Kai vištidėje pradeda dingti kiaušiniai, pirmoji mintis dažnai būna paprasta – viena višta įgijo blogą įprotį. Tačiau pats pirmiausia ieškau ne kaltininkės, o priežasties. Kiaušinių kapojimą gali paskatinti plonas lukštas, netinkamas lesalas, nepatogūs lizdai, per ryški šviesa ar paprasčiausias atsitiktinumas, kai vienas kiaušinis sudūžta ir paukščiai paragauja jo turinio.
Turinys (12)
- Kodėl vištos pradeda kapoti kiaušinius
- Vien grūdų dedeklėms neužtenka
- Lizdas turi apsaugoti kiaušinį, o ne padėti jam sudužti
- Per ryški šviesa lizde irgi nepadeda
- Kiaušinius pradedu rinkti dažniau
- Mulažinis kiaušinis gali padėti nutraukti įprotį
- Jei matau konkrečią vištą, ją stebiu atskirai
- Nuobodulys ir ankštumas taip pat turi reikšmės
- Ko nedarau
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Dažniausiai užduodami klausimai
Jei problema kartojasi, delsti neverta, nes vištos viena iš kitos gana greitai perima tokį elgesį. Kuo dažniau jos randa sudužusį kiaušinį, tuo didesnė tikimybė, kad pradės jo ieškoti sąmoningai.
Todėl vien nubausti vieną paukštį neužtenka – reikia sutvarkyti sąlygas, dėl kurių kiaušiniai apskritai tampa lengvai pasiekiamu „užkandžiu“.
Kodėl vištos pradeda kapoti kiaušinius
Viena dažniausių priežasčių – plonas ir lengvai dūžtantis lukštas. Jei višta netyčia primina kiaušinį ar jis sudūžta atsitrenkęs į kietą lizdo dugną, ištekėjęs turinys labai greitai patraukia kitų paukščių dėmesį. Kartais būtent nuo vieno tokio atsitiktinumo ir prasideda įprotis.
Plonas lukštas gali būti susijęs su nepakankamu kalcio kiekiu, tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Lukšto kokybei įtakos turi visas racionas, vištos amžius, sveikata, vanduo, lesalo suvartojimas ir kiti veiksniai. Todėl jei lukštai nuolat labai ploni, neapsiriboju vien sauja mineralinio priedo.
Vien grūdų dedeklėms neužtenka
Jei vištos lesinamos beveik vien kviečiais, kukurūzais ar kitais grūdais, racione gali trūkti ne tik kalcio, bet ir baltymų, vitaminų bei kitų mineralinių medžiagų. Dedeklė kasdien sunaudoja nemažai maisto medžiagų naujam kiaušiniui suformuoti, todėl vien energijos iš grūdų jai neužtenka.
Man paprasčiausias pagrindas yra pilnavertis lesalas, skirtas dedeklėms. Kalcio šaltinį, pavyzdžiui, paukščiams skirtą smulkintą kriauklių ar kitą tinkamą mineralinį priedą, laikau atskirai, kad vištos galėtų jo pasiimti pagal poreikį. Vien berti vis daugiau kalcio į lesalą aklai nereikėtų.
Lizdas turi apsaugoti kiaušinį, o ne padėti jam sudužti
Kitas dalykas, kurį tikrinu – pats lizdas. Jei jo dugnas kietas, pakratų mažai arba keliolika vištų nuolat grūdasi į tą pačią vietą, kiaušiniai daug dažniau sutrūksta. Tada net ir gerai lesinamos vištos gauna progą paragauti turinio.
Lizdus iškloju pakankamai storu švarios ir minkštos pakratų medžiagos sluoksniu. Svarbu ir tai, kad lizdų būtų pakankamai, kad paukščiai nesistumdytų. Jei visos vištos atkakliai renkasi vieną lizdą, kartais verta pasižiūrėti, kuo jis patrauklesnis už likusius.
Per ryški šviesa lizde irgi nepadeda
Lizdui man labiau patinka ramesnis, kiek pritemdytas kampas. Jei tiesiai į kiaušinius visą dieną krinta ryški šviesa, jie tiesiog labiau matomi ir smalsiam paukščiui gali būti įdomesni. Pridengtas lizdas taip pat suteikia vištai daugiau ramybės dedant kiaušinį.
Tai nereiškia, kad visa vištidė turi būti tamsi. Paukščiams reikia normalios dienos šviesos, tačiau pati dėjimo vieta gali būti ramesnė ir ne tokia ryški. Tokia smulkmena kartais duoda daugiau naudos nei dar vienas papildas į lesalą.
Kiaušinius pradedu rinkti dažniau
Jei kapojimas jau prasidėjo, kiaušinių lizde stengiuosi nepalikti iki vakaro. Juos surenku kelis kartus per dieną, ypač tuo metu, kai dauguma vištų deda. Kuo trumpiau kiaušinis guli lizde, tuo mažesnė tikimybė, kad bus sudaužytas.
Visus įskilusius ar jau sudužusius kiaušinius iš karto pašalinu kartu su suteptais pakratais. Jei lizdo dugne liks trynio ar baltymo, kvapas ir skonis gali ir toliau traukti vištas į tą pačią vietą.
Mulažinis kiaušinis gali padėti nutraukti įprotį
Į lizdą galima įdėti medinį, keramikinį ar specialų dirbtinį kiaušinį. Višta bando jį kapoti, tačiau jokio atlygio negauna. Dalies paukščių susidomėjimas po kelių nesėkmingų bandymų sumažėja.
Vis dėlto vien mulažo nelaikau stebuklingu sprendimu. Jei tikri kiaušiniai ir toliau dūžta, lizdai perpildyti ar racionas prastas, problema grįš. Mulažas geriausiai veikia kartu su kitais pakeitimais.
Jei matau konkrečią vištą, ją stebiu atskirai
Kartais viena višta iš tiesų tampa pagrindine kiaušinių kapotoja ir pradeda aktyviai tikrinti lizdus. Jei tai aiškiai matau, laikinai ją atskiriu nuo likusio pulko, kol sutvarkau sąlygas vištidėje. Taip sumažėja tikimybė, kad elgesį perims kitos.
Tačiau vien atskyrimas nepašalina priežasties. Grąžinus paukštį į tuos pačius ankštus lizdus su plonais lengvai dūžtančiais kiaušiniais, problema gali labai greitai pasikartoti.
Nuobodulys ir ankštumas taip pat turi reikšmės
Jei vištos visą dieną laikomos labai ribotoje erdvėje ir neturi kuo užsiimti, nepageidaujamas kapojimas gali stiprėti. Tai gali būti ne tik kiaušinių, bet ir kitų paukščių plunksnų kapojimas. Todėl pasižiūriu, ar pulkui pakanka erdvės, lesalo vietų ir galimybės natūraliai kapstytis.
Jei sąlygos leidžia, vištoms duodu galimybę judėti, kapstyti pakratą ir ieškoti pabertų grūdelių ar kitų saugių lesalo dalelių. Užimtumas nepašalins kalcio trūkumo, bet gali sumažinti elgesio problemas, atsirandančias vien iš nuobodulio.
Ko nedarau
Vištos už sudaužytą kiaušinį nebaudžiu ir nesivaikau jos po vištidę. Paukštis nesupras bausmės taip, kaip žmogus tikisi, o papildomas stresas problemos neišspręs. Man daug naudingiau pakeisti sąlygas ir neleisti kiaušiniams būti lengvai pasiekiamiems.
Taip pat aklai nepadidinu visų mineralinių papildų dozės. Jei naudojamas pilnavertis dedeklių lesalas, jame jau yra subalansuotas mineralinių medžiagų kiekis. Papildomą kalcio šaltinį geriau pateikti tinkamai, o ne berti kuo daugiau į bendrą lesalą.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Jei problema atsirado staiga, pirmiausia apžiūriu pačius kiaušinius. Jei lukštai labai ploni ar lengvai trupa, peržiūriu racioną. Tada patikrinu lizdus, pakratus, šviesą ir ar vištoms netenka grūstis vienoje vietoje.
Jei lukštai geri, bet viename konkrečiame lizde vis tiek nuolat randu sudužusių kiaušinių, dažniau įtariu mechaninę problemą arba jau susiformavusį įprotį. Tada dažnesnis rinkimas ir mulažinis kiaušinis tampa daug svarbesni.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – iš karto kaltinti vieną vištą ir nieko nekeisti. Kita – manyti, kad kiekvieną tokį atvejį išspręs papildomas kalcis. Jei tikroji problema yra kietas lizdo dugnas ar nuolat sudūžtantys kiaušiniai, mineralinis priedas vienas nepadės.
Trečia klaida – palikti lizduose įskilusius kiaušinius iki vakaro. Kai problema jau prasidėjo, juos verta rinkti dažniau ir bet kokį sudužusį kiaušinį pašalinti iš karto.
O jums yra buvę, kad vištos pradėjo kapoti savo kiaušinius? Parašykite komentaruose, kas padėjo labiausiai – lesalo pakeitimas, dažnesnis rinkimas ar lizdų pertvarkymas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kiaušinių kapojimas visada reiškia kalcio trūkumą?
Ne. Kalcio stoka gali prisidėti prie plonesnio lukšto, tačiau kapojimą gali paskatinti ir netyčia sudužęs kiaušinis, nepatogūs lizdai, netinkamas racionas, ankštumas ar susiformavęs elgesio įprotis. Todėl geriausia vertinti visą situaciją.
Ką duoti vištoms dėl kalcio?
Dedeklėms galima pateikti paukščiams skirtą kalcio šaltinį, pavyzdžiui, smulkintą pašarinę kriauklę ar kitą tam skirtą mineralinį priedą. Pagrindinis lesalas vis tiek turėtų būti visavertis ir subalansuotas, o ne vien grūdai.
Ar dirbtinis kiaušinis tikrai padeda?
Kai kurioms vištoms padeda sumažinti susidomėjimą, nes kapodamos jos negauna jokio atlygio. Tačiau jei tikri kiaušiniai ir toliau reguliariai dūžta, vien mulažas problemos neišspręs.
Kaip dažnai rinkti kiaušinius?
Jei kapojimo problemos nėra, užtenka įprasto reguliaraus rinkimo. Jei ji jau prasidėjo, verta kiaušinius surinkti kelis kartus per dieną, kad jie kuo trumpiau liktų vištoms pasiekiami.
