Dvi ožkas nusipirkome pavasarį, kai persikėlėme gyventi į sodybą. Visą vasarą jos ganėsi pievoje, davė pieno, o vaikai jas mylėjo labiau nei šunį. Rudenį, prieš šalčius, nusprendžiau, kad ožkoms reikia šilto tvarto. Senąjį medinį tvartą apšiltinau, užkaliau visus plyšius, sudėjau naujas duris, kurios sandariai užsidarė. Džiaugiausi, kad mano ožkoms žiemą bus šilta. Po trijų savaičių abi ožkos pradėjo kosėti, iš nosių tekėjo, o viena nustojo ėsti. Kai atvažiavo veterinaras, jis įėjo į tvartą, pauostė orą ir pasakė: „Jūs jas uždusinote.“
Turinys (9)
Ką rado veterinaras
Tvarte buvo šilta, gal dešimt laipsnių šilumos, kai lauke buvo keli laipsniai šalčio. Bet oras buvo sunkus, drėgnas, kvepėjo amoniaku. Ant lubų ir sienų kaupėsi drėgmė, o kai kur medienoje jau buvo matyti pelėsio dėmių. Kraikas buvo drėgnas, nors keičiau jį kas kelias dienas.
Veterinaras paaiškino, kad ožkos iškvepia daug drėgmės, o jų šlapime yra medžiagų, iš kurių išsiskiria amoniakas. Kai tvartas sandarus ir nevėdinamas, drėgmė ir amoniakas kaupiasi ore. Amoniakas dirgina kvėpavimo takus, o drėgnas oras sudaro sąlygas bakterijoms ir virusams plisti. Taip ožkos ir susirgo kvėpavimo takų uždegimu.
Ožkos ir šaltis
Veterinaras pasakė ir tai, kas mane nustebino: ožkos visai neblogai pakelia šaltį. Jos turi tankų žiemos kailį ir, jei yra sveikos ir gerai šeriamos, gali gyventi nešildomame tvarte net dideliame šaltyje. Daug pavojingiau joms yra drėgmė, skersvėjis ir blogas oras. Šaltas, sausas ir švarus tvartas yra geriau nei šiltas, drėgnas ir tvankus.
Mano klaida buvo ta, kad galvojau apie ožkas taip, kaip apie žmones. Man pačiam šiltas, sandarus kambarys yra malonus. Bet ožkoms reikia visai ko kito.
Vėdinimas be skersvėjo
Svarbiausia, ką reikėjo padaryti, – įrengti vėdinimą, kuris pašalintų drėgnas ir užterštas oro mases, bet nesukeltų skersvėjo, kuris pūstų tiesiai ant ožkų. Tai skirtingi dalykai.
Veterinaras patarė įrengti angas aukštai, po stogu, abiejose tvarto pusėse. Šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir išeina pro viršutines angas. Švarus oras patenka per kitas angas, bet kadangi jos aukštai, oras nepučia tiesiai ant gyvulių, kurie guli ant žemės. Taip tvartas vėdinamas, bet ožkos lieka apsaugotos nuo vėjo.
Išpjoviau dvi angas po stogu priešingose tvarto pusėse ir uždengiau jas tinkleliu, kad nepatektų paukščiai. Taip pat duryse, viršuje, palikau nedidelį tarpą. Per pūgas ir labai šaltomis naktimis angas iš dalies uždengiu, bet niekada visiškai.
Kaip patikrinti, ar tvarte geras oras
Dabar turiu paprastą testą. Kai ryte įeinu į tvartą, aš uostau. Jei jaučiu aštrų amoniako kvapą, kuris dirgina akis ar nosį, vėdinimo per mažai. Ožkos, kurios ten praleidžia visą naktį, jaučia tai dar stipriau. Taip pat žiūriu į lubas ir sienas: jei ant jų kaupiasi drėgmė ar lašai, oras per drėgnas.
Tvarte pakabinau paprastą termometrą su drėgmės matuokliu. Temperatūra man dabar mažiau svarbi nei drėgmė. Jei drėgmė nuolat labai aukšta, didinu vėdinimą.
Kraikas
Kitas dalykas – kraikas. Anksčiau keisdavau jį dažnai, bet ploną. Dabar naudoju giluminio kraiko metodą: ant grindų paklojau storą sluoksnį šiaudų, o kai viršutinis sluoksnis sušlampa, ant jo uždedu naują sausų šiaudų sluoksnį. Apatiniai sluoksniai pamažu kompostuojasi ir šiek tiek šildo iš apačios. Visą kraiką išvalau pavasarį.
Bet veterinaras perspėjo: šis metodas veikia tik tada, kai tvartas gerai vėdinamas. Kitaip kompostuojantis kraikas išskiria dar daugiau drėgmės ir amoniako. Šlapias vietas, ypač prie ėdžių ir vandens, vis tiek išvalau dažniau.
Ėdžios ir šieno dulkės
Veterinaras atkreipė dėmesį ir į tai, kaip duodu šieną. Anksčiau jį tiesiog mesdavau ant grindų ar į aukštas ėdžias virš ožkų galvų. Ožkos traukdavo šieną iš viršaus, o dulkės ir smulkios šieno dalelės krisdavo joms tiesiai į akis ir nosis. Tai taip pat dirgino kvėpavimo takus. Dabar ėdžias pakabinau žemiau, maždaug ožkų pečių aukštyje, ir šieną prieš duodamas pakratau lauke, kad nukristų dulkės. Ant grindų numestą šieną ožkos suminda ir suteršia, todėl jo daug nueina veltui.
Gydymas
Ožkas veterinaras gydė vaistais, kuriuos paskyrė pats. Po savaitės jos nustojo kosėti, o ta, kuri buvo nustojusi ėsti, vėl pradėjo. Bet veterinaras pasakė, kad jei nebūtume pakeitę tvarto oro, liga būtų grįžusi.
Jis taip pat patarė stebėti ožkas kasdien. Kosulys, išskyros iš nosies, sunkus kvėpavimas, sumažėjęs apetitas ar karščiavimas – visa tai ženklai, kad reikia kviesti veterinarą. Ožkos savo ligą dažnai slepia ilgai, ir kai simptomai tampa akivaizdūs, liga jau būna įsisenėjusi.
Ką ožkoms reikia žiemą
Po šios patirties supratau, ko iš tikrųjų reikia ožkoms žiemą. Sauso, švaraus kraiko. Gerai vėdinamo, bet be skersvėjo tvarto. Daug geros kokybės šieno, kurį virškinant jų kūnas pats šildosi. Švaraus, neužšalusio vandens. Ir galimybės kas dieną išeiti į lauką, net žiemą, jei nėra pūgos ar lietaus. Ožkos mėgsta judėti, o grynas oras joms naudingas.
Ožkos nemėgsta lietaus ir sniego, todėl prie tvarto įrengiau stoginę. Po ja jos gali pastovėti lauke, gaudydamos saulę, bet nesušlapti.
Šilčiausias tvartas – ne visada geriausias
Šią žiemą mano ožkos sveikos. Tvarte šalčiau nei pernai, kartais net žemiau nulio, bet oras švarus, kraikas sausas, o ožkos ėda, duoda pieno ir neserga.
Jei ir jūs ruošiate tvartą žiemai, nedarykite mano klaidos. Neužkalkite visų plyšių ir nepaverskite tvarto sandaria dėže. Pasirūpinkite, kad drėgnas oras turėtų kur išeiti, o gyvuliai būtų apsaugoti nuo vėjo. Jūsų ožkos jums padėkos sveikata.

















