Ranka jau buvo pasukusi radiatoriaus galvutę iki skaičiaus 5, o aš stovėjau šalia laukdama, kada pagaliau pasidarys šilčiau. Praėjo beveik pusvalandis, tačiau kambaryje neįvyko nieko stebuklingo – termometras rodė tik pamažu kylančią temperatūrą.
Turinys (5)
- Kodėl pasukus radiatorių iki 5 kambarys nebūtinai sušyla greičiau?
- Ką reiškia skaičiai nuo 1 iki 5 ant termostatinės galvutės?
- Kitą vakarą pabandžiau kitaip – klaida išryškėjo vėliau
- Dar viena priežastis, kodėl termostatas gali elgtis keistai
- Ar dabar sukčiau rankenėlę iki 5, jei norėčiau greičiau sušilti?
Vieną vėsų spalio vakarą, grįžusi namo, radau svetainėje vos 18 °C. Norėjau kuo greičiau sušilti, todėl iš įpročio pasirinkau didžiausią radiatoriaus nustatymą, nors paprastai rankenėlę laikydavau ties trejetu.
Kitą rytą kambaryje jau buvo pernelyg šilta, ir pradėjau abejoti savo metodu. Nusprendžiau išsiaiškinti, ką iš tikrųjų valdo tie penki skaičiai ir ar nebandau pagreitinti šildymo tokiu būdu, kuris tam visai neskirtas.
Kodėl pasukus radiatorių iki 5 kambarys nebūtinai sušyla greičiau?
Iki šiol į radiatoriaus rankenėlę žiūrėjau beveik kaip į viryklės kaitros reguliatorių. Jei puodui reikia daugiau šilumos, padidinu kaitrą, todėl atrodė logiška tą patį daryti ir su radiatoriumi. Tik vėliau supratau, kad termostatinė galvutė veikia kitaip.
Ji pirmiausia skirta norimai kambario temperatūrai palaikyti. Galvutės viduje esantis temperatūrai jautrus elementas reaguoja į aplinkos orą ir reguliuoja vožtuvą, per kurį į radiatorių teka šildymo vanduo. Kai kambarys artėja prie pasirinktos temperatūros, vožtuvas palaipsniui mažina vandens srautą.
Taigi skaičius 5 nėra penktoji šildymo greičio pavara. Jis paprastai reiškia gerokai aukštesnę pageidaujamą temperatūrą nei nustatymas 3. Kaip aiškina šildymo įrangos gamintojai, vien pasukus termostatinę galvutę iki didžiausios padėties katilas nepradeda gaminti daugiau šilumos.
Jei kambaryje tėra 17–18 °C, o trejetas atitinka maždaug 20 °C, vožtuvas ir taip paprastai leidžia tiekti šilumą. Pasukus iki penketo neatsiranda papildomas radiatorius ar didesnė šildymo sistemos galia. Šilimo tempą lemia tiekiamo vandens temperatūra, jo srautas, radiatoriaus dydis ir patalpos šilumos nuostoliai.
Tiesa, yra viena svarbi išlyga. Kai kambarys artėja prie trejetu nustatytos temperatūros, vožtuvas gali pradėti riboti srautą, o ties penketu jis dar liktų labiau atidarytas. Todėl šilimo kreivės vėliau gali skirtis, bet tai nėra greitesnio įšilimo mygtukas – tiesiog pasirenkama aukštesnė galutinė temperatūra.
Ką reiškia skaičiai nuo 1 iki 5 ant termostatinės galvutės?
Labiausiai nustebau atsivertusi vieno šildymo įrangos gamintojo paaiškinimą lietuvių kalba. Ten parodyta, kad įprastos termostatinės galvutės skaičiai dažnai atitinka apytikres kambario temperatūras. Vadinasi, rinktis reikėtų ne pagal tai, kiek norisi karšto radiatoriaus, o pagal tai, kokios šilumos noriu kambaryje.
Viename dažnai naudojamame orientaciniame temperatūrų skirstyme nustatymai reiškia:
- 1 – maždaug 12 °C.
- 2 – maždaug 16 °C.
- 3 – maždaug 20 °C.
- 4 – maždaug 24 °C.
- 5 – maždaug 28 °C.
Tačiau šių skaičių nereikėtų laikyti universalia taisykle. Skirtingų gamintojų ir modelių skalės gali skirtis, todėl mano trejetas nebūtinai tiksliai atitiks kaimynės radiatoriaus trejetą. Pavyzdžiui, kai kurių modelių penketas orientuotas į maždaug 26 °C, o ne 28 °C.
Prie daugelio galvučių yra ir snaigės arba žvaigždutės simbolis. Jis paprastai žymi apsaugos nuo užšalimo padėtį, o ne įprastą gyvenamojo kambario šildymo režimą. Konkreti tokios padėties temperatūra taip pat priklauso nuo gaminio.
Supratusi šią logiką prisiminiau savo vakarinį įprotį. Iš esmės norėdavau maždaug 20–21 °C kambario, bet nustatydavau gerokai aukštesnę temperatūrą. Tai buvo panašu į bandymą greičiau pripildyti puodelį vandens pasirinkus ne didesnę srovę, o didesnį puodelį.
Kitą vakarą pabandžiau kitaip – klaida išryškėjo vėliau
Kitą vėsesnį vakarą nusprendžiau elgtis ramiau. Radiatoriaus galvutę palikau ties trejetu, o kambario viduryje pasidėjau paprastą termometrą. Norėjau stebėti tikrąją temperatūrą, o ne spręsti apie ją vien palietusi radiatorių.
Pasižymėjau pradinį rodmenį ir vėliau temperatūrą tikrinau maždaug kas pusvalandį. Kambarys šilo palaipsniui, kaip ir ankstesnį vakarą, nors supratau, kad dviejų skirtingų vakarų matavimai nėra tikslus mokslinis bandymas. Lauko temperatūra ir šildymo sistemos darbo sąlygos gali skirtis, todėl vien iš tokių užrašų negalėčiau įrodyti vienodo šilimo greičio.
Užtat pastebėjau kitą, daug praktiškesnį skirtumą. Palikusi trejetą, turėjau mažiau priežasčių nuolat sukioti rankenėlę, nes galvutė pati reguliavo srautą pagal aplinkos temperatūrą. Ankstesnį vakarą buvau pamiršusi penketą, todėl kambarys ilgainiui tapo šiltesnis, nei norėjau.
Man tai ir buvo svarbiausias atradimas. Problema slypėjo ne tame, kad penketas visiškai neveikia, o tame, kad juo nustatau kitą tikslą. Jei noriu 20 °C, neverta reguliatoriui nurodyti siekti gerokai aukštesnės temperatūros ir paskui skubėti ją mažinti.
Dar viena priežastis, kodėl termostatas gali elgtis keistai
Pradėjusi domėtis šildymo reguliavimu sužinojau ir apie galvutės vietą. Ji matuoja temperatūrą šalia savęs, o ne būtinai kambario viduryje. Todėl storos užuolaidos, radiatoriaus uždanga ar arti pristumti baldai gali trukdyti jai tinkamai įvertinti patalpos šilumą.
Jeigu aplink galvutę susikaupia šiltas oras, ji gali pradėti mažinti vandens srautą, nors kitame kambario gale dar vėsu. Tokiu atveju norisi pasukti rankenėlę aukščiau, bet tai nebūtinai išsprendžia tikrąją problemą. Kartais pirmiausia verta patraukti užuolaidą arba atlaisvinti vietą prie radiatoriaus.
Taip pat nepamirščiau atskirti termostatinės galvutės nuo viso būsto šildymą valdančio termostato. Vienas reguliuoja vandens srautą per konkretų radiatorių, o kitas gali valdyti katilo ar visos sistemos darbą. Jei centrinis valdiklis šildymo nereikalauja, penketas ant vieno radiatoriaus savaime neprivers katilo pradėti veikti.
O jeigu radiatorius išlieka šaltas net tada, kai šildymas turėtų veikti, priežastis gali būti visai kita. Tai gali būti nepakankamas vandens srautas, vožtuvo sutrikimas ar šildymo sistemos problema. Daugiabutyje tokiu atveju kreipčiausi į namo šildymo sistemos prižiūrėtoją, o ne bandyčiau pati ardyti galvutę ar vožtuvą.
Kalbant apie išlaidas, taip pat neverta žadėti konkretaus sutaupymo. Žemesnė pageidaujama temperatūra gali sumažinti šilumos poreikį, tačiau galutinė sąskaita priklauso nuo būsto, lauko temperatūros ir šildymo apskaitos. Vien rankenėlės perkėlimas iš penketo į trejetą nėra garantija, kad mokėsiu tam tikru procentu mažiau.
Ar dabar sukčiau rankenėlę iki 5, jei norėčiau greičiau sušilti?
Po šio bandymo savo seną įprotį pakeisčiau. Pirmiausia pasižiūrėčiau, kokia kambaryje temperatūra, o tuomet pasirinkčiau nustatymą, kuris atitinka norimą komfortą. Jei įprastai jaučiuosi gerai esant maždaug 20 °C, pradėčiau nuo trejeto ir stebėčiau termometrą.
Jeigu po kurio laiko vis dar būtų per vėsu, šiek tiek padidinčiau nustatymą, tačiau nešokinėčiau iš karto iki didžiausio skaičiaus. Kai rasčiau tinkamą padėtį, leisčiau termostatinei galvutei atlikti savo darbą. Būtent taip pataria elgtis ir šildymo įrangos gamintojai.
Dabar prisiminusi tą vakarą, kai stovėjau prie radiatoriaus ir laukiau stebuklo, šypteliu. Penketas nepadaro radiatoriaus galingesnio – jis paprastai leidžia kambariui įšilti iki aukštesnės temperatūros. O jei pamirštu jį sumažinti, galiu tiesiog perkaitinti kambarį ir sunaudoti daugiau šilumos, nei man reikia.
Man geriausiai pasiteisintų paprasta taisyklė: nustatyti norimą temperatūrą, o ne mėginti valdyti šildymo greitį sukiojant rankenėlę. Taip ir namuose patogiau, ir nereikia kas pusvalandį bėgioti prie radiatoriaus.
O kaip darote jūs – grįžę į vėsesnius namus iškart sukate radiatoriaus rankenėlę iki 5, ar paliekate ją ties 3? Parašykite komentaruose, ar kada nors pastebėjote, kad dėl didžiausio nustatymo kambarys tapo per karštas.




















