Su vyru Eriku susipažinome Stokholme, kur gyvename jau dešimt metų. Šią vasarą pirmą kartą atvažiavome į Lietuvą ilgesniam laikui – visam mėnesiui pas mano tėvus į Panevėžį. Jau pirmą dieną Erikas pasisiūlė nueiti į parduotuvę. Grįžo po valandos su pilnu krepšiu ir dideliu noru papasakoti, ką pamatė.
Turinys (12)
Maniau, kad jis kalbės apie kainas. Bet pirmiausia jis paklausė: „Kodėl pas jus alkoholis parduodamas šalia sūrio?“
Alkoholis paprastoje parduotuvėje
Švedijoje stipresni nei 3,5 procento alkoholio gėrimai parduodami tik valstybinėse parduotuvėse, kurios dirba ribotomis valandomis. Paprastame prekybos centre rasite tik silpną alų. Todėl Erikui buvo neįprasta matyti vyno ir stiprių gėrimų lentynas tarp kitų produktų.
Kai papasakojau, kad Lietuvoje alkoholis parduodamas tik nuo 20 metų ir tik tam tikromis valandomis, o sekmadieniais – trumpiau, jis nusijuokė, kad mūsų taisyklės kažkuo panašios į švediškas, tik kitaip įgyvendintos.
Duonos įvairovė
Antras dalykas, kuris jį nustebino, buvo duona. Švedijoje duonos pasirinkimas didelis, bet tamsios ruginės duonos, kokią valgome mes, ten nedaug. Lietuvos parduotuvėje Erikas pamatė visą lentyną įvairiausios ruginės duonos ir negalėjo apsispręsti, kurią pirkti. Nupirko tris.
Per mėnesį jis išbandė turbūt dešimt rūšių. Išvažiuodamas į lagaminą įsidėjo kelis kepalus, kuriuos namuose užšaldė. Dabar jis sako, kad tai geriausias suvenyras iš Lietuvos.
Planuodamas 7 naktis Madeiroje rinkčiausi kitaip: ar pigesnis viešbutis tikrai taupo?
Suskaičiavau, kiek pernai išleidau Kalėdų dovanoms, ir pasidarė nejauku: tiek mūsų šeima išleidžia maistui per mėnesį
„Ryanair“ vėl išparduoda bilietus: skrydžiai po Europą – vos nuo 14 eurų
Šešerius metus dirbo Šveicarijoje, o grįžęs išgirdo kolegos šveicaro žodžius: „Jūs čia gyvenate rojuje“
Lenkijos oro linijos mažina kainas: pigesni skrydžiai į Portugaliją, Čekiją ir Kazachstaną
Gavau pirmąją šildymo sąskaitą ir nustebau: kaimynas tokiame pačiame bute moka mažiau – paaiškėjo, ką darome ne taipGrynieji pinigai
Švedijoje grynaisiais pinigais beveik niekas nebemoka. Daug kur jų net nepriima. Erikas jau keletą metų nebuvo laikęs rankose švediškų kronų. Lietuvoje jis nustebo, kad turguje, mažose parduotuvėse ar kioskuose vis dar dažnai mokama grynaisiais.
Jis nusprendė pabandyti ir išsigrynino šiek tiek eurų. Sakė, kad mokant grynaisiais išlaidos kažkodėl jaučiamos labiau. Kai piniginėje lieka mažiau banknotų, natūraliai susimąstai, ar tikrai reikia dar vieno pirkinio.
Kas jam atrodė pigu
Labiausiai Eriką nustebino paslaugų ir kavinių kainos. Pietūs kavinėje, kava, kirpykla, taksi – visa tai Lietuvoje jam atrodė kur kas pigiau nei Stokholme. Jis kelis kartus vedė mano tėvus vakarienės ir sakė, kad Stokholme už tokią sumą vos pavalgytų vienas.
Ūkininkų turgus taip pat padarė įspūdį. Šviežios uogos, daržovės, sūris, medus, rūkyta mėsa – viskas tiesiai iš ūkininkų, ir dažnai pigiau nei Švedijos parduotuvėse.
Kas atrodė brangu
Bet ne viskas jam atrodė pigu. Kai kurie produktai, pavyzdžiui, kava, šokoladas, kai kurie sūriai ar importiniai produktai, Lietuvos parduotuvėse kainavo panašiai kaip Švedijoje ar net šiek tiek brangiau. Elektronika ir drabužiai taip pat kainavo panašiai.
Kai paaiškinau, kad Lietuvoje atlyginimai gerokai mažesni nei Švedijoje, jis suprato, kodėl mano tėvai kartais skundžiasi kainomis. Tai, kas jam atrodo normalu, jiems yra nemaža išlaida.
Akcijos ir lojalumo kortelės
Erikas pastebėjo, kad Lietuvos parduotuvėse labai daug akcijų, geltonų ir raudonų etikečių, kainų su lojalumo kortele. Švedijoje akcijų taip pat būna, bet jam atrodė, kad Lietuvoje jų tiesiog gausybė.
Mano mama turi kelių prekybos tinklų lojalumo korteles ir apsiperka pagal akcijų leidinius. Erikas iš pradžių iš to juokėsi, bet vėliau pripažino, kad mama sutaupo nemažai pinigų.
Užstato sistema
Vienas dalykas jam buvo labai pažįstamas – užstato sistema. Švedijoje už plastikinius butelius ir skardines taip pat mokamas užstatas, ir jie grąžinami į automatus parduotuvėse. Lietuvoje užstato sistema veikia nuo 2016 metų, ir Erikas sakė, kad ji veikia taip pat gerai, kaip namie.
Jis su mano tėčiu net varžėsi, kas daugiau butelių surinks per savaitę. Laimėjo tėtis.
Pinigai už butelius ir maišelius
Erikas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos parduotuvėse už plastikinius maišelius reikia mokėti, kaip ir Švedijoje. Jis visada nešiojasi medžiaginį krepšį, todėl jam tai buvo savaime suprantama. O štai mano tėtis vis dar dažnai pamiršta krepšį namuose ir prie kasos perka naują maišelį.
Per metus, pasak Eriko, tokie maišeliai gali kainuoti visai nemažai. Mano tėtis dabar automobilyje laiko kelis krepšius, kad nebereikėtų jų pirkti.
Kainos be skaičiavimų
Vieną vakarą Erikas paklausė, kodėl lietuviai taip daug kalba apie kainas. Švedijoje apie pinigus kalbėti nėra labai priimta. Mano mama jam atsakė, kad lietuviai tiesiog įpratę skaičiuoti, nes daugelis prisimena laikus, kai pinigų labai trūko.
Erikas ilgai apie tai galvojo ir pasakė, kad tai ne trūkumas, o įgūdis. Švedai, jo nuomone, galėtų iš lietuvių pasimokyti taupumo.
Ką išsiveža į Stokholmą
Kiekvieną kartą išvažiuodami iš Lietuvos, vežame lagaminą maisto. Ruginė duona, varškės sūreliai, rūkyta mėsa, grikiai, mano mamos uogienės. Erikas sako, kad tai ne dėl kainų, o dėl skonio, kurio Švedijoje nėra.
O mano tėvai, atvažiavę pas mus į Stokholmą, visada stebisi kainomis kavinėse ir sako, kad Lietuvoje gyventi daug pigiau. Abu esame teisūs. Tik žiūrime iš skirtingų pusių.
Kodėl tai įdomu ne tik mums
Daugelis lietuvių, gyvenančių Skandinavijoje, pažįsta šią situaciją. Kai grįžtame namo, mums atrodo, kad Lietuvoje viskas pigu, o mūsų giminės sako, kad viskas brangu. Abu požiūriai teisingi, nes priklauso nuo to, kokioje šalyje uždirbi pinigus.
Erikas šią mintį suformulavo paprastai: kainos nėra nei didelės, nei mažos, jos tokios, kokia yra tavo piniginė.
Ką supratau aš
Gyvendama Švedijoje, buvau pamiršusi, kaip lietuviai apsiperka. Erikas man priminė, kad esame labai išradingi: lyginame kainas, renkame akcijas, perkame turguje, kepame namie. Tai, kas man anksčiau atrodė smulkmeniška, dabar atrodo kaip protingas įprotis.
O Erikas jau planuoja kitą kelionę į Lietuvą. Sako, kad jei ne dėl kainų, tai bent dėl duonos.
