Lervos, kurios gyvena po žeme ir ėda augalų šaknis, yra vienas didžiausių galvos skausmų kiekvienam sodininkui. Jos ypač mėgsta braškes, avietes, bulves, morkas ir jaunus vaismedžius. Vienas krūmas ar augalas gali būti visiškai sunaikintas per kelias savaites, nes lervos graužia smulkias šakneles, augalas pradeda vysti, gelsti ir galiausiai žūsta. Aš pats ne kartą susidūriau su šia problema, kol suradau efektyvius ir aplinkai draugiškus būdus, kaip jų atsikratyti.
Mechaniniai būdai – pirmas ir patikimiausias žingsnis
Jei užkratas nedidelis, geriausia pradėti nuo mechaninio surinkimo. Pavasarį arba rudenį perkasinu dirvą 20–40 cm gyliu. Taip lervos iškeliamos į paviršių, kur jas lengva surinkti rankomis ir sunaikinti. Per kasdienę ravėjimą ar sodinimą visada tikrinu žemę ir, pastebėjęs baltas storas lervas, iš karto dedu jas į stiklainį su muiluotu vandeniu.
Šis metodas visiškai nekenkia aplinkai, tačiau reikalauja laiko ir pastangų. Jei lervų daug, pastatau paprastas šviesos gaudykles vakare – įjungtas žibintas su po juo pastatyta talpa su vandeniu ir keliais lašais keroseno ar sirupo. Suaugę vabalai skrenda į šviesą, krenta į skystį ir žūsta, taip sumažinant naujų kiaušinėlių skaičių.
Liaudiškos priemonės, kurios veikia patikimai
Liaudiški metodai man padeda jau daug metų. Vienas efektyviausių – amoniako tirpalas. Sumaišau 10 ml 10 % amoniako su 10 litrų vandens ir palaistau dirvą kartą per 10 dienų. Tai ne tik atbaido ir naikina lervas, bet ir aprūpina augalus azotu. Kitas geras variantas – luokų lukštų antpilas. Užpilu 1 kg lukštų 10 litrų karšto vandens, leidžiu pastovėti 3–5 dienas, tada praskiedžiu vandeniu 1:1 ir laistau kartą per savaitę.
Puikiai veikia ir medžio pelenai – prieš sodinimą pabarstau 200 g ant vieno kvadratinio metro. Jie sukuria šarminę aplinką, kurią lervos nemėgsta. Dar naudoju česnako užpilą: 100 g sutrintų česnakų užpilu 5 litrais vandens, leidžiu pastovėti parą ir laistau tarp eilių.
Papildomos efektyvios priemonės ir prevencija
Kad problema nepasikartotų, visada mulčiuoju dirvą storu sluoksniu šiaudų ar žievės. Tai trukdo vabalams dėti kiaušinėlius į dirvą. Svarbu ir sėjomaina – neauginu tų pačių kultūrų toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės. Jei lervų labai daug, įterpiu naudingus nematodus arba specialius biologinius preparatus, kurie veikia tik prieš vabzdžių lervas ir nekenkia bitėms bei sliekams.
Tyrimai rodo, kad reguliarus dirvos perkasinimas ir biologinės priemonės gali sumažinti lervų skaičių iki 80–90 % per vieną sezoną.
Taikydamas šiuos metodus kartu, savo darže jau kelis metus beveik visiškai atsikračiau Grambuolio vabalų lervų ir išsaugau sveiką derlių net sunkiais sezonais.
DUK
Kiek kartų per sezoną reikia perkasinti dirvą? Pakanka du kartus – anksti pavasarį ir vėlyvą rudenį. Dažnesnis kasimas gali pakenkti dirvos struktūrai.
Ar amoniako tirpalas tinka visoms kultūroms? Taip, bet laistau tik drėgną dirvą ir ne dažniau kaip kartą per 10 dienų, kad nepertręščiau azotu.
Kada geriausia rinkti lervas rankomis? Geriausias laikas – pavasaris, kai dirva dar drėgna ir lervos būna arčiau paviršiaus.
Ar medžio pelenai gali pakeisti kitas priemones? Jie puikiai papildo, bet geriausiai veikia kartu su laistymu amoniaku ar luokų antpilu.
Kaip apsaugoti jaunus vaismedžius nuo lervų? Aplink kamieną mulčiuoju storai ir kartą per sezoną palaistau amoniako tirpalu – tai patikima prevencija.
