Kiekvieno mėnesio pabaigoje stebėdavausi, kur dingo pinigai. Atlyginimas nedidelis, bet ir ne mažiausias, o vis tiek paskutinę savaitę tekdavo taupyti. Mokėjau tik kortele ir telefonu, todėl pinigai atrodė tarsi skaičiai ekrane. Vieną vakarą draugė papasakojo apie vokų metodą, kurį jos močiutė naudojo visą gyvenimą. Nusprendžiau pabandyti vieną mėnesį.
Turinys (12)
Gavusi atlyginimą, dalį išsiėmiau grynaisiais ir padalinau į kelis vokus. Ant kiekvieno užrašiau, kam tie pinigai. Kai vokas tuščias, tos kategorijos išlaidos tą mėnesį baigiasi. Paprasta taisyklė, bet ji pakeitė daug.
Kaip tai veikia
Vokų metodo esmė labai paprasta. Iš anksto nusprendžiate, kiek pinigų skirsite kiekvienai išlaidų kategorijai: maistui, kurui, pramogoms, kavai, drabužiams. Tuos pinigus grynaisiais sudedate į atskirus vokus. Kai perkate, mokate tik iš to voko.
Jei pinigai voke baigiasi, galite arba iki mėnesio pabaigos nustoti tos rūšies išlaidų, arba sąmoningai perkelti pinigų iš kito voko. Bet tai tampa sąmoningu sprendimu, o ne nepastebimu kortelės brūkštelėjimu.
Kokius vokus pasirinkau
Pasirinkau penkis vokus: maistas, kuras, kava ir užkandžiai, pramogos bei smulkūs pirkiniai ir dovanos. Nuomą, komunalines paslaugas, telefoną ir internetą palikau mokėti iš sąskaitos kaip įprastai, nes tai pastovios išlaidos.
Sumas nustačiau pagal tai, kiek, mano manymu, išleisdavau anksčiau, šiek tiek jas sumažinusi. Kaip vėliau paaiškėjo, kai kurias išlaidas buvau labai neįvertinusi.
Pirmoji savaitė
Pirmoji savaitė buvo neįprasta. Parduotuvėje, prieš dėdama prekę į krepšį, pagalvodavau, ar man jos tikrai reikia. Kai moki grynaisiais, matai, kaip piniginė tuštėja. Tai visai kitas jausmas nei kortelė.
Pastebėjau, kad perku mažiau impulsyvių pirkinių. Šokoladukas prie kasos ar dar vienas jogurtas su akcija staiga atrodė nebe toks būtinas.
Didžiausia staigmena
Didžiausia staigmena buvo kavos ir užkandžių vokas. Maniau, kad kavai išleidžiu nedaug, bet vokas ištuštėjo per pusantros savaitės. Kava pakeliui į darbą, sumuštinis per pietus, kava su kolege po pietų. Kiekvieną dieną po kelis eurus.
Kai vokas ištuštėjo, likusias savaites kavą gėriau darbe iš bendro aparato, o pietus nešiausi iš namų. Ir supratau, kad ankstesniais mėnesiais vien tam išleisdavau daugiau, nei maniau.
Maistas ir kuras
Maisto vokas buvo didžiausias, ir pinigų jame užteko, nors vos vos. Kadangi mačiau, kiek liko, pradėjau planuoti savaitės meniu ir pirkti pagal sąrašą. Kai paskutinę savaitę liko nedaug, gaminau iš to, kas buvo šaldiklyje ir spintelėse.
Kuro vokas padėjo pastebėti, kad kartais važiuoju automobiliu ten, kur galėčiau nueiti pėsčiomis ar nuvažiuoti autobusu. Kelis kartus į parduotuvę nuėjau pėsčiomis, ir tai buvo net malonu.
Pramogos
Pramogų voką naudojau kinui, susitikimams su draugėmis kavinėje ir knygoms. Kai pinigai šiame voke buvo riboti, pradėjau rinktis, kas man iš tikrųjų svarbu. Vietoj kelių susitikimų kavinėje kartą pakviečiau drauges pas save vakarienės.
Tas vakaras buvo vienas smagiausių per mėnesį, o kainavo mažiau nei vienas apsilankymas restorane.
Kas buvo sunku
Ne viskas buvo paprasta. Kai kurios parduotuvės ir paslaugos jau beveik nepriima grynųjų, o kai kuriuos pirkinius internetu reikia mokėti kortele. Tokiais atvejais sumą paimdavau iš voko ir įdėdavau į atskirą voką „sąskaitai“, o vėliau įnešdavau į banką.
Taip pat grynuosius reikia saugoti. Nešiotis visų vokų kasdien nebūtina, užtenka pasiimti tą, kurio reikia, o kitus laikyti namuose saugioje vietoje.
Rezultatas
Mėnesio pabaigoje paskaičiavau, kad išleidau pastebimai mažiau nei ankstesniais mėnesiais. Ne todėl, kad atsisakiau ko nors svarbaus, o todėl, kad pradėjau matyti pinigus. Likusius pinigus pervedžiau į taupomąją sąskaitą.
Svarbiausia, kad pirmą kartą per ilgą laiką paskutinė mėnesio savaitė nebuvo įtempta. Žinojau, kiek turiu, ir nemalonių staigmenų nebuvo.
Skaitmeniniai vokai
Jei grynieji jums nepatogūs, panašų metodą galima taikyti ir be jų. Kai kurie bankai leidžia susikurti kelias atskiras sąskaitas ar „taupymo kišenes“, į kurias galima paskirstyti pinigus pagal kategorijas. Yra ir biudžeto programėlių, kurios veikia panašiu principu.
Vis dėlto man asmeniškai grynieji veikė geriausiai, nes fiziškai matai, kaip pinigai mažėja. Skaitmeniniai vokai patogesni, bet juos lengviau ignoruoti.
Kaip į tai reagavo šeima
Vyras iš pradžių juokėsi, kad grįžome į praėjusį šimtmetį. Bet po kelių savaičių jis pats paprašė voko savo išlaidoms: kurui ir pietums darbe. Paaiškėjo, kad ir jis nežinojo, kiek išleidžia kavai ir užkandžiams degalinėse.
Vaikams taip pat pradėjome duoti kišenpinigių grynaisiais, o ne pervesti į sąskaitą. Sūnus, kuris anksčiau prašydavo vis naujų žaidimų telefone, dabar pats skaičiuoja, ar jam užteks pinigų, ir dažnai nusprendžia palaukti.
Netikėtos išlaidos
Vieną mėnesį sugedo automobilio padanga, ir reikėjo pinigų, kurių nebuvau numačiusi. Tada supratau, kad vokų sistemai reikia dar vieno voko – netikėtoms išlaidoms. Dabar kas mėnesį į jį įdedu nedidelę sumą, ir kai kas nors nutinka, nereikia griauti viso plano.
Jei netikėtų išlaidų tą mėnesį nebūna, pinigai lieka voke ir kaupiasi. Po kelių mėnesių susidarė nedidelė, bet labai raminanti atsarga.
Ar tęsiu
Po pirmo mėnesio nusprendžiau tęsti, tik šiek tiek pakoregavau sumas. Kavos vokui skyriau mažiau, o maisto – šiek tiek daugiau. Dabar taip gyvenu jau kelis mėnesius, ir tai tapo įpročiu.
Draugė, kuri man papasakojo apie šį metodą, juokiasi, kad jos močiutė mumis didžiuotųsi. Gal ir taip. Kartais seni būdai veikia geriau už naujausias programėles. O ramybė mėnesio pabaigoje, kai žinai, kiek turi, yra verta daugiau nei bet kokia akcija.






















