Gegužė man visada asocijuojasi su tuo momentu, kai visur pradeda kvepėti pavasariu. Parkai, miškai, kiemai – pilni žiedų, o žmonės namo tempia pirmąsias puokštes. Bet kuo daugiau apie tai domėjausi, tuo labiau supratau vieną nemalonią tiesą: kai kurios gražiausios pavasario gėlės šunims yra tikras nuodas.
Turinys (4)
Ir viena pavojingiausių – pakalnutė. Daugelis net neįtaria, kad ši nekaltai atrodanti, saldžiai kvepianti gėlė gali rimtai pažeisti šuns širdį. Blogiausia tai, kad specifinio priešnuodžio apsinuodijimui pakalnutėmis nėra. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai šeimininkas sureaguos ir kaip greitai gyvūnas pateks pas veterinarą.
Kodėl pakalnutės tokios pavojingos šunims?
Pakalnutės laikomos vienais nuodingiausių pavasario augalų naminiams gyvūnams. Jose esančios toksinės medžiagos stipriai veikia širdies darbą ir gali sukelti rimtus širdies ritmo sutrikimus.
Pavojingos yra VISOS augalo dalys:
- lapai;
- žiedai;
- stiebai;
- uogos;
- net vanduo, kuriame stovėjo pakalnutės.
Tai reiškia, kad šuniui nebūtina suėsti visos puokštės. Kartais užtenka pakramtyti lapą, žiedą arba palakti vandens iš vazos.
Kaip pakalnučių toksinai veikia šuns organizmą?
Didžiausia problema ta, kad pakalnučių nuodai pirmiausia smogia širdies ir kraujagyslių sistemai. Simptomai gali pasirodyti gana greitai – kartais vos po kelių minučių ar valandų po kontakto su augalu.
Dažniausi požymiai:
- vėmimas;
- stiprus viduriavimas;
- gausus seilėtekis;
- silpnumas, vangumas;
- neįprastas elgesys;
- nerimas arba apatija;
- širdies ritmo sutrikimai.
Iš pradžių gali atrodyti, kad šuo tiesiog kažkuo apsinuodijo ar blogai pasijuto, tačiau situacija gali blogėti labai greitai. Sunkesniais atvejais pasireiškia pavojingi širdies veiklos sutrikimai, kurie gali baigtis mirtimi.
Ką daryti, jei šuo suėdė pakalnutę?
Svarbiausia – nebandyti gydyti namuose ir nelaukti, kol simptomai „praeis savaime“.
Jeigu įtariate, kad šuo:
- suėdė pakalnutę;
- kramtė jos lapus ar žiedus;
- gėrė vandenį iš vazos;
nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką.
Laikas čia labai svarbus. Kuo greičiau gyvūnas gaus pagalbą, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų.
Veterinarai dažniausiai taiko palaikomąjį gydymą:
- organizmo valymą nuo toksinų;
- lašelines skysčių balansui palaikyti;
- vaistus širdies veiklai stabilizuoti;
- nuolatinę gyvybinių funkcijų stebėseną.
Kadangi specifinio priešnuodžio nėra, gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip anksti pastebėsite problemą.
Ką svarbu žinoti kiekvienam šuns šeimininkui
Ar tikrai pakanka labai mažo kiekio, kad šuo apsinuodytų?
Taip. Pakalnutės yra tokios nuodingos, kad net nedidelis kiekis gali būti pavojingas, ypač mažesniems šunims. Riziką kelia ne tik suėsti žiedai ar lapai, bet ir vanduo iš vazos, kuriame stovėjo gėlės. Kai kurie šeimininkai mano, kad „tik paragavo“ nieko blogo nepadarys, tačiau būtent tokios situacijos dažnai tampa rimtų problemų pradžia.
Per kiek laiko atsiranda pirmieji simptomai?
Tai priklauso nuo šuns dydžio, suėsto kiekio ir organizmo jautrumo, tačiau dažnai pirmieji požymiai pasireiškia gana greitai – per kelias valandas. Kartais simptomai prasideda nuo paprasto vėmimo ar vangumo, todėl žmonės ne visada iš karto supranta, kad problema rimta. Pavojingiausia tai, kad širdies veiklos sutrikimai gali vystytis nepastebimai.
Ar galima šuniui sukelti vėmimą namuose?
Be veterinaro nurodymo to daryti nereikėtų. Internete pilna patarimų apie druską ar vandenilio peroksidą, tačiau netinkamai tai atliekant galima dar labiau pakenkti gyvūnui. Kai kuriais atvejais vėmimo sukėlimas gali būti net pavojingesnis nei pats apsinuodijimas.
Kodėl pavojingas net vanduo iš vazos?
Daugelis apie tai net nesusimąsto, tačiau toksinės medžiagos iš pakalnučių patenka į vandenį. Šunims dažnai smalsu paragauti vandens iš vazų, todėl net ir nepalietęs pačių gėlių gyvūnas gali apsinuodyti.
Kaip apsaugoti šunį pavasarį?
Aš pats po šios informacijos pradėjau daug atidžiau stebėti, ką parsinešu namo ir ką šuo uostinėja pasivaikščiojimų metu. Saugiausia:
- nelaikyti pakalnučių namuose;
- nepalikti puokščių gyvūnui pasiekiamoje vietoje;
- stebėti šunį pasivaikščiojimų metu;
- perspėti šeimos narius ir vaikus apie pavojų;
- pasidomėti, kokie dar augalai jūsų kieme ar sode gali būti nuodingi.
Kartais pavojingiausi dalykai atrodo visiškai nekalti. Pakalnutės – būtent toks atvejis.
