Mano istorija prasidėjo gana banaliai. Šildymas name jau veikė kelias dienas, svetainėje ir virtuvėje radiatoriai buvo šilti, kaimynas laiptinėje net pasakė, kad pas jį namuose jau per karšta, o miegamajame niekas nesikeitė. Vakare padėjęs termometrą kambario viduryje pamačiau 17 °C, o radiatorius buvo toks pat šaltas kaip prieš prasidedant šildymui.
Turinys (19)
- Pirmiausia patikrinau tai, ką galėjau patikrinti pats
- Vienas labai paprastas klausimas kaimynui davė daugiau informacijos nei valanda internete
- Šaltas viršus ir šaltas dugnas man dabar reiškia skirtingus dalykus
- Nuorinti radiatorių pats neskubėjau
- Tik tada supratau, kam iš tikrųjų reikia skambinti
- Administratorius ir prižiūrėtojas nėra visiškai tas pats
- 17 °C miegamajame man jau buvo signalas nebelaukti
- Gedimą registruočiau raštu, o ne vien telefonu
- Kas moka už remontą – čia ir prasidėjo įdomiausia dalis
- Administratorius nereiškia, kad remontas bus nemokamas
- Termostatas gali būti visos istorijos kaltininkas
- Jei nešyla visas stovas, mano buto radiatorius gali būti tik simptomas
- Jei radiatorius viršuje šaltas, dar nereiškia, kad reikia ardyti pusę sistemos
- Jei problema neišsprendžiama, vien telefonu nebesitenkinčiau
- Ką dabar daryčiau pirmomis 15 minučių
- Svarbiausia pamoka iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Kas galiausiai už ką atsakingas
- Dažniausiai užduodami klausimai
Pirmą vakarą dar numojau ranka ir pagalvojau, kad senam daugiabučiui tiesiog reikia laiko, bet po kelių dienų supratau, kad laukti nebėra ko.
Iš pradžių man atrodė, kad tokioje situacijoje reikia skambinti šilumos tiekėjui. Juk jis tiekia šilumą – vadinasi, kas daugiau gali būti atsakingas už šaltą radiatorių? Tik pradėjęs aiškintis supratau, kad daugiabutyje atsakomybės riba eina visai ne ten, kur įsivaizdavau.
Šilumos tiekėjas pristato šilumą iki pastato tiekimo ir vartojimo ribos, o tai, kas vyksta namo viduje – šilumos punkte, stovuose, vamzdynuose ir prie šildymo prietaisų – jau yra pastato vidaus sistemos priežiūros klausimas.
Pirmiausia patikrinau tai, ką galėjau patikrinti pats
Prieš registruodamas gedimą nusprendžiau nepradėti nuo sudėtingų teorijų. Mano radiatorius turėjo termostatinę galvutę, todėl pirmiausia ją atsukau į didžiausią padėtį ir palaukiau. Kartais problema būna visiškai elementari – vožtuvas tiesiog uždarytas arba po vasaros nebeatsidaro taip, kaip turėtų.
Radiatorius vis tiek liko šaltas. Tada atsargiai paliečiau vamzdį prieš termostatinį vožtuvą ir patį radiatorių. Jei vamzdis iki vožtuvo būtų karštas, o už jo radiatorius šaltas, stipriai įtarčiau užstrigusį vožtuvą. Mano atveju ir vamzdis buvo beveik šaltas, todėl pradėjau galvoti ne tik apie patį radiatorių, bet ir apie visą stovą.

Vienas labai paprastas klausimas kaimynui davė daugiau informacijos nei valanda internete
Tada padariau tai, ką dabar tokioje situacijoje daryčiau beveik pirmiausia – paklausiau kaimyno, esančio tame pačiame namo bloke, kaip šyla jo radiatoriai. Jei keli vieno stovo butai turi tą pačią problemą, tikimybė, kad kaltas vien mano termostatas, jau gerokai sumažėja. Problema gali būti stove, sistemos nuorinime, srauto reguliavime ar kitame bendros sistemos taške.
Jeigu visi aplinkui šyla normaliai, o šaltas tik vienas mano radiatorius, labiau tikėtina vietinė priežastis. Tai gali būti termostatinio vožtuvo gedimas, oras radiatoriuje, užsikimšimas arba per mažas srautas per konkretų šildymo prietaisą. Vien iš rankos prisilietimo galutinės diagnozės nustatyti nebandyčiau, tačiau tokia informacija prižiūrėtojui jau labai naudinga.
Šaltas viršus ir šaltas dugnas man dabar reiškia skirtingus dalykus
Anksčiau man radiatorius buvo arba karštas, arba šaltas. Dabar žiūriu gerokai atidžiau. Jei apatinė radiatoriaus dalis šiltesnė, o viršus lieka šaltas ir dar girdisi burbuliavimas, viena galimų priežasčių yra susikaupęs oras. Jei viršus šyla, o apačia lieka gerokai šaltesnė, galima įtarti susikaupusias nuosėdas arba prastą cirkuliaciją.
Jeigu visas radiatorius vienodai šaltas, pirmiausia tikrinu vožtuvą ir tai, ar apskritai iki jo ateina šiltas vanduo. Man tai daug logiškesnė seka nei iš karto griebtis įrankių ir pradėti atsukinėti jungtis. Daugiabučio centrinė šildymo sistema nėra vieta, kurioje norėčiau eksperimentuoti nežinodamas, ką darau.
Nuorinti radiatorių pats neskubėjau
Internete beveik kiekvienas šalto radiatoriaus patarimas prasideda žodžiu „nuorinkite“. Jeigu radiatorius turi tam skirtą nuorinimo vožtuvą ir žmogus tiksliai žino procedūrą, pats veiksmas gali būti nesudėtingas. Tačiau aš nusprendžiau pirmiausia registruoti problemą, nes nežinojau, ar oras susikaupė tik mano radiatoriuje, ar problema apima stovą bei bendrą sistemą.
Be to, Energetikos ministro patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas prie prižiūrimų sistemos komponentų priskiria šildymo prietaisus, jų valdymo bei uždarymo armatūrą ir vamzdynus. Kitaip tariant, kai radiatorius neveikia taip, kaip turėtų, tai nėra automatiškai vien buto gyventojo techninis galvosūkis. Pirmiausia verta išsiaiškinti, kas pagal namo sutartį prižiūri šildymo sistemą.
Tik tada supratau, kam iš tikrųjų reikia skambinti
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tokią situaciją aprašo gana aiškiai. Jeigu bute nešyla arba prastai šyla radiatorius, vonios šildytuvas, prakiūra radiatorius ar vamzdis, gyventojas turi kreiptis į namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, administratorių arba, jei name veikia bendrija, į bendrijos pirmininką. Būtent nuo šios vietos dabar pradėčiau ir kitą kartą.
Šilumos tiekėjas nėra pirmasis adresatas vien todėl, kad bute šalta. Pagal Šilumos ūkio įstatyme nustatytą atsakomybės ribą jis atsako už sutartos kokybės šilumos pristatymą iki pastato tiekimo ir vartojimo ribos. Jei šiluma iki namo ateina, o problema atsirado jau vidaus sistemoje, ją turi diagnozuoti namo sistemos prižiūrėtojas.
Administratorius ir prižiūrėtojas nėra visiškai tas pats
Šitą skirtumą anksčiau irgi maišiau. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – pavyzdžiui, administratorius – organizuoja namo bendrosios sistemos priežiūrą ir kontroliuoja, kad ji būtų atliekama. Techninius šildymo sistemos priežiūros darbus gali atlikti atskiras atestuotas šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, su kuriuo yra sudaryta sutartis.
Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemą turi prižiūrėti būtent toks prižiūrėtojas. Energetikos ministerija taip pat nurodo, kad jo atsakomybė apima reikiamos temperatūros butuose užtikrinimą, kokybišką sistemos priežiūrą, vidaus sistemos avarijų likvidavimą ir jos parengimą šildymo sezonui.
17 °C miegamajame man jau buvo signalas nebelaukti
Vien šaltas radiatorius dar nebūtinai reiškia gedimą. Modernesnėje sistemoje, esant šiltesniam orui arba patalpai pasiekus nustatytą temperatūrą, radiatorius gali būti vos šiltas ar net kurį laiką visai atvėsti. Todėl dabar pirmiausia žiūriu ne tik į metalą, bet ir į faktinę kambario temperatūrą.
Lietuvos higienos norma HN 42:2009 gyvenamosioms patalpoms šaltuoju laikotarpiu nurodo 18–22 °C temperatūros intervalą. Mano miegamajame buvę 17 °C jau buvo žemiau šios ribos, todėl situaciją registruoti atrodė visiškai pagrįsta. Jeigu kambaryje būtų 21 °C, vien dėl to, kad radiatorius nėra karštas, gedimo neieškočiau.
Gedimą registruočiau raštu, o ne vien telefonu
Dabar daryčiau dar vieną dalyką, apie kurį anksčiau nebūčiau pagalvojęs – gedimą užregistruočiau taip, kad liktų įrašas. Nurodyčiau, kuris kambarys nešyla, kokia temperatūra, ar kiti radiatoriai veikia, kokia termostato padėtis ir ar šyla vamzdis iki radiatoriaus. Tokia informacija sutaupo laiko tiek man, tiek atvykusiam specialistui.
Jei problema užsitęstų, paprašyčiau ne tik žodinio paaiškinimo, bet ir informacijos, kas nustatyta apžiūros metu. Ar kaltas termostatinis vožtuvas, oras, užsikimšimas, stovas, sistemos balansavimas ar pats šilumos punktas – nuo to priklauso ne tik remontas, bet ir klausimas, kas už jį mokės.
Kas moka už remontą – čia ir prasidėjo įdomiausia dalis
Iš pradžių man atrodė paprasta: radiatorius yra mano bute, vadinasi, už viską moku aš. Tačiau teisėje ši riba nėra tokia primityvi. Civilinis kodeksas nustato, kad bendrojo naudojimo mechaninė, sanitarinė-techninė ir kita įranga gali priklausyti visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje byloje yra aiškiai pasisakęs ir dėl radiatorių: vien faktas, kad šildymo prietaisas įrengtas konkretaus žmogaus bute, savaime nereiškia, kad jis nepriklauso bendrojo naudojimo šildymo sistemai. Todėl pirmiausia reikia nustatyti konkretaus namo bendrojo naudojimo objektų sudėtį ir paties gedimo priežastį, o tik po to dalyti sąskaitas.
Administratorius nereiškia, kad remontas bus nemokamas
Šitą dalyką verta suprasti iš anksto. Administratorius nėra draudimo bendrovė, kuri kiekvieną bendro namo gedimą apmoka iš savo pelno. Jeigu reikia remontuoti bendrosios dalinės nuosavybės objektą ir toks remontas nėra jau padengtas periodiniu priežiūros mokesčiu, išlaidos pagal Civilinio kodekso taisykles gali būti paskirstytos namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje.
Visai kita situacija būtų, jei gedimą sukėlė konkretaus buto savininko savavališkai pakeistas radiatorius, netinkamai sumontuota armatūra ar kitas jo veiksmas. Tada atsakomybė gali kristi konkrečiam savininkui. Todėl pats nepasirašyčiau po fraze „radiatorius jūsų bute – mokate jūs“, kol nebūtų nustatyta, kas tiksliai sugedo ir kokiam turtui tas komponentas priklauso.
Termostatas gali būti visos istorijos kaltininkas
Vienas dažnų variantų – po vasaros užstrigęs termostatinio vožtuvo mechanizmas. Galvutė gali rodyti maksimalią padėtį, bet pats vožtuvo kaištis lieka užsidaręs ir srauto nepraleidžia. Tokiu atveju vamzdis prieš vožtuvą gali būti šiltas, o radiatorius likti šaltas.
Aš pats į vožtuvo vidų nelindau. Nuimti termostatinę galvutę kai kuriose sistemose nėra sudėtinga, tačiau atsukinėti paties vožtuvo ar vamzdyno jungčių be aiškaus supratimo tikrai nerekomenduočiau. Vienas neteisingas judesys centrinio šildymo sistemoje gali baigtis ne vėsesniu kambariu, o vandeniu ant grindų.
Jei nešyla visas stovas, mano buto radiatorius gali būti tik simptomas
Dar vienas dalykas, kurį dabar visada tikrinčiau – ar tokia pati problema nėra kituose butuose virš manęs arba po manimi. Jei vieno stovo gyventojai sako tą patį, labai tikėtina, kad mano radiatorius čia niekuo dėtas. Tuomet priežastis gali būti oro kamštis stove, uždaryta ar netinkamai veikianti armatūra, balansavimo problema arba srauto trūkumas.
Tokiu atveju savarankiškai „remontuoti“ savo radiatorius būtų beveik beprasmiška. Problema yra aukščiau visos sistemos grandinėje ir ją turi spręsti prižiūrėtojas. Būtent todėl kaimyno atsakymas kartais yra geriausias pirmasis diagnostikos testas.
Jei radiatorius viršuje šaltas, dar nereiškia, kad reikia ardyti pusę sistemos
Oras šildymo sistemoje yra viena paprastesnių priežasčių. Jis kyla aukštyn, todėl radiatorius gali pradėti šilti netolygiai, o jo viršutinė dalis likti vėsi. Kartais kartu girdisi vandens čiurlenimas arba burbuliavimas.
Mano atveju svarbiausia buvo ne pačiam kuo greičiau „išleisti orą“, o suprasti, ar tai lokalus reiškinys. Jei oras nuolat kaupiasi iš naujo, vienkartinis nuorinimas neišsprendžia priežasties. Prižiūrėtojui tuomet verta tikrinti sistemą plačiau.
Jei problema neišsprendžiama, vien telefonu nebesitenkinčiau
Jeigu administratorius ar prižiūrėtojas ilgai nereaguotų, viską toliau tvarkyčiau raštu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklą pagal kompetenciją prižiūri savivaldybė, o klausimus dėl energetikos įrenginių eksploatavimo, šildymo sistemos prižiūrėtojo veiklos bei teisės aktuose nustatytų energetikos reikalavimų nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Prie kreipimosi pridėčiau registruoto gedimo numerį, temperatūros matavimus, gautus atsakymus ir, jei toks buvo surašytas, apžiūros aktą. Mano patirtimi su bet kokiais buitiniais gedimais vienas konkretus dokumentas duoda daugiau nei penki pokalbiai telefonu, po kurių visi prisimena situaciją šiek tiek skirtingai.
Ką dabar daryčiau pirmomis 15 minučių
Pirmiausia atsukčiau termostatinę galvutę iki galo ir palaukčiau. Tada paliesčiau radiatoriaus viršų, apačią bei vamzdį prieš vožtuvą ir pasižiūrėčiau, ar šiluma apskritai ateina iki prietaiso. Galiausiai pamatuočiau kambario temperatūrą ir paklausčiau bent vieno to paties stovo kaimyno, ar pas jį situacija tokia pati.
Jeigu po to radiatorius vis tiek būtų šaltas, registruočiau gedimą prižiūrėtojui arba administratoriui. Pats neatsukinčiau vamzdžių, nenuiminėčiau uždarymo armatūros ir nebandyčiau reguliuoti namo stovo. Man tai jau aiški riba tarp paprasto patikrinimo ir darbo, kurį turi atlikti šildymo sistemą prižiūrintis žmogus.
Svarbiausia pamoka iš mano patirties
Didžiausia mano klaida buvo savaitę manyti, kad šaltas radiatorius „dar įsivažiuos“. Jeigu kiti radiatoriai name jau normaliai šyla, o viename kambaryje temperatūra lieka per žema, laikas pats savaime vožtuvo, oro kamščio ar užsikimšusio stovo nesutvarkys. Kuo anksčiau problema užregistruojama, tuo lengviau nustatyti priežastį.
Antra pamoka – nesumaišyti trijų skirtingų dalykų: šilumos tiekėjo, namo administratoriaus ir vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojo. Gyventojui nebūtina pačiam išnarplioti visų jų sutarčių, tačiau pradėti nuo administratoriaus ar prižiūrėtojo yra daug logiškiau nei skambinti šilumos tiekėjui dėl vieno konkretaus šalto radiatoriaus.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – laukti savaitėmis tikintis, kad radiatorius pradės šilti savaime. Antra – nepatikrinus termostato iš karto pradėti ardyti vožtuvą ar jungtis. Trečia – manyti, kad šaltas radiatorius visada reiškia, jog šilumos tiekėjas nepatiekė šilumos į namą.
Dar viena klaida – iš karto sutikti su sąskaita nežinant, kas konkrečiai remontuota. Jei problema yra bendrojo naudojimo sistemos dalyje, jos finansavimo logika gali būti visai kitokia nei individualiai įrengto savininko prietaiso gedimo. Todėl pirmiausia prašyčiau diagnozės, tik tada aiškinčiausi apmokėjimą.
Kas galiausiai už ką atsakingas
Šilumos tiekėjas atsako už šilumos pristatymą iki pastato tiekimo ir vartojimo ribos. Namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas rūpinasi vidaus sistemos veikimu, jos parametrais, šildymo prietaisų, armatūros bei vamzdynų priežiūra. Administratorius arba kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas organizuoja šią priežiūrą ir kontroliuoja prižiūrėtoją.
O buto savininko pareiga – apie gedimą pranešti, sudaryti galimybę prieiti prie bute esančių bendros sistemos elementų ir savavališkai jos nepertvarkyti. Kas sumokės už konkretų remontą, priklauso nuo gedimo vietos, priežasties, objekto teisinio statuso ir nuo to, kokie darbai jau įtraukti į namo priežiūros sutartį.
Ar jums yra buvę, kad visas namas jau šyla, o vienas radiatorius lieka šaltas? Parašykite komentaruose, kas galiausiai buvo kaltas – oras sistemoje, termostatas, stovas ar visai kita problema.
Dažniausiai užduodami klausimai
Vienas radiatorius šaltas, o visi kiti šyla. Nuo ko pradėti?
Pirmiausia patikrinčiau termostato padėtį, radiatoriaus ir į jį ateinančio vamzdžio temperatūrą bei faktinę kambario temperatūrą. Jei problema nedingsta, kreipčiausi į namo šildymo sistemos prižiūrėtoją arba administratorių, o ne pradėčiau ardyti jungtis pats.
Ar dėl šalto radiatoriaus reikia skambinti šilumos tiekėjui?
Dažniausiai ne tai būtų mano pirmasis skambutis, jei likusi namo dalis šyla. Šilumos tiekėjas atsako už šilumos pristatymą iki pastato ribos, o namo vidaus šildymo sistemos gedimus pirmiausia turi vertinti jos prižiūrėtojas.
Ar radiatorius mano bute yra tik mano nuosavybė?
Vien jo buvimo bute neužtenka tokiai išvadai. Lietuvos teismų praktikoje pripažinta, kad radiatoriai gali būti bendrosios namo šildymo sistemos dalis net būdami privačiose patalpose. Todėl svarbu konkretaus namo bendrojo naudojimo objektų aprašas ir pats sistemos įrengimas.
Kas moka, jei bendras radiatorius ar stovas sugedo?
Jeigu tai bendrojo naudojimo sistemos remontas, išlaidos paprastai dengiamos bendraturčių Civilinio kodekso nustatyta tvarka, nebent konkretūs darbai jau įskaičiuoti į priežiūros mokestį ar yra kitas už žalą atsakingas asmuo. Administratorius organizuoja darbus, tačiau tai savaime nereiškia, kad sąskaitą apmoka administratorius.
Ką daryti, jei administratorius nereaguoja?
Aš kreipimąsi pakartočiau raštu ir paprašyčiau užregistruoti gedimą bei pateikti atsakymą. Jei problema susijusi su šildymo sistemos eksploatavimu ar prižiūrėtojo veikla, galima kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą pagal jos kompetenciją, o administratoriaus veiklos priežiūrą vykdo savivaldybė.
Ar 17 °C kambaryje jau per mažai?
HN 42:2009 šaltuoju laikotarpiu gyvenamosioms patalpoms nurodo 18–22 °C temperatūros intervalą. Todėl 17 °C jau yra žemiau jame nurodomos optimalios temperatūros ir, jei šildymas name veikia, aš tokios situacijos nepalikčiau be patikrinimo.




















