Vieną vakarą rinkdama skalbinius iš vonios krepšio ištraukiau porą baltų vyro kojinių ir net sustojau. Prisiminiau, kad jas pirkau vos prieš kelias dienas, o dabar padai atrodė taip, lyg vyras būtų vaikščiojęs ne su batais, bet tiesiai per šviežiai suartą daržą. Paklausiau, kur jis su jomis buvo, o šis ramiausiai atsakė: „Darbe.“
Turinys (6)
Na, pagalvojau, jeigu darbe tokios sąlygos, gal reikėtų jam ne naujų kojinių, o guminių batų iki kelių. Nusijuokiau, bet skalbinių krepšyje radusi dar kelias tokias poras supratau, kad paprasto skalbimo šį kartą neužteks.
Anksčiau su baltomis kojinėmis elgdavausi gana negailestingai. Sudėdavau į skalbyklę, įberdavau daugiau miltelių, pasirinkdavau ilgesnę programą ir tikėdavausi, kad jos išlįs baltos kaip ką tik iš parduotuvės. Deja, kartais ištraukdavau tas pačias pilkšvas kojines, tik jau gerai išsuktas.
Tuomet prisiminiau seną mirkymo būdą su soda ir ūkiniu muilu, o stipriau įsisenėjusioms dėmėms – papildomą priemonę su vandenilio peroksidu. Nusprendžiau išbandyti nuoseklų valymą ir, svarbiausia, nebesitikėti, kad vien skalbyklė padarys visą darbą.
Ko reikia baltoms kojinėms išskalbti?
- 2 litrai šilto, maždaug 40 °C vandens;
- 2 valgomieji šaukštai valgomosios sodos;
- 1 valgomasis šaukštas tarkuoto ūkinio muilo arba šiek tiek skysto skalbiklio;
- 50 ml 3 proc. vandenilio peroksido, jei kojinės stipriai papilkėjusios;
- Dubenėlis mirkymui ir minkštas skalbinių šepetėlis.
Svarbu: šį būdą naudoju tik patikrinusi kojinių priežiūros etiketę ir pirmiausia išbandžiusi priemones mažai matomoje vietoje. Vandenilio peroksidas gali pakeisti kai kurių audinių spalvą ar paveikti jautrius pluoštus, todėl jo nenaudoju vilnonėms, šilkinėms ar kitoms delikačioms kojinėms.
Kaip valau baltas kojines žingsnis po žingsnio?
Pirmiausia kojines išverčiu ir iškratau susikaupusius nešvarumus. Jeigu kulnai bei pirštų galiukai labai patamsėję, tas vietas šiek tiek sudrėkinu ir švelniai patrinu ūkiniu muilu. Į dubenį įpilu šilto vandens, suberiu sodą ir įmaišau tarkuotą muilą, kol jis pasiskirsto vandenyje. Tuomet sudedu kojines taip, kad jos būtų visiškai apsemtos, ir palieku maždaug 30–40 minučių.
Po mirkymo patikrinu, ar nešvarumai suminkštėjo, ir švelniai patrinu labiausiai papilkėjusias vietas. Jeigu rezultatas dar netenkina, atskirame švariame inde paruošiu šviežią vandens ir 3 proc. vandenilio peroksido tirpalą, į 2 litrus vandens įpildama iki 50 ml peroksido. Prieš tai kojines gerai išskalauju nuo muilo tirpalo, o naujame mišinyje palaikau apie 15 minučių. Nenaudoju karšto vandens ir nemaišau peroksido su chloro balikliais, actu ar kitomis valymo cheminėmis priemonėmis.
Galiausiai kojines dar kartą išskalauju ir sudedu į skalbyklę kartu su kitais baltais skalbiniais. Dažniausiai renkuosi 40 °C programą, jei tokią temperatūrą leidžia gamintojo etiketė. Skalbiklio pilu tiek, kiek rekomenduojama, nes didesnis jo kiekis nebūtinai reiškia švaresnius skalbinius. Išskalbtas kojines išdžiovinu ir tik tada vertinu rezultatą – įsisenėjęs pilkumas ne visada dingsta po vieno karto, bet šviežius nešvarumus pašalinti paprastai lengviau.
Ką pastebėjau iš savo patirties?
Didžiausias skirtumas atsirado tada, kai nustojau nešvarias baltas kojines savaitei pamiršti skalbinių krepšio dugne. Kuo greičiau jas išskalbiu, tuo mažiau reikia mirkyti ir trinti. Taip pat pastebėjau, kad stipriai patamsėjusius padus verta apdoroti atskirai, nes vienoda skalbimo programa visiems drabužiams ne visada pašalina vietines dėmes. O labiausiai pasiteisino visai paprastas dalykas – baltas kojines skalbiu atskirai nuo tamsių drabužių.
Dažniausios klaidos, kurias pati anksčiau dariau
Mano didžiausia klaida buvo į skalbyklę pilti daugiau priemonių, tikintis greitesnio rezultato. Kartais skalbiklio likučiai lieka audinyje, o per stiprus trynimas gali pažeisti kojinių pluoštą ir gumeles. Taip pat neverta manyti, kad kuo karštesnis vanduo, tuo geriau išsiplaus bet kokia dėmė. Karštis gali pakenkti elastingumui, todėl pirmiausia visada pasižiūriu, kokią temperatūrą leidžia kojinių etiketė.
Dar viena klaida – be jokio patikrinimo maišyti kelias stiprias valymo priemones. Ypač pavojinga derinti chloro baliklius su kitomis cheminėmis medžiagomis, nes gali išsiskirti kenksmingos dujos. Todėl renkuosi vieną aiškų valymo būdą, o jei reikia kitos priemonės, audinį prieš tai kruopščiai išskalauju. Namų ruoša tikrai neturėtų virsti chemijos eksperimentu.
Ar galima išbalinti kojines visiškai be baliklio?
Soda ir ūkinis muilas gali padėti pašalinti nešvarumus, bet jie ne visada sugrąžina audiniui pradinį baltumą. Vandenilio peroksidas jau yra oksiduojanti balinimo priemonė, nors tai ir ne chloro baliklis. Todėl pažadas išbalinti kojines visiškai be jokių balinimo medžiagų būtų netikslus, jei naudojamas peroksidas. Mano tikslas paprastesnis – kuo švelniau pašalinti nešvarumus ir kuo ilgiau išsaugoti kojinių audinį.
Kaip stengiuosi, kad baltos kojinės ilgiau išliktų baltos?
Dabar baltas kojines stengiuosi skalbti pakankamai greitai, ypač jei jos buvo avėtos sportuojant ar ilgai vaikštant. Taip pat pasirūpinu, kad batai viduje būtų švarūs, nes kartais būtent ten susikaupęs purvas greitai nudažo padus. Jeigu kojinės jau labai susidėvėjusios, papilkėjusios ar praradusios elastingumą, nesitikiu, kad mirkymas pavers jas naujomis. Tačiau daugeliu atvejų laiku pašalintos dėmės padeda ilgiau išlaikyti tvarkingą jų išvaizdą.
Juokingiausia, kad po visų mano bandymų vyras vieną dieną paklausė, ar kojines dabar reikės avėti tik ypatingomis progomis, kad jų nesuteptų. Pasakiau, kad ne, bet bent jau į skalbinių krepšį tegul jas meta laiku. O kaip jūs skalbiate baltas kojines, kai jų padai tampa pilki? Ar mirkote su soda ir muilu, ar turite kitą patikimą gudrybę? Parašykite komentaruose – labai įdomu sužinoti, kas pasiteisina jūsų namuose!






















