Jei malkos gulėjo kieme ar malkinėje ne vieną sezoną, gali atrodyti, kad jos tik dar labiau išdžiūvo ir todėl degs itin gerai. Tačiau ir čia galioja ribos: mediena sensta, o per ilgai laikoma netinkamomis sąlygomis gali pradėti prarasti savybes, dėl kurių ji gerai dega ir išskiria šilumą.
Turinys (3)
Vis dėlto malkų nereikėtų skubėti išmesti vien dėl to, kad jos senesnės. Svarbiausia ne vien jų amžius, o tai, ar mediena buvo tinkamai išdžiovinta ir saugota sausoje, vėdinamoje vietoje. Jei viskas padaryta teisingai, malkos dar ne vienus metus gali išlikti tinkamos naudoti.
Amžius čia svarbus mažiau nei būklė
Šviežiai nupjauta mediena turi daug drėgmės, todėl ją dėti tiesiai į krosnį ar židinį būtų klaida. Pirmiausia malkos turi išdžiūti, nes tik tada jos dega efektyviai ir neleidžia bereikalingai eikvoti šilumos vandeniui išgarinti.
Priklausomai nuo medienos rūšies, rąstų storio ir laikymo sąlygų, džiūvimas paprastai trunka nuo kelių mėnesių iki dvejų metų, o kartais ir ilgiau. Kietoms medienos rūšims, tokioms kaip ąžuolas, bukas ar skroblas, dažnai reikia ypač ilgo laiko, nes jų struktūra tankesnė ir drėgmė pasišalina lėčiau.
Kai drėgmės kiekis nukrenta žemiau 20%, malkos jau laikomos tinkamomis veiksmingam kūrenimui. Tolesnis laikymas jų šilumingumo nepadidins, todėl svarbiausia yra ne „išlaikyti kuo ilgiau“, o neprarasti kokybės dėl drėgmės, pelėsio ar puvimo.
Jei malkos visą laiką guli sausoje vietoje, jos gali išsaugoti geras savybes dar kelerius metus. Tačiau problema prasideda tada, kai mediena vėl pradeda sugerti drėgmę iš aplinkos, o ant jos ima veistis grybelis ir pamažu prasideda irimo procesas.
Pamirštos kruopos, kurias verta prisiminti: nebrangios, sočios ir turinčios vieną svarbų privalumą
5 išmanieji laikrodžiai, kuriuos savininkai laiko patikimiausiais
Net vidutinių gebėjimų žmonės dažnai pasiekia daugiau: 5 savybės, kurios tai lemia
Raudona lupa iPhone ekrane: ką šis įspėjimas iš tikrųjų reiškia?
Mažiau plaukų ant sofos ir ramesni namai: 3 šunų veislės, į kurias verta atkreipti dėmesį gyvenant bute
Kuri silpnoji pusė jums labiausiai būdinga? Paprastas šešėlių testasKada malkos jau ima gesti
Vienas aiškiausių požymių – suminkštėjusi ir trapi struktūra. Tokia mediena rankose byra ar skyla lengviau, nei turėtų, ir nebeatrodo tanki bei tvirta. Tai ženklas, kad jos vidinė sandara jau nebe tokia, kokia buvo iš pradžių.
Kitas signalas – irimo pėdsakai. Jei paviršiuje matyti minkštų, trupančių vietų, tai dažnai rodo, kad drėgmė buvo laikoma per ilgai ir mediena pradėjo gesti. Tokios malkos degs prasčiau, o kartais ir visai nespės pakankamai įkaisti.
Įtarimų turėtų kelti ir tvankus, pelėsį primenantis kvapas. Jis dažnai reiškia, kad mediena ilgai buvo veikiama drėgmės ir joje pradėjo daugintis mikroorganizmai. Dar blogesnis ženklas yra akivaizdus pelėsis ar matomas puvimas – tada mediena jau saugiai ir kokybiškai kūrenimui netinka.
Neįprastai mažas malkų svoris kartu su trapumu taip pat gali rodyti, kad jos dalinai prarado struktūrą dėl irimo. Kitaip tariant, jei kaladės atrodo pernelyg lengvos, nors turi būti tankios, verta jas patikrinti atidžiau.
Vis dėlto ne kiekvienas pokytis reiškia gedimą. Paviršiaus papilkėjimas, įtrūkimai rąstų galuose ar žievės lupimasis nebūtinai rodo puvimą. Tai gali būti ir natūralūs džiūvimo bei senėjimo požymiai, ypač jei malkos laikomos ilgiau ir yra veikiamos saulės bei oro.
Kaip laikyti, kad šiluma neišeitų į orą
Malkų laikymo būdas yra ne mažiau svarbus nei pati mediena. Geriausia jas krauti ant padėklų ar kitokio pagrindo, kad apačia nesiliestų su žeme ir nesigertų drėgmė. Tarp kaladžių verta palikti plyšius, nes taip oras cirkuliuoja geriau, o drėgmė pasišalina greičiau.
Jei malkos laikomos lauke, viršų pakanka pridengti nuo lietaus, bet jų nereikėtų visų iki vienos apvynioti plėvele. Sandariai uždengus, viduje gali kauptis drėgmė, o vietoj džiūvimo prasidės priešingas procesas. Todėl geriau rinktis apsaugą nuo kritulių iš viršaus, paliekant šonus vėdinamus.
Labai svarbu ir tai, kaip malkos sukrautos. Tankiai suspaustos jos džiūsta lėčiau, o jei sudėtos chaotiškai, tampa sunkiau pastebėti pažeistas vietas. Tvarkinga, stabili rietuvė ne tik saugesnė, bet ir praktiškesnė: lengviau paimti seniausias malkas pirmiausia, kad jos neperlietų dar vieno sezono.
Lietuvoje, kur šildymo sezonas dažnai ilgas, toks požiūris ypač svarbus. Jei malkomis kūrenate židinį, krosnį ar katilą, verta bent kartą per sezoną patikrinti, ar sandėliavimo vieta nėra per drėgna, ar nuo žemės nekyla drėgmė ir ar malkos nebuvo pažeistos iš apačios. Sausa, vėdinama ir nuo lietaus apsaugota vieta dažniausiai yra geriausia garantija, kad malkos išliks tinkamos ne vienus metus.
Trumpai tariant, malkų „galiojimo laikas“ priklauso ne nuo kalendoriaus, o nuo jų būklės. Jei jos tinkamai išdžiovintos, neperšlapintos ir neįsileido pelėsio, jos dar ilgai gali tarnauti. Tačiau kai tik atsiranda minkštėjimo, kvapo ar irimo ženklai, delsti jau nebeverta.
