Vieną sekmadienio rytą nusprendžiau šeimai paruošti gražius pusryčius. Nupirkau šviežios, dar šiltos duonos, užkaičiau kavą, iš šaldytuvo ištraukiau sviestą ir jau įsivaizdavau, kaip visi mėgausis gardžiais sumuštiniais. Tačiau vos pabandžiau užtepti pirmąjį gabalėlį, duona tiesiog suplyšo, o sviestas liko gulėti ant jos kaip mažas ledkalnis. Vyras pažvelgė į mano pusryčių kūrinį ir paklausė, ar čia sumuštinis, ar duonos ir sviesto statybų aikštelė. Tą akimirką nusprendžiau, kad turi būti būdas rytais valgyti minkštą sviestą nekeliantis jo iš šaldytuvo dar prieš aušrą.
Turinys (7)
Iš pradžių bandžiau įvairiausius triukus: sviestą smulkindavau peiliu, tarkuodavau, net trumpam dėdavau prie šilto puodelio. Kartais pavykdavo, o kartais viena pusė jau būdavo ištirpusi, kol kita vis dar priminė akmenuką.
Tuomet sužinojau apie prancūzišką sviestinę su vandens užtvara – nedidelį keraminį indą, kuriame sviestas laikomas apverstoje dalyje, o vanduo padeda sumažinti jo sąlytį su aplinkos oru. Idėja man pasirodė tokia paprasta, kad iš pradžių net nepatikėjau. Vis dėlto prieš išbandydama nusprendžiau pasidomėti ne tik tuo, kaip sviestą išlaikyti minkštą, bet ir kaip jo nesugadinti.
Kas yra prancūziška sviestinė?
Prancūziška sviestinė iš pirmo žvilgsnio primena nedidelį keraminį puodelį su neįprastu dangteliu. Ji sudaryta iš dviejų dalių: apatinio indo vandeniui ir viršutinės, į kurią įspaudžiamas sviestas. Viršutinę dalį apvertus ir įstačius į apatinę, vanduo sudaro užtvarą, kuri sumažina oro patekimą prie sviesto. Taip sviestą galima laikyti kambario temperatūroje, kad jis būtų minkštesnis ir lengviau tepamas.
Kaip pati naudoju sviestinę su vandens užtvara?
Pirmiausia švarų sviestinį indą gerai išplaunu ir nusausinu. Nedidelį kiekį suminkštėjusio sviesto šaukšteliu tvirtai įspaudžiu į viršutinę dalį, kad neliktų didelių oro tarpų ir sviestas neiškristų. Į apatinį indelį įpilu tiek švaraus geriamojo vandens, kiek nurodo gamintojas, ir atsargiai įstatau viršutinę dalį. Vanduo turi sudaryti užtvarą, bet neturi išsilieti ant stalo.
Sviestinę laikau vėsiausioje virtuvės vietoje, toliau nuo viryklės, radiatoriaus ir tiesioginių saulės spindulių. Vandenį keičiu kasdien arba pagal gamintojo rekomendaciją, o prieš papildydama sviesto indą kruopščiai jį išplaunu. Kadangi mūsų virtuvėje temperatūra kartais greitai pakyla, į sviestinę dedu tik nedidelę porciją, kurią planuojame netrukus sunaudoti. Likusią pakuotės dalį laikau šaldytuve.
Žiupsnelis druskos prie sienos prieš miegą: ką šis neįprastas namų triukas gali ir ko negali?
Visą žiemą sandariai uždarydavau šiltnamį, kol sužinojau, kodėl verta pagalvoti apie pravertas duris
Vienas „iPhone“ mygtukas gali pakeisti kelias funkcijas – štai kaip jį nustatyti per minutę
Žiemą kojos šaldavo net su storomis kojinėmis: sužinojau apie vieną paprastą dalyką, dedamą į batus
Kiaušinių dėklų neišmetu, bet rūsyje darau vieną svarbų dalyką – kitaip jie pridarytų bėdos
Kaip laikyti bulves bute be rūsio, kad nedygtų ir negestų: geriausios sąlygos bei patarimaiAr sviestas be šaldytuvo gali išsilaikyti dvi savaites?
Kartais teigiama, kad prancūziškoje sviestinėje produktas gali stovėti net 10–14 dienų. Tačiau tokiu pažadu aklai nepasitikėčiau, nes saugus laikymo laikas priklauso nuo sviesto rūšies, kambario temperatūros, švaros ir gamintojo nurodymų. Vandens užtvara sumažina oro patekimą, bet nesustabdo visų gedimo procesų ir nepaverčia sviesto negendančiu produktu. Ypač šiltoje virtuvėje sviestą geriau laikyti šaldytuve ir išsiimti tik tiek, kiek reikės artimiausiam valgymui.
Kokį sviestą geriausia rinktis?
Ilgesniam laikymui kambario temperatūroje sūdytas sviestas paprastai yra atsparesnis gedimui nei nesūdytas, tačiau tai nėra garantija. Pati pirmiausia patikrinu pakuotėje pateiktas laikymo sąlygas ir jų laikausi. Jeigu gamintojas nurodo produktą laikyti šaldytuve, didžiosios dalies sviesto ant stalo nepalieku. Taip pat nenaudoju sviesto, kurio kvapas pasikeitė, atsirado pelėsio arba jaučiamas aiškiai apkartęs skonis.
Ar druska vandenyje apsaugo sviestą nuo gedimo?
Internete esu mačiusi patarimų į sviestinės vandenį įberti žiupsnelį druskos. Neva taip vanduo tampa antiseptinis ir neleidžia daugintis bakterijoms. Vis dėlto nedidelis druskos kiekis tokios patikimos apsaugos neužtikrina, todėl pati šio triuko nenaudoju. Daug svarbiau reguliariai keisti vandenį, švariai prižiūrėti indą ir neleisti sviestui ilgai stovėti šiltoje patalpoje.
Ką dar darau, kad sviestą būtų lengva užtepti?
Jeigu neturiu prancūziškos sviestinės, tiesiog išsiimu nedidelį gabalėlį sviesto iš šaldytuvo prieš pusryčius ir leidžiu jam trumpai suminkštėti kambario temperatūroje. Skubėdama sviestą supjaustau plonomis riekelėmis arba sutarkuoju stambia tarka – taip jis greičiau tampa tinkamas tepti. Kartais naudoju ir minkštesnės tekstūros tepų sviesto gaminį, jei noriu pusryčiauti be jokio laukimo. Man svarbiausia, kad pasirinktas būdas būtų ne tik patogus, bet ir saugus.
Ar verta įsigyti prancūzišką sviestinę?
Man ši sviestinė patinka dėl paprastos idėjos ir patogumo, ypač kai namuose dažnai valgome šviežią duoną. Tačiau jos nelaikau stebuklingu indu, kuriame sviestas gali stovėti neribotą laiką. Jei virtuvėje vėsu, o sviesto sunaudojame nedaug ir greitai, ji gali būti praktiškas pasirinkimas. Jei namuose šilta arba sviestą vartojame retai, įprastas laikymas šaldytuve man atrodo patikimesnis.
Ir štai kas juokingiausia: kai pagaliau atradau būdą pusryčiams turėti minkštesnio sviesto, vyras pareiškė, kad dabar duoną tepti pernelyg lengva ir nebeliko apie ką pajuokauti. O kaip jūs laikote sviestą namuose? Ar visada šaldytuve, ar turite specialią sviestinę, o gal žinote kitą gudrybę, kaip greitai suminkštinti sviestą? Parašykite komentaruose – labai įdomu sužinoti jūsų patirtį!
