Vieną šeštadienį nusprendžiau pagaliau sutvarkyti spintą. Ištraukiau drabužius, kurių nevilkėjau nuo praėjusios žiemos, ir pačiame kampe radau seną mėgstamą megztinį. Spalva dar graži, mezgimo raštas mielas, tačiau apsivilkusi supratau, kad per metus jis kažkokiu stebuklingu būdu tapo dviem dydžiais didesnis. Rankovės beveik dengė pirštus, apačia nusileido iki šlaunų, o vyras, pamatęs mane prieš veidrodį, paklausė, ar rengiuosi į lauką, ar bandau pasislėpti nuo namų ruošos darbų. Pasijuokiau, bet megztinio išmesti kažkaip nekilo ranka.
Turinys (7)
Padėjau jį ant stalo ir pradėjau svarstyti, ką būtų galima iš jo padaryti. Audinys nebuvo suplyšęs, ant jo nesimatė didelių dėmių, o minkštas mezginys vis dar atrodė jaukiai. Pirmiausia sugalvojau pasiūti užvalkalą mažai svetainės pagalvėlei, paskui pastebėjau, kad rankovė beveik idealiai tiktų gėlių vazono apvalkalui.
Galiausiai iš vieno megztinio atsirado keli naudingi daiktai, o spintoje atsilaisvino vietos. Nuo tada senus mezginius apžiūriu atidžiau – kartais jie tiesiog nebetinka vilkėti, bet dar puikiai gali pasitarnauti namuose.
1. Jaukus dekoratyvinės pagalvėlės užvalkalas
Pirmasis mano bandymas buvo pagalvėlė svetainei. Megztinį paguldžiau ant lygaus paviršiaus, išmatavau turimą pagalvės įdėklą ir iš priekinės bei nugarinės dalies iškirpau du tinkamo dydžio kvadratus, palikdama užlaidas siūlėms. Prieš kirpdama pažymėtas linijas apsiuvau, kad mezginio akys nepradėtų irti. Tuomet susiuvau tris kraštus, įdėjau pagalvėlę ir užbaigiau paskutinį kraštą.
Man ypač patinka stambaus mezgimo raštai, nes jie atrodo jaukiai net be papildomų papuošimų. Jeigu norisi nuimamo užvalkalo, viename krašte galima įsiūti užtrauktuką arba padaryti užsegimą sagomis. Taip pagalvėlę lengviau prižiūrėti, o senas megztinis gauna visiškai naują paskirtį.
2. Megztas apvalkalas gėlių vazonui
Antrą idėją sugalvojau pastebėjusi, kad megztinio rankovė beveik idealiai apgaubia nedidelį gėlių vazoną. Nukirpau reikiamo ilgio gabalėlį, sutvirtinau kirptą kraštą ir užmoviau jį ant išorinio dekoratyvinio vazono. Dabar ant palangės stovinti gėlė atrodo gerokai jaukiau, ypač šaltuoju metų laiku. O man smagiausia tai, kad šiam darbui beveik nereikėjo siūti.
Vienas „iPhone“ mygtukas gali pakeisti kelias funkcijas – štai kaip jį nustatyti per minutę
Lygintuvas vos nesugadino mano palaidinės: štai kaip nuvalau juodas pridegusias dėmes nuo pado
Baltų kojinių daugiau nebešveičiu iki išnaktų: štai kaip jas mirkau, kad išsiplautų nešvarūs padai
Visą žiemą sandariai uždarydavau šiltnamį, kol sužinojau, kodėl verta pagalvoti apie pravertas duris
Kaip laikyti bulves bute be rūsio, kad nedygtų ir negestų: geriausios sąlygos bei patarimai
Kai kriauklėje vanduo pradeda sunkiai nutekėti, pirmiausia išbandau šiuos du paprastus būdusVis dėlto mezginį naudoju tik kaip dekoraciją, o ne kaip apsaugą nuo perlaistymo ar šalčio. Laistydama stengiuosi jo nesušlapinti, nes drėgnas audinys gali ilgai nedžiūti ir skatinti pelėsio atsiradimą. Patogiausia tokį apvalkalą užmauti ant išorinio vazono, kurį galima lengvai nuimti ir išdžiovinti.
3. Minkštas volelis nuo skersvėjo po durimis
Vieną žiemą pastebėjau, kad pro balkono durų apačią pučia nemalonus šaltas oras. Tuomet prisiminiau likusią megztinio rankovę ir nusprendžiau iš jos pasiūti ilgą minkštą volelį. Vieną galą susiuvau, rankovę prikimšau švarių audinių atraižų, paskui užsiuvau kitą galą. Padėtas prie durų apačios jis padeda sumažinti juntamą oro judėjimą pro nedidelį tarpą.
Toks volelis nepakeičia tinkamai sureguliuotų durų ar sandarinimo tarpinių, tačiau kaip papildoma priemonė gali praversti. Tik svarbu jo nedėti ten, kur būtų blokuojamas būtinas patalpos vėdinimas. Aš jį naudoju tik tada, kai reikia sumažinti nemalonų skersvėjį, o ne užsandarinti visas oro angas.
4. Šilti antblauzdžiai arba batų aulai
Dar viena paprasta idėja – panaudoti megztinio rankoves antblauzdžiams. Jei mezginys elastingas, pakanka atkirpti tinkamo ilgio rankovių dalis ir tvarkingai sutvirtinti kirptus kraštus. Tokius antblauzdžius galima užsimauti ant tamprių ar prie namų avalynės, kai norisi papildomo jaukumo. Man ši idėja ypač patinka todėl, kad abu daiktai jau beveik būna paruošti – tereikia juos pritaikyti.
Jeigu mezginys sintetinis arba labai laisvas, antblauzdžiai gali prasčiau laikytis ir greičiau išsitampyti. Todėl prieš kirpdama patikrinu, ar rankovės pakankamai tamprios. Prireikus viršuje galima įsiūti minkštą gumelę, kuri nespaudžia kojos.
5. Minkštas guolis augintiniui
Kai po kitų darbelių lieka didesnis audinio gabalas, jį galima panaudoti augintinio guolio užvalkalui. Iš megztinio iškerpu dvi dalis, susiuvu jas ir įdedu tinkamą, lengvai prižiūrimą užpildą. Taip gaunasi nedidelis minkštas paklotėlis, kurį galima padėti mėgstamoje katės ar šuns poilsio vietoje. Tik svarbu nepalikti kabančių siūlų, laisvų sagų ar lengvai atplėšiamų puošmenų.
Jeigu augintinis mėgsta graužti ir plėšyti audinius, tokio guolio jam neduočiau be priežiūros. Ištraukti siūlai ar praryti audinio gabalėliai gali būti pavojingi. Todėl ši idėja labiausiai tinka ramiam gyvūnui, kuris audinį naudoja miegui, o ne kaip kramtomą žaislą.
Kaip kerpu seną megztinį, kad mezginys neiširtų?
Šią pamoką išmokau ne iš pirmo karto. Kartą tiesiog perkirpau megztinio rankovę ir nustebau, kaip greitai kirptame krašte pradėjo leistis mezgimo akys. Dabar pirmiausia pažymiu kirpimo vietą ir ją sutvirtinu smulkiu zigzago dygsniu arba kitu trikotažui tinkamu siūlu. Tik tada kerpu, palikdama nedidelę užlaidą siūlei.
Prieš darbą taip pat patikrinu megztinio sudėtį. Vilna, medvilnė ir akrilas elgiasi skirtingai, todėl ne kiekvienas audinys tiks visiems sumanymams. Pavyzdžiui, iš seno akrilinio megztinio negaminčiau puodkėlių karštiems indams, nes sintetinis pluoštas gali lydytis nuo aukštos temperatūros. Dekoratyvinėms pagalvėlėms ar vazonų apvalkalams jis tinka kur kas geriau.
Ką darau su likusiomis mezginio atraižomis?
Net ir pasiuvus kelis daiktus dažniausiai lieka nedidelių audinio skiaučių. Švarias, tvirtas atraižas pasilieku smulkiems rankdarbiams, o iš didesnių gabalėlių kartais pasidarau minkštas dekoratyvines juosteles. Tačiau stipriai išsitampiusio ar irti pradėjusio mezginio neverčiu naudingu daiktu bet kokia kaina. Jei audinys jau netinkamas pakartotiniam naudojimui, atiduodu jį į tam skirtą tekstilės atliekų surinkimo vietą.
Dabar, kai tvarkau spintą, vyras jau nebeklausia, kodėl taip ilgai vartau senus megztinius. Tik kartais pasižiūri į pagalvėles ir pajuokauja, kad greitai mūsų svetainė bus aprengta geriau už mus pačius. O jūs ką darote su ištampytais ar nebenešiojamais megztiniais? Ar išmetate, atiduodate, o gal siuvate iš jų ką nors naudingo? Parašykite komentaruose – labai įdomu sužinoti jūsų išbandytas idėjas!
