Per profilaktinį patikrinimą šeimos gydytoja pažvelgė į mano kraujo tyrimų rezultatus, paskui į mane ir paklausė: „Ar geriate vitaminą D?“ Atsakiau, kad ne, nes vasarą daug būnu lauke. Ji nusišypsojo ir parodė vieną eilutę rezultatuose. Mano vitamino D kiekis buvo gerokai žemiau normos. O buvo lapkritis, ir vasaros saulė jau seniai buvo „išnaudota“. Tada sužinojau, kad Lietuvoje žiemą vitamino D trūksta labai daugeliui žmonių, net ir tiems, kurie vasarą daug laiko praleidžia lauke.
Turinys (10)
Mane nustebino ir tai, kad nejutau jokių aiškių simptomų. Nebent tai, kad rudenį buvau labiau pavargusi nei įprastai, bet tai sieju su darbu ir trumpomis dienomis. Gydytoja paaiškino, kad vitamino D trūkumas dažnai būna „tylus“.
Kodėl žiemą vitamino D trūksta
Didžiąją dalį vitamino D mūsų kūnas pasigamina odoje, veikiamas saulės ultravioletinių spindulių. Lietuvoje dėl geografinės padėties nuo vėlyvo rudens iki pavasario saulė danguje pakyla per žemai, kad odoje vitamino D pasigamintų pakankamai. Be to, žiemą esame apsirengę, daugiau laiko praleidžiame patalpose.
Maiste vitamino D yra nedaug. Daugiausia jo – riebiose žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje, silkėje, skumbrėje, taip pat kiaušinio trynyje. Bet vien su maistu žiemą gauti pakankamą kiekį sunku.
Kam reikalingas vitaminas D
Vitaminas D svarbus kaulams, nes padeda organizmui pasisavinti kalcį. Jo trūkstant kaulai tampa silpnesni, vaikams gali išsivystyti rachitas, o vyresniems žmonėms didėja osteoporozės ir lūžių rizika. Vitaminas D taip pat svarbus raumenims ir imuninei sistemai.
Trūkumo simptomai dažnai būna neryškūs: nuovargis, raumenų silpnumas ar skausmas, kaulų maudimas. Daugelis tų simptomų nesieja su vitaminu D, todėl trūkumas dažnai nustatomas tik atlikus kraujo tyrimą.
Kiek vitamino D reikia
Europos maisto saugos tarnyba suaugusiesiems nurodo 15 mikrogramų, tai yra 600 tarptautinių vienetų, vitamino D per parą kaip pakankamą kiekį. Tačiau tai bendra rekomendacija. Jei tyrimas rodo trūkumą, gydytojas gali paskirti didesnę dozę tam tikram laikotarpiui.
Mano gydytoja paskyrė dozę pagal mano tyrimo rezultatus ir paprašė po kelių mėnesių pasikartoti tyrimą. Ji paaiškino, kad dozė turi būti parenkama individualiai, o ne pagal tai, ką pataria draugai ar reklama.
Daugiau – ne visada geriau
Svarbiausia, ką gydytoja pabrėžė: vitamino D galima perdozuoti. Tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris kaupiasi organizme. Europos maisto saugos tarnyba suaugusiesiems nustatė 100 mikrogramų, tai yra 4 000 tarptautinių vienetų, per parą kaip didžiausią saugų kiekį, kurio nereikėtų viršyti be gydytojo priežiūros.
Perdozavus vitamino D, kraujyje padidėja kalcio kiekis. Tai gali sukelti pykinimą, silpnumą, troškulį, dažną šlapinimąsi, o sunkiais atvejais – pažeisti inkstus ir širdį. Todėl didelių dozių „dėl viso pikto“ vartoti nereikėtų.
Kaip pasitikrinti
Vitamino D kiekis nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Jį galima atlikti pagal gydytojo siuntimą arba privačioje laboratorijoje. Tyrimas parodo, ar vitamino D pakanka, ar jo trūksta, ar galbūt jo per daug.
Gydytoja patarė tyrimą atlikti ne vasarą, kai vitamino D lygis būna didžiausias, o rudenį ar žiemą, kai jo trūkumas labiausiai tikėtinas. Tada rezultatai geriausiai parodo, ar reikia papildų.
Kam ypač svarbu
Kai kuriems žmonėms vitamino D trūkumo rizika didesnė. Tai vyresnio amžiaus žmonės, kurių oda gamina mažiau vitamino D, žmonės, kurie mažai būna lauke, turintys antsvorio, sergantys kai kuriomis žarnyno ar inkstų ligomis, taip pat nėščiosios ir maitinančios krūtimi. Kūdikiams vitaminas D dažnai skiriamas profilaktiškai.
Jei priklausote šioms grupėms, verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl tyrimo ir papildų. Ir neskirti jų sau patiems didelėmis dozėmis.
Papildai ir vaistinės lentynos
Vaistinėse vitamino D papildų yra daugybė: kapsulės, lašai, kramtomosios tabletės, purškalai. Jų stiprumas labai skiriasi. Kai kurių vienoje kapsulėje yra 1 000 tarptautinių vienetų, kitų – daugiau. Todėl svarbu atidžiai skaityti etiketę ir neišgerti kelių papildų su vitaminu D vienu metu.
Mano draugė, pavyzdžiui, gėrė multivitaminus ir atskirai vitaminą D, nežinodama, kad ir multivitaminuose jo yra. Kai suskaičiavome, jos paros dozė buvo didesnė nei ji manė.
Kaip vartoti, kad pasisavintų
Gydytoja paaiškino ir paprastą, bet svarbų dalyką: vitaminas D tirpsta riebaluose, todėl geriausiai pasisavinamas, kai vartojamas kartu su valgiu, kuriame yra riebalų. Aš kapsulę dabar geriu per pusryčius ar pietus, o ne tuščiu skrandžiu.
Taip pat svarbu vartoti reguliariai. Vitaminas D veikia ne iš karto, jo lygis kraujyje kyla pamažu. Todėl vienkartinė didelė dozė „kai prisimenu“ nėra geriausias būdas.
Saulė vasarą – ne garantija žiemai
Dažnai girdžiu, kad „vasarą prisirinkome saulės, tai žiemai užteks“. Iš dalies tai tiesa: vasarą pasigamintas vitaminas D kurį laiką išlieka organizme. Bet jo atsargos ilgainiui senka, ir iki vėlyvos žiemos ar pavasario daugeliui jų nebeužtenka.
Be to, saulės kremai, darbas patalpose ir drabužiai vasarą irgi riboja vitamino D gamybą. Mano atveju, nors vasarą daug būdavau lauke, iki lapkričio jo lygis jau buvo žemas.
Po trijų mėnesių
Po trijų mėnesių pakartotas tyrimas parodė, kad mano vitamino D lygis normalus. Gydytoja sumažino dozę iki palaikomosios ir patarė ją vartoti iki pavasario. Vasarą, kai daugiau būsiu lauke, papildų galbūt neprireiks.
Ar jaučiuosi geriau? Sunku pasakyti, nes nuovargį lemia daug dalykų. Bet žinau, kad mano kaulai ir raumenys gauna tai, ko jiems reikia. Ir žinau, kad vitamino D nereikia nei bijoti, nei vartoti aklai. Užtenka vieno kraujo tyrimo ir vieno atviro pokalbio su savo gydytoju. Ir šiek tiek kantrybės.























