– Pone, jūsų sąskaitoje ką tik užfiksuotas įtartinas mokėjimas Kaune, 1 870 eurų. Ar jūs jį atlikote? – balsas ragelyje buvo ramus, mandagus, su lengvu skubos atspalviu, koks būna žmonių, pratusių dirbti su klientais. Stovėjau prie parduotuvės kasos Panevėžyje su pieno pakuote rankoje ir pirmiausia pajutau, kaip šalta banga nubėga nugara. Jokio mokėjimo Kaune neatlikau. Jau dvi savaites nebuvau išvažiavęs iš miesto.
Turinys (4)
Man 45-eri, dirbu vairuotoju ekspeditoriumi, su žmona užauginome du vaikus, abu jau studijuoja Vilniuje. Mūsų santaupos nėra didelės: apie 4 000 eurų, kuriuos atsidėjome pavasariui, kai planavome pakeisti senus langus name. Tie pinigai gulėjo atskiroje taupomojoje sąskaitoje, ir aš juos tikrindavau kartą per mėnesį, kaip kokią seną nuotrauką albume. Niekada negalvojau, kad kas nors juos gali pasiimti per vieną telefono pokalbį.
Balsas, kuris žinojo per daug
Moteris, prisistačiusi banko saugumo skyriaus darbuotoja, pasakė mano vardą ir pavardę, paskutinius keturis mokėjimo kortelės skaitmenis ir net tai, kad vakar mokėjau degalinėje prie Klaipėdos gatvės. Tai mane ir nuginklavo. Jei ji žino tokias smulkmenas, galvojau, tai tikrai iš banko. Kas kitas galėtų tai žinoti?
Ji paaiškino, kad mano sąskaita, tikėtina, yra „kompromituota“, kad kažkas gavo prieigą prie mano duomenų ir kad tuoj gali būti nuskaičiuoti ir kiti pinigai. Kalbėjo greitai, bet aiškiai, kartojo, kad svarbiausia dabar veikti operatyviai. Paskui pasakė, kad perjungs mane kolegai iš techninio skyriaus, kuris padės „apsaugoti lėšas“. Ragelyje sugrojo trumpa melodija, tokia pati kaip skambinant į banko informacinę liniją.
Išėjau iš parduotuvės su pienu rankoje ir atsisėdau automobilyje. Vyriškas balsas, rimtesnis ir lėtesnis, paaiškino, kad mano pinigus reikia laikinai perkelti į „apsaugotą sąskaitą“, kurią bankas atidaro tokiais atvejais. Kai pavojus praeis, pinigai bus grąžinti. Jis pasakė, kad man į telefoną ateis patvirtinimo kodas, ir paprašė jį padiktuoti, kad galėtų „užblokuoti įtartiną operaciją“.
Akimirka, kai beveik padiktavau kodą
Telefonas suvibravo. Atėjo žinutė su kodu. Ekrane mačiau šešis skaitmenis ir jau buvau pradėjęs juos sakyti. Tiesą sakant, pirmus du jau ištariau. Ir tada pastebėjau žinutės tekstą virš kodo. Ten buvo parašyta ne „operacijos blokavimas“, o „naujo įrenginio prijungimas prie internetinės bankininkystės“. Sustojau vidury žodžio.
Vyras ragelyje iškart pajuto pauzę. Paklausė, ar viskas gerai, ir pakartojo, kad laikas bėga, kad sukčiai jau gali bandyti nuskaičiuoti pinigus. Jo balsas tapo kiek aštresnis. Ir tada aš paklausiau to vienintelio klausimo, kuris tą dieną išgelbėjo mūsų santaupas: „Kokiu numeriu galiu jums perskambinti, jei pokalbis nutrūks?“
Atsakymas buvo keistas. Jis pasakė, kad perskambinti nereikia, kad tai „vidinė linija“ ir kad dabar svarbiausia nepadėti ragelio. Pasakiau, kad padėsiu ragelį ir pats paskambinsiu į banką numeriu, nurodytu kortelės nugarėlėje. Vyras pasakė, kad tokiu atveju jis negali garantuoti mano pinigų saugumo. Ir tada pokalbis nutrūko. Ne aš jį nutraukiau.
Skambutis tikram bankui
Rankos drebėjo taip, kad kortelę iš piniginės ištraukiau tik iš antro karto. Paskambinau numeriu nuo jos nugarėlės. Laukiau gal keturias minutes, kol atsiliepė konsultantė, ir tos minutės buvo ilgiausios mano gyvenime. Papasakojau viską. Ji ramiai patikrino mano sąskaitą ir pasakė, kad jokio mokėjimo Kaune nebuvo, kad jokios „apsaugotos sąskaitos“ bankas neturi ir kad bankas niekada neprašo telefonu padiktuoti patvirtinimo kodų.
Paskui ji paaiškino tai, ko aš nežinojau. Sukčiai gali padaryti taip, kad ekrane rodytųsi tikrą banko numerį primenantis numeris. Duomenis, tokius kaip vardas, pavardė ar kortelės skaitmenys, jie dažnai gauna iš nutekintų duomenų bazių ar iš apgaulingų svetainių, kur žmonės kažkada įvedė savo duomenis. Kad galbūt prieš kelias savaites gavau žinutę apie „neapmokėtą siuntą“ ir paspaudžiau nuorodą. Prisiminiau, kad tikrai buvau paspaudęs. Ir net įvedęs kortelės duomenis, kad sumokėčiau 1,99 euro „muito mokestį“.
Konsultantė užblokavo mano kortelę, išsiuntė naują, pakeitėme prisijungimo duomenis. Per tą laiką, kai kalbėjomės, mano sąskaitoje neįvyko jokių operacijų. Tie du skaitmenys, kuriuos spėjau ištarti, nieko nereiškė. Bet jeigu būčiau padiktavęs visus šešis, sukčiai būtų prisijungę prie mano internetinės bankininkystės, ir per kelias minutes tie 4 000 eurų būtų iškeliavę kažkur toli.
Namuose ilgai negalėjau nurimti
Žmonai papasakojau tik vakare, kai jau buvau šiek tiek nurimęs. Ji ilgai tylėjo, paskui pasakė, kad jos pusseserei prieš metus taip nutiko, tik ji padiktavo kodą. Ir prarado viską, ką buvo susitaupiusi vaiko mokslams. Banke jai pasakė, kad kadangi ji pati patvirtino operaciją, pinigų grąžinti beveik nėra galimybių. Apie tai giminėje niekas nekalbėjo, nes pusseserei buvo gėda.
Mane labiausiai sukrėtė ne tai, kad sukčiai bandė. Mane sukrėtė, kaip lengvai aš jais patikėjau. Aš nesu senas žmogus, nesu naivus, kasdien naudojuosi telefonu, programėlėmis, žinau apie sukčius iš žinių. Bet tą akimirką, kai išgirdau savo duomenis ir ramų balsą, kalbantį apie pavojų, visos žinios dingo. Liko tik baimė ir noras greitai išgelbėti savo pinigus.
Tą pačią savaitę susėdome su žmona ir užsirašėme kelias paprastas taisykles. Jos dabar kabo ant mūsų šaldytuvo. Joks bankas neprašys telefonu padiktuoti kodo ar pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“. Gavus tokį skambutį, padėti ragelį ir pačiam paskambinti numeriu nuo kortelės ar iš banko programėlės. Visada perskaityti visą žinutę su kodu, nes joje parašyta, kam jis skirtas. Ir niekada nespausti nuorodų iš žinučių apie siuntas, baudas ar mokesčius.
Tas taisykles išsiunčiau ir vaikams, ir savo mamai. Mama paskambino ir pasakė, kad jai pernai skambino „policininkas“ ir sakė, kad jos anūkas pateko į avariją. Ji tada padėjo ragelį, nes anūkas tuo metu sėdėjo šalia jos virtuvėje. Kartais mus išgelbsti atsitiktinumas. Kartais vienas klausimas. Bet geriausia, kai žinai taisykles iš anksto ir nereikia pasikliauti nei vienu, nei kitu.
Langus pavasarį pakeisime. Ir kaskart, kai pažiūrėsiu pro juos, prisiminsiu tą pieno pakuotę rankoje ir šešis skaitmenis telefono ekrane.




















