skelbime nurodoma kaina, kurios norėtų pardavėjas, o ne ta, už kurią butas galiausiai parduodamas. Kai kurie butai mėnesiais stovi skelbimuose, kol kaina sumažinama. Kai kurie nusiperkami pigiau nei skelbta.
Trečioji priežastis – skirtingi rajonai. Vilniuje skelbiamų kainų skirtumai milžiniški: nuo maždaug 2 190 eurų už kvadratą Pavilnyje iki maždaug 6 499 eurų Paupyje. Jei skelbimuose daug butų brangiuose rajonuose, mediana kyla aukštyn.
Kaip yra Kaune ir Klaipėdoje
Panašus vaizdas ir kituose miestuose. Registrų centro sandorių duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį butų kainos mediana Kaune buvo apie 1 712 eurų už kvadratą, Klaipėdoje – apie 1 398 eurus. Skelbimų medianos tuo metu siekė atitinkamai apie 2 558 ir 2 354 eurus.
Taigi Klaipėdoje skirtumas tarp skelbimų ir sandorių proporcingai dar didesnis nei Vilniuje. Tai rodo, kad čia daug nupirktų butų yra senos statybos, o skelbimuose dominuoja naujesni.
Trečias skaičius – vidutinės pardavimo kainos
Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja dar kitaip – vidutines pardavimo kainas, remdamasi sandorių duomenimis ir pagal savo metodiką. 2026 m. rugpjūtį Vilniuje vidutinė kaina siekė apie 3 170 eurų už kvadratą, Kaune – apie 2 300 eurų.
Ji taip pat pateikė metinį kainų augimą: Vilniuje kainos per metus augo 12,7 proc., Kaune – 16,4 proc., Klaipėdoje – 12,9 proc. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kurį skaičių naudosite, butai brango sparčiau nei daugelio žmonių atlyginimai.
Kuris skaičius naudingesnis pirkėjui
Jei ieškote buto, pradėkite nuo konkretaus rajono ir buto tipo. Vidutinė kaina visame mieste mažai ką pasako. 3 851 euro mediana gali būti visai nesusijusi su tuo, ko jūs ieškote, jei jus domina senos statybos butas miegamajame rajone.
Registrų centras teikia informaciją apie įvykusius sandorius. Ja remdamiesi galite pamatyti, už kiek realiai buvo parduoti panašūs butai jūsų dominančiame name ar rajone. Tai geriausias argumentas derybose su pardavėju, kuris prašo daugiau.
Kuris skaičius naudingesnis pardavėjui
Pardavėjui skelbimų kainos gali būti pavojingos. Pamatęs, kad kaimynas bute skelbia 3 500 eurų už kvadratą, pardavėjas gali nusistatyti panašią kainą. Bet jei kaimyno butas po pusmečio vis dar parduodamas, tai ženklas, kad kaina per didelė.
Todėl prieš skelbiant, verta pasidomėti ne tik kitų skelbimais, bet ir realiais sandoriais. Taip butą galima parduoti greičiau ir be kelių kainos mažinimo ratų.
Kodėl kainos vis dar kyla
„Ober-Haus“ duomenys rodo ir kitą įdomų dalyką. 2025 m. vystytojai pastatė perpus mažiau būsto, nei pirkėjai nupirko. Kai pasiūla atsilieka nuo paklausos, kainos kyla. Tai viena priežasčių, kodėl net ir aukštos kainos neatbaido pirkėjų.
Europos statistika taip pat rodo, kad būstas Lietuvoje per metus pabrango beveik 12 proc. – tai vienas sparčiausių augimų Europos Sąjungoje, nors augimas pamažu lėtėja. Kitaip tariant, laukti, kol kainos „nukris“, šiuo metu nėra labai realu.
Kaip pasitikrinti sandorių kainas
Registrų centras skelbia apibendrintus nekilnojamojo turto sandorių duomenis. Pagal juos galima pamatyti vidutines ir medianines kainas pagal savivaldybes ir laikotarpius. Konkretesnę informaciją apie panašius butus konkrečiame name galima užsisakyti kaip paslaugą.
Tai nedidelė investicija, kuri gali padėti derybose. Kai turite rankose duomenis, kiek realiai kainavo panašūs butai, pardavėjui sunkiau įrodyti, kad jo kaina yra „rinkos“.
Ką draugas nusipirko
Galiausiai mano draugas nusipirko senos statybos butą su renovuotu namu. Jo kaina buvo artimesnė Registrų centro medianai nei skelbimų vidurkiui. Iš pradžių jis manė, kad „pigiau nebūna“, bet palyginęs sandorių duomenis suprato, kad derėtis verta. Galutinė kaina buvo keliais tūkstančiais mažesnė nei skelbime.
Pamoka paprasta: kai matote du skirtingus kainų skaičius, nė vienas jų nemeluoja. Jie tiesiog atsako į skirtingus klausimus. Skelbimai parodo, ko nori pardavėjai. Sandoriai parodo, ką iš tikrųjų sumoka pirkėjai. Pirkėjui svarbiausias būtent antrasis.
Todėl kitą kartą, pamatę skelbimą su kaina, kuri atrodo per didelė, nepulkite į neviltį. Pasidomėkite, už kiek iš tikrųjų parduodami panašūs butai tame pačiame rajone. Dažnai paaiškėja, kad realybė yra kur kas arčiau jūsų biudžeto, nei rodo skelbimų portalai. O derybos prasideda nuo žinojimo, ne nuo vilties. Mano draugas tai suprato vos per vieną vakarą, kai vietoj skelbimų pradėjo skaityti sandorių duomenis ir lyginti juos su savo biudžetu.




















