Vieną rytą priėjusi prie savo fikuso pastebėjau, kad ant palangės guli keli pageltę lapai. Iš pradžių pernelyg nesureikšminau, nes augalai kartais numeta senesnius lapus, tačiau po kelių dienų jų ant grindų buvo vis daugiau. Kai kurių galiukai jau buvo parudavę, kiti susisukę, o keli nukrito dar beveik žali.
Turinys (8)
- 1. Ar fikusui ne per sausas oras nuo radiatoriaus?
- 2. Patikrinu žemę: fikusui gali trūkti vandens arba jo būti per daug
- 3. Fikusas gali mesti lapus dėl perkėlimo ir temperatūros pokyčių
- 4. Apžiūriu lapų apačią: kartais kalti nepastebėti kenkėjai
- 5. Kai žemė nuolat šlapia, patikrinu šaknų būklę
- 6. Kodėl silpstančio fikuso neskubu tręšti?
- Ką daryti su jau parudavusiais ir nudžiūvusiais lapais?
- Kaip suprasti, ar fikusas dar gali atsigauti?
Sunerimau, kad augalas, kuris ilgą laiką atrodė sveikas ir vešlus, staiga pradėjo silpti. Pirmiausia pagalvojau apie laistymą, bet netrukus supratau, kad priežasčių gali būti gerokai daugiau.
Fikusai mūsų namuose dažnai auga daugelį metų, todėl labai nemalonu matyti, kaip gražus augalas per kelias savaites praranda dalį lapijos. Ypač dažnai tokios problemos išryškėja rudenį ir žiemą, kai dienos trumpėja, įjungiamas šildymas, o kambariuose pasikeičia temperatūra bei oro drėgmė.
Vis dėlto vien dėl krintančių lapų neskubėčiau augalo išmesti arba iškart persodinti į kitą vazoną. Pirmiausia verta nuosekliai patikrinti jo aplinką, žemės drėgnumą, lapų paviršių ir, jei yra pagrindo įtarti šaknų problemas, jų būklę. Pasidalysiu šešiais dalykais, į kuriuos pati atkreipiu dėmesį, kai fikusas pradeda džiūti.
1. Ar fikusui ne per sausas oras nuo radiatoriaus?
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos patikrinu šaltuoju metų laiku, yra vazono vieta. Jeigu fikusas stovi ant palangės tiesiai virš karšto radiatoriaus, jo lapus gali nuolat veikti kylantis šiltas ir sausas oras. Tokiomis sąlygomis lapų galiukai kartais pradeda ruduoti, o pats augalas praranda daugiau drėgmės. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad prie lango stiklo tuo pat metu gali būti gerokai šalčiau negu kambario viduryje.
Pastebėjusi tokią problemą pirmiausia patraukiu vazoną toliau nuo tiesioginio radiatoriaus šilumos srauto. Jeigu kambaryje oras labai sausas, gali padėti tinkamai prižiūrimas oro drėkintuvas. Daugeliui įprastų kambariuose auginamų fikusų pakanka maždaug 40–60 procentų santykinės oro drėgmės, nors tikslūs poreikiai priklauso nuo rūšies ir auginimo sąlygų. Stengiuosi, kad drėgmė nebūtų nuolat pernelyg didelė, nes prastai vėdinamame kambaryje tai gali skatinti pelėsio atsiradimą.
Kaimynas pjovė seną obelį, o aš paprašiau kelių šakelių: taip išsaugojau veislę, kurios nėra nė viename medelyne
Dukterėčia nesuprato, kodėl vieną hortenziją geniu, o kitos neliečiu: štai kas lemia vasaros žiedus
Išgirdusi šį patarimą vos nepalaisčiau orchidėjos pienu: štai ką sužinojau prieš tai padarydama
Šildymo sezonas kambarines gėles sausina labiau nei vasaros karštis: 4 dalykai, kuriuos pakeičiau ant palangės
Vos nenukirpau pusės būsimų serbentų uogų: štai kokių šakų rudenį negalima šalinti
Kieme liko keli beržo rąstai: sužinojau, kaip ant jų galima užsiauginti valgomųjų grybųStambesnius fikuso lapus retkarčiais nuvalau minkšta, šiek tiek sudrėkinta šluoste. Taip pašalinu dulkes ir kartu galiu geriau apžiūrėti, ar ant augalo nėra kenkėjų. Tačiau nuolatinio purškimo vandeniu nelaikau pagrindiniu sprendimu, nes jis dažniausiai tik trumpam sudrėkina lapų paviršių ir reikšmingai nepakeičia viso kambario oro drėgmės. Jei patalpa vėsi ir oras prastai cirkuliuoja, lapų geriau nelaikyti ilgai šlapių.
2. Patikrinu žemę: fikusui gali trūkti vandens arba jo būti per daug
Anksčiau kambarinius augalus kartais laistydavau pagal savaitės dienas. Atrodė patogu: jeigu sekmadienis, vadinasi, laikas visiems gėlėms įpilti vandens. Tačiau vėliau supratau, kad fikusui toks įprotis gali pakenkti, nes žemė kiekviename vazone džiūsta skirtingu greičiu. Tam įtakos turi temperatūra, šviesos kiekis, vazono dydis ir net dirvožemio sudėtis.
Prieš laistydama įkišu pirštą į žemę maždaug 2–3 cm gyliu. Jeigu viršutinis sluoksnis jau pradžiūvęs, o vazonas pastebimai palengvėjęs, gali būti laikas palaistyti. Tačiau didesniame vazone paviršius gali būti sausas, nors giliau žemė vis dar šlapia, todėl verta patikrinti ir gilesnį sluoksnį. Kai kurių fikusų priežiūros poreikiai skiriasi, todėl orientuojuosi į konkrečią augalo rūšį, o ne vieną visiems tinkamą grafiką.
Jeigu fikusui ilgai trūksta vandens, lapai gali prarasti stangrumą, pradėti džiūti, suktis arba kristi. Tačiau pernelyg gausus laistymas taip pat pavojingas, nes nuolat šlapioje žemėje šaknims ima trūkti deguonies. Tokiu atveju augalas gali gelsti ir mesti lapus, nors vazone drėgmės yra daugiau negu pakankamai. Būtent todėl prieš pilant dar daugiau vandens svarbu išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta.
Laistau kambario temperatūros vandeniu ir leidžiu jam sudrėkinti visą šaknų gumulą. Būtinai patikrinu, ar vazono dugne yra drenažo skylučių, pro kurias gali išbėgti vandens perteklius. Jeigu vanduo subėga į lėkštelę ar dekoratyvinį išorinį vazoną, po maždaug 10–15 minučių jį išpilu. Fikuso šaknims neturėtų tekti nuolat stovėti vandenyje.
3. Fikusas gali mesti lapus dėl perkėlimo ir temperatūros pokyčių
Dar viena klaida, kurią nesunku padaryti, yra pernelyg dažnas vazono perstatymas. Ypač jautriai į aplinkos pokyčius gali reaguoti Benjamino fikusas, kurio smulkūs lapeliai kartais pradeda kristi pakeitus augalo vietą. Taip gali nutikti dėl pasikeitusio apšvietimo, temperatūros arba oro judėjimo. Todėl išvydusi kelis nukritusius lapus neskubu kasdien ieškoti fikusui vis kito kampo.
Geriausia pasirinkti pastovią vietą, kur augalas gautų daug ryškios, bet dažniausiai išsklaidytos šviesos. Jei fikusas ilgai augo gana tamsiame kambaryje, staigus perkėlimas į stiprią tiesioginę saulę taip pat gali sukelti stresą. Šviesos sąlygas geriau keisti palaipsniui, stebint lapų būklę. Ypač šaltuoju sezonu atkreipiu dėmesį, kad augalas neliktų tamsiame kampe vien todėl, kad ten toliau nuo radiatoriaus.
Taip pat vengiu statyti fikusą prie dažnai varstomų lauko durų ar langų, pro kuriuos pučia šaltas oras. Žiemą stebiu, kad lapai nesiliestų prie labai šalto stiklo, nes tokio kontakto metu jie gali būti pažeisti. Ne mažiau nepalankus ir tiesioginis oro kondicionieriaus arba karšto šildymo įrenginio srautas. Man patikimiausias sprendimas yra stabili, šviesi vieta be staigių temperatūros svyravimų.
4. Apžiūriu lapų apačią: kartais kalti nepastebėti kenkėjai
Jeigu fikuso lapai pradeda džiūti, visada juos atidžiai apžiūriu iš abiejų pusių. Kartais ant viršutinio paviršiaus beveik nieko nesimato, tačiau apvertus lapą galima pastebėti smulkių taškelių, vabzdžių ar plonų voratinklį primenančių siūlelių. Tai gali būti kenkėjų požymiai. Ypač verta atkreipti dėmesį į lapų gyslas, lapkočius ir vietas, kuriose lapai jungiasi su šakelėmis.
Labai smulkūs šviesūs taškeliai ir plonas tinkliukas kartais išduoda voratinklines erkes. Lipnūs lapai, rusvi iškilimai ar nedideli prie augalo prikibę dariniai gali rodyti skydamarių ar kitų syvus siurbiančių kenkėjų buvimą. Tačiau vien iš vieno požymio diagnozės nenustatinėju, nes panašūs pažeidimai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pirmiausia stengiuosi rasti patį kenkėją arba aiškius jo veiklos pėdsakus.
Jeigu įtariu, kad fikusas užpultas kenkėjų, atitraukiu jį nuo kitų kambarinių augalų. Lapus atsargiai nuvalau arba nuplaunu, saugodama, kad perteklinis vanduo neužmirktų vazone. Jeigu kenkėjų daug, renkuosi tik konkrečiam kenkėjui ir kambariniams augalams skirtą priemonę, griežtai laikydamasi jos etiketės. Po kelių dienų augalą apžiūriu dar kartą, nes vieno valymo ne visada pakanka.
5. Kai žemė nuolat šlapia, patikrinu šaknų būklę
Labiausiai sunerimčiau, jei fikusas nuolat mestų lapus, o žemė vazone ilgai liktų šlapia. Papildomas įspėjamasis ženklas būtų nemalonus, užsistovėjusią drėgmę primenantis kvapas. Tokia situacija gali reikšti, kad šaknims trūksta oro arba jos jau pradėjo pūti. Tačiau vien pageltę lapai dar nėra pakankama priežastis skubiai ištraukti augalą iš vazono.
Jeigu požymiai rodo rimtesnę problemą, augalą atsargiai išimu ir apžiūriu šaknų gumulą. Sveikos šaknys paprastai būna tvirtos, o pažeistos dažnai tampa minkštos, tamsios ir gali skleisti nemalonų kvapą. Svarbu atsižvelgti į tai, kad kai kurių augalų sveikos šaknys natūraliai gali būti tamsesnės, todėl vien spalvos nepakanka. Kur kas daugiau pasako jų tvirtumas, kvapas ir bendra žemės būklė.
Pastebėjusi aiškiai supuvusias šaknų dalis, jas pašalinu švariu, dezinfekuotu įrankiu. Jei substratas labai šlapias ar praradęs purumą, persodinu fikusą į tinkamą, laidų orui ir vandeniui kambarinių augalų mišinį. Naujas vazonas būtinai turi turėti vandens nutekėjimo angas, o jo dydį parenku pagal išlikusią šaknų sistemą. Per dideliame vazone perteklinė žemė gali ilgai išlaikyti drėgmę ir apsunkinti augalo atsistatymą.
Po tokio persodinimo fikuso nebandau iškart gelbėti gausiu vandens kiekiu ar trąšomis. Augalui reikia laiko atsigauti, o laistymą tenka pritaikyti prie sumažėjusios šaknų sistemos. Jei šaknų pažeidimai labai dideli, ne visada pavyksta išsaugoti visą augalą. Tačiau laiku pastebėta problema gerokai padidina galimybę jį atgaivinti.
6. Kodėl silpstančio fikuso neskubu tręšti?
Kai augalas pradeda gelsti ir mesti lapus, norisi kuo greičiau jam kažkuo padėti. Kartais pirmoji mintis būna įpilti trąšų, tikintis, kad papildomos maisto medžiagos paskatins naujų lapų augimą. Tačiau jeigu fikusas silpsta dėl perlaistymo, šaknų pažeidimo arba netinkamos temperatūros, trąšos tikrosios problemos neišspręs. Per didelė mineralinių druskų koncentracija substrate gali dar labiau apsunkinti šaknų būklę.
Rudenį ir žiemą, kai dienos trumpesnės, daugelis fikusų auga lėčiau, ypač jei natūralios šviesos mažai. Tokiu laikotarpiu tręšimą dažnai verta sumažinti arba laikinai sustabdyti. Jeigu augalas stovi šviesioje vietoje ir aktyviai auga, jo poreikiai gali būti kitokie, todėl stebiu ne vien kalendorių. Prie tręšimo grįžtu tada, kai augalas atsigavęs ir pradeda normaliai auginti naujus lapus.
Ką daryti su jau parudavusiais ir nudžiūvusiais lapais?
Kai fikuso lapo galiukas jau visiškai parudavęs ir išdžiūvęs, jis nebežaliuos. Tokį pažeistą kraštelį galima atsargiai apkirpti švariomis, aštriomis žirklėmis, stengiantis nekirpti per sveiką žalią audinį. Palieku labai siaurą sauso audinio juostelę, kad pjūvis nepažeistų likusios sveikos lapo dalies. Tai daugiau estetinė priemonė, nes ji nepašalina tikrosios džiūvimo priežasties.
Visiškai nudžiūvusius lapus atsargiai pašalinu, tačiau neskubu nuskinti kiekvieno lapo, kurio kraštas šiek tiek parudavęs. Jeigu didžioji lapo dalis dar žalia, ji ir toliau dalyvauja fotosintezėje. Ypač nusilpusiam augalui neverta be reikalo pašalinti daug gyvo lapų ploto. Pirmiausia stengiuosi sustabdyti naujų pažeidimų atsiradimą.
Kaip suprasti, ar fikusas dar gali atsigauti?
Net ir stipriai lapus numetęs fikusas nebūtinai yra žuvęs. Vienas požymių, į kuriuos atkreipiu dėmesį, yra šakelių būklė: jeigu jos dar lanksčios, o po labai atsargiai patikrintu plonu išoriniu sluoksniu matyti žalsvas gyvas audinys, augalas gali turėti galimybę atauginti lapus. Tačiau dėl tokio patikrinimo nereikėtų be reikalo žaloti viso kamieno ar daugelio šakų. Kur kas svarbiau nustatyti, ar gyvos šaknys ir ar augimo sąlygos jau tinkamos.
Pašalinus netinkamo laistymo, sauso oro ar temperatūros svyravimų priežastį, nauji lapai gali pasirodyti po kelių savaičių. Kartais atsigavimas užtrunka gerokai ilgiau, ypač žiemą, kai šviesos mažai ir augimas sulėtėjęs. Todėl nesitikiu, kad šiandien pakeitusi vazono vietą rytoj jau pamatysiu naujų ūglių. Stebiu, ar nebeatsiranda naujų pažeidimų ir ar augalas pamažu stabilizuojasi.
Man svarbiausia pamoka paprasta: fikuso lapų džiūvimas ir kritimas nėra viena konkreti liga. Vienu atveju kaltas pernelyg sausas oras, kitu – šlapia žemė, šaltas skersvėjis ar beveik nepastebimi kenkėjai. Todėl pirmiausia patikrinu aplinką ir laistymą, o tik tada imuosi rimtesnių veiksmų, tokių kaip persodinimas. Taip mažesnė tikimybė dar labiau nusilpninti augalą, kuriam jau ir taip sunku.
Jeigu jūsų fikusas pradėjo mesti lapus, neskubėkite su juo atsisveikinti. Kartais pakanka vieno tinkamo pakeitimo, o kartais reikia kantrybės ir kelių savaičių stebėjimo. O kas dažniausiai nutinka jūsų fikusui žiemą – ruduoja lapų galiukai, gelsta lapai ar jie pradeda kristi dar žali? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose!
