Viskas prasidėjo nuo kavos. Kas mėnesį perku tą pačią kavą, tos pačios rūšies ir to paties gamintojo. Vieną dieną pastebėjau, kad pakuotė baigėsi greičiau nei įprastai. Pagalvojau, kad gal tiesiog geriame daugiau. Bet kai atidžiau pažiūrėjau į naują pakuotę, pamačiau, kad joje ne 500, o 450 gramų. Pakuotė atrodė visiškai taip pat, kaina buvo ta pati. Tik kavos viduje – dešimtadaliu mažiau.
Turinys (11)
Tada susidomėjau ir pradėjau tikrinti kitus produktus. Per kelis mėnesius radau ne vieną pavyzdį: sausainius, traškučius, šokoladą, skalbimo priemones, net tualetinį popierių.
Kas yra susitraukimo infliacija
Vėliau sužinojau, kad šis reiškinys turi pavadinimą – susitraukimo infliacija, angliškai vadinama „shrinkflation“. Tai situacija, kai gamintojas nedidina kainos, bet sumažina produkto kiekį pakuotėje. Pirkėjas moka tiek pat, bet gauna mažiau.
Gamintojai aiškina, kad tai daro dėl išaugusių žaliavų, energijos ir transporto kainų. Galbūt tai iš dalies tiesa. Bet pirkėjui problema ta, kad kainos padidėjimas paslepiamas. Didesnė kaina lentynoje krenta į akis, o keliais gramais mažesnis kiekis – ne.
Kaip tai pastebėti
Pirmas būdas – atidžiai žiūrėti į kiekį pakuotėje. Jis visada nurodytas, nors dažnai smulkiu šriftu. Jei perkate tą patį produktą reguliariai, verta prisiminti, kiek jo buvo anksčiau.
Antras ir svarbiausias būdas – vieneto kaina. Lietuvoje daugumai prekių parduotuvėse privaloma nurodyti ne tik prekės kainą, bet ir kainą už kilogramą, litrą ar kitą mato vienetą. Būtent šis skaičius parodo, ar produktas iš tikrųjų pabrango.
Mano pavyzdžiai
Kava – iš 500 į 450 gramų. Sausainiai – iš 200 į 180 gramų, o pakuotėje vietoj dvidešimties sausainių – aštuoniolika. Šokoladas – plytelė atrodė taip pat, bet buvo plonesnė. Traškučių pakelis – tokio pat dydžio, bet viduje daugiau oro.
Skalbimo priemonė – tas pats butelis, bet nurodytas mažesnis skalbimų skaičius. Tualetinis popierius – ritinėlis atrodė toks pat, bet lapelių buvo mažiau. Kiekvienu atveju kaina išliko panaši arba net šiek tiek pakilo.
Kodėl to nepastebime
Dauguma žmonių neskaito kiekio ant pakuotės. Mes atpažįstame produktą iš spalvų, logotipo ir formos. Jei pakuotė atrodo taip pat, smegenys mano, kad ir produktas toks pat. Gamintojai tai puikiai žino.
Be to, nedidelį kiekio sumažėjimą sunku pastebėti. Dešimtadaliu mažesnio kavos kiekio ar dvidešimties gramų sausainių nepajusite iš karto. Tik po kelių mėnesių pastebite, kad perkate dažniau.
Ką daro kitos šalys
Kai kurios Europos šalys jau ėmėsi veiksmų. Prancūzijoje nuo 2024 metų parduotuvės privalo informuoti pirkėjus, kai produkto kiekis sumažinamas, o vieneto kaina dėl to padidėja. Tokie pranešimai kabinami šalia produktų lentynose.
Kai kuriose šalyse patys prekybos tinklai pradėjo žymėti tokius produktus, kad atkreiptų dėmesį į gamintojų veiksmus. Lietuvoje kol kas tokių specialių reikalavimų nėra, todėl pirkėjams tenka būti atidiems patiems.
Ne tik maistas
Susitraukimo infliacija būna ne tik maisto produktų. Kosmetika, šampūnai, dantų pasta, skalbimo ir valymo priemonės, sauskelnės – visur gali sumažėti kiekis. Kartais pakeičiama pakuotės forma, kad skirtumas būtų dar mažiau pastebimas.
Kartais vietoj kiekio sumažinama kokybė: naudojami pigesni ingredientai, mažiau aktyviųjų medžiagų. Pirkėjui tai dar sunkiau pastebėti, nes kiekis lieka toks pat, o pakitimą galima pajusti tik iš skonio ar rezultato.
Kaip apsisaugoti
Žiūrėkite į vieneto kainą, ne tik į prekės kainą. Palyginkite skirtingus prekės ženklus pagal kilogramo ar litro kainą. Kartais kitas gamintojas, kurio pakuotė didesnė, iš tikrųjų pigesnis.
Rinkitės prekybos tinklų prekių ženklus, kurie dažnai būna pigesni už kilogramą. Ir nebijokite keisti įprastų produktų. Jei gamintojas nusprendė sumažinti kiekį, jūs galite nuspręsti pirkti ką nors kita.
Kiek tai kainuoja per metus
Pabandžiau apytiksliai suskaičiuoti, kiek man kainuoja susitraukimo infliacija. Kava, sausainiai, šokoladas, skalbimo priemonė ir dar keli produktai, kuriuos perku reguliariai. Kiekvienas jų pabrango keliais procentais, nors kaina lentynoje nepasikeitė.
Per metus susidarė keliasdešimt eurų. Ne milžiniška suma, bet tai pinigai, kuriuos išleidau to nežinodama. Ir tai tik keli produktai iš viso krepšelio.
Pakuotės gudrybės
Kai pradėjau atidžiau žiūrėti, pastebėjau ir kitų gudrybių. Kai kurių pakuočių dugnas yra iškilęs į vidų, todėl pakuotė atrodo didesnė, nei yra iš tikrųjų. Kai kurios dėžutės būna pusiau tuščios, o pakeliai – pripūsti oro.
Gamintojai aiškina, kad oras traškučių pakeliuose saugo produktą nuo sutrupėjimo. Tai tiesa. Bet kai oro pakelyje daugiau nei traškučių, verta palyginti kilogramo kainą su kitais produktais.
Naujas dizainas – naujas kiekis
Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau: kiekis dažnai sumažėja tada, kai gamintojas pakeičia pakuotės dizainą. Nauja, ryškesnė pakuotė su užrašu „nauja“ ar „patobulinta receptūra“ atkreipia dėmesį į išvaizdą, o ne į kiekį.
Todėl dabar, pamačiusi naują pakuotę ant įprasto produkto, pirmiausia patikrinu, ar nepasikeitė svoris. Dažnai paaiškėja, kad pasikeitė ne tik dizainas.
Ką darau dabar
Dabar parduotuvėje pirmiausia žiūriu į kilogramo kainą. Jei pastebiu, kad įprastas produktas tapo mažesnis, ieškau alternatyvos. Kavą pakeičiau kita, kurios pakuotė didesnė, o kaina už kilogramą mažesnė. Sausainius dažniau kepu namuose.
Draugės iš pradžių juokėsi, kad sveriu kavą virtuvėje. Bet kai papasakojau, ką radau, kelios iš jų pradėjo daryti tą patį. Pasirodo, ne aš viena jaučiausi apgauta.
Viena draugė, pasidomėjusi savo mėgstamais jogurtais, nustebo dar labiau: per kelerius metus jų indelis sumažėjo dukart, o kaina išliko beveik tokia pati. Dabar kartu juokiamės, kad virtuvės svarstyklės tapo mūsų geriausiu taupymo įrankiu. Jos kainavo kelis eurus, o jau atsipirko kelis kartus.























