Rudenį genėdamas vynmedį sustojau su keliomis gražiomis šakelėmis rankoje. Jau ruošiausi jas mesti į krūvą, bet staiga pagalvojau: juk iš jų galėčiau užsiauginti naujų vynmedžių! Šakelės buvo tvirtos, sumedėjusios, su sveikais pumpurais. Atrodė, kad tereikia susmeigti jas į žemę ir pavasarį sulaukti naujų ūglių.
Turinys (8)
- Ar Lietuvoje galima sodinti vynmedžių auginius rudenį?
- Kokias vynmedžio šakeles geriausia rinktis dauginimui?
- Kaip paruošti auginius prieš sodinimą?
- Kaip sodinti vynmedžių auginius į žemę rudenį?
- Didžiausia klaida – neapsaugoti auginių nuo žiemos šalčių
- Kodėl dalį auginių geriau pasilikti iki pavasario?
- Ką daryti pavasarį, jei auginiai buvo pasodinti rudenį?
- Ar verta vynmedžių auginius sodinti rudenį Lietuvoje?
Tačiau pasidomėjęs vynmedžių dauginimu supratau, kad viskas ne taip paprasta. Rudenį pasodinti auginiai dar neturi šaknų, todėl mūsų lietuvišką žiemą gali neatlaikyti šalčio, išdžiūti arba supūti pernelyg drėgnoje dirvoje. Nusprendžiau išsiaiškinti, kaip juos tinkamai paruošti ir kodėl patyrę augintojai dalį auginių pasilieka iki pavasario. Pasirodo, ši atsarga gali būti kur kas naudingesnė už storiausią žiemos uždangalą.
Ar Lietuvoje galima sodinti vynmedžių auginius rudenį?
Vynmedžius galima dauginti sumedėjusiais auginiais, kurie ruošiami augalui perėjus į ramybės būseną. Rudenį tam tinkamas laikas ateina nukritus lapams ir visiškai subrendus vienmečiams ūgliams. Tačiau sodinti reikia dar prieš stipriai įšąlant žemei, todėl Lietuvoje darbų laikas priklauso nuo konkretaus rudens orų.
Dažniausiai tinkamos sąlygos pasitaiko spalio antroje pusėje arba lapkričio pradžioje. Vis dėlto kalendorius čia nėra svarbiausias. Jei dirva jau įšalusi arba nuolat užmirkusi, sodinimą geriau atidėti iki pavasario.
Svarbiausia suprasti, kad rudenį pasodintas neįsišaknijęs auginys paprastai nespėja suformuoti stiprių šaknų. Jo užduotis – išlikti gyvam per žiemą, o aktyviau šaknytis pradėti pavasarį, kai sušyla dirva. Todėl Lietuvos klimato sąlygomis toks sodinimo būdas rizikingesnis nei auginių įšaknijimas pavasarį.
Kokias vynmedžio šakeles geriausia rinktis dauginimui?
Dauginimui renkuosi tik sveikus, gerai subrendusius vienmečius ūglius. Jie turi būti sumedėję, rusvos spalvos, pakankamai tvirti ir be matomų ligų ar pažeidimų. Labai plonų, silpnų arba dar žalių ūglių vengiu, nes juose paprastai būna mažiau sukauptų maisto medžiagų.
Pinigų medis nežydi, o kalėdinis kaktusas nekrauna pumpurų? Štai ko jiems iš tikrųjų reikia
Jurginai gali supūti dar iki pavasario: štai kada juos iškasti ir kokios 3 laikymo klaidos pavojingiausios
Vos nesugadinau bijūnų, norėdama apsaugoti nuo šalčio: dabar žinau, kada juos dengti
8 augalai, kuriuos rudenį verta genėti: viena dažna klaida gali palikti be žiedų ir uogų
Ką pilti po obelimis ir kriaušėmis spalį? 3 priemonės, kurios naudingos tik tinkamai naudojamos
Burokėlius galima sėti prieš žiemą, bet neskubėkite: viena klaida gali pražudyti visą derliųPatogiausi maždaug pieštuko storio, apie 6–10 mm skersmens ūgliai. Juos supjaustau maždaug 25–40 cm ilgio atkarpomis, kad kiekviename auginyje liktų 3–4 sveiki pumpurai. Jei tarpai tarp pumpurų dideli, auginių ilgis gali šiek tiek skirtis.
Apatinį pjūvį darau iškart po apatiniu pumpuru, o viršutinį – maždaug 2–3 cm virš aukščiausio pumpuro. Kad nesupainiočiau galų, apatinį pjūvį palieku tiesų, o viršutinį padarau įstrižą. Tai paprasta, bet naudinga smulkmena, nes pasodintas aukštyn kojomis auginys normaliai neįsišaknys.
Kaip paruošti auginius prieš sodinimą?
Jei auginiai nupjauti neseniai ir dar neišdžiūvę, jų ilgai mirkyti nebūtina. Tačiau jei šakelės kiek praradusios drėgmę, apatinius galus galima 12–24 valandoms pamerkti į švarų vandenį. Svarbu nepalikti auginių mirkti kelioms dienoms, nes tai gali pabloginti jų būklę.
Į vandenį nededu nei druskos, nei sodos, nei kitų internete siūlomų naminių mišinių. Tokios priemonės nėra būtinos šaknims formuotis ir gali pakenkti augalo audiniams. Jei naudoju specialų šaknijimąsi skatinantį preparatą, vadovaujuosi jo instrukcija, nors vynmedžių auginiai dažnai įsišaknija ir be papildomų stimuliatorių.
Kaip sodinti vynmedžių auginius į žemę rudenį?
Pirmiausia parenku saulėtą, nuo stiprių vėjų kiek apsaugotą vietą. Dirva turi būti puri, laidi vandeniui, o pavasarį joje neturi telkšoti balos. Sunkiame molyje, kur ilgai laikosi drėgmė, neįsišakniję auginiai gali lengviau supūti.
Sodinimui galima paruošti maždaug 30–40 cm gylio griovelį, tačiau tikslus gylis priklauso nuo auginių ilgio ir pasirinkto apsaugos būdo. Auginius sodinčiau šiek tiek pasvirusius, kad didžioji jų dalis būtų žemėje, o viršutinis pumpuras liktų prie dirvos paviršiaus. Jei jį planuoju užpilti apsauginiu žemių kauburėliu, pumpuras gali būti ir šiek tiek žemiau paviršiaus.
Tarp auginių palieku maždaug 15–20 cm atstumus. Žemes aplink juos atsargiai prispaudžiu, kad neliktų didelių oro tarpų. Jei dirva sausa, saikingai palaistau, tačiau šlapios žemės papildomai nemirkau.
Čia svarbu nesupainioti dviejų skirtingų dalykų. Neįsišaknijusių auginių sodinimas į dauginimo lysvę nėra tas pats, kas jau įsišaknijusio vynmedžio sodinuko sodinimas į nuolatinę vietą. Jaunus, iš auginių išaugintus vynmedžius dažniausiai geriau dar kurį laiką paauginti, kol jie suformuos pakankamai tvirtą šaknų sistemą.
Didžiausia klaida – neapsaugoti auginių nuo žiemos šalčių
Ši vieta man atrodo pati svarbiausia. Net ir gerai paruoštas auginys gali žūti, jei neįsišaknijusi jo dalis stipriai peršąla arba dėl temperatūros svyravimų yra iškeliama iš žemės. Ypač pavojingos žiemos, kai stiprūs šalčiai užklumpa be sniego dangos.
Pasodintus auginius galima pridengti puria žeme, virš jų suformuojant maždaug 15–20 cm aukščio apsauginį kauburėlį. Šaltesnėse vietovėse gali praversti ir papildomas sausų lapų ar šiaudų sluoksnis. Vis dėlto toks uždangalas nėra garantija, kad auginiai peržiemos, ypač jei veislė jautri šalčiui arba dirva labai šlapia.
Neskubėčiau visko sandariai uždengti polietileno plėvele. Po nelaidžia danga gali kauptis drėgmė, o atšilus orui susidaryti nepalankios sąlygos auginiams. Be to, sodinimo vietą būtinai pažymėčiau kuoliuku, kad pavasarį netyčia jos neperkasinėčiau.
Kodėl dalį auginių geriau pasilikti iki pavasario?
Štai patarimas, kurį pats laikau naudingiausiu. Jei turiu dešimt gerų vynmedžio auginių, visų dešimties rudenį į žemę nesodinčiau. Dalį pasilikčiau kaip atsargą ir laikyčiau vėsioje vietoje iki pavasario.
Paruoštus auginius galima surišti į ryšulėlį, pažymėti veislę ir sudėti į vos drėgnas durpes, švarias pjuvenas ar kitą tinkamą drėgmę palaikančią medžiagą. Laikymui tinka maždaug 0–4 °C temperatūra, pavyzdžiui, tinkamai įrengtas vėsus rūsys arba šaldytuvas. Svarbu, kad auginiai neišdžiūtų, bet ir nemirktų vandenyje.
Per žiemą juos retkarčiais patikrinčiau. Jei pastebėčiau pelėsį ar pernelyg didelę drėgmę, reikėtų išsiaiškinti priežastį ir sutvarkyti laikymo sąlygas. Taip išsaugotus auginius pavasarį galima sodinti į dauginimo lysvę arba įšaknyti tinkamame substrate.
Man toks būdas atrodo saugesnis, nes Lietuvos žiemos gali būti labai skirtingos. Vienais metais žemę saugo storas sniego sluoksnis, kitais stiprūs šalčiai ateina beveik be sniego. Todėl dalį auginių pasilikti iki pavasario yra protinga atsarga.
Ką daryti pavasarį, jei auginiai buvo pasodinti rudenį?
Atšilus orams apsauginį žemių kauburėlį ir mulčią reikėtų šalinti palaipsniui. Negalima skubėti atidengti visų pumpurų, jei dar prognozuojamos stiprios šalnos. Taip pat svarbu nepažeisti auginių purenant žemę.
Jei vynmedžio pumpurai pavasarį ilgai nesprogsta, neskubėčiau jo išrauti. Dirvai reikia laiko sušilti, o šaknų formavimasis gali užtrukti. Kita vertus, net pasirodę žali lapeliai dar neįrodo, kad auginys jau turi pakankamai šaknų – kartais pumpurai pradeda augti naudodami pačioje šakelėje sukauptas medžiagas.
Pirmąjį sezoną ypač svarbu stebėti dirvos drėgmę. Jauniems besiformuojantiems šaknų galiukams kenkia ir visiškas išdžiūvimas, ir nuolatinis užmirkimas. Jei auginiai sėkmingai įsišaknija, juos galima paauginti dauginimo lysvėje, o į nuolatinę vietą perkelti vėliau, kai šaknų sistema būna stipresnė.
Ar verta vynmedžių auginius sodinti rudenį Lietuvoje?
Rudeninis sodinimas galimas, tačiau jo nelaikyčiau patikimiausiu pasirinkimu kiekvienam sodininkui. Daug lemia vynmedžio veislė, auginių būklė, dirvos laidumas vandeniui ir žiemos temperatūros. Šaltesniuose Lietuvos regionuose neįsišaknijusių auginių sodinimas lauke gali būti ypač rizikingas.
Jeigu norėčiau kuo didesnės tikimybės užsiauginti naujų vynmedžių, didžiąją dalį auginių išsaugočiau iki pavasario. O jei vis dėlto norėčiau išbandyti rudeninį sodinimą, pasirinkčiau kelis papildomus auginius ir gerai paruoštą, apsaugotą lysvę. Taip vienas nepasisekęs bandymas nereikštų, kad praradau visą dauginimo medžiagą.
Prisimindamas tas gražias rudenį nupjautas šakeles dabar suprantu, kad sunkiausia ne jas pasodinti, o išsaugoti gyvas iki tikrojo augimo pradžios. Sveikas sumedėjęs auginys, tinkama drėgmė ir apsauga nuo šalčio yra daug svarbesni už bet kokį stebuklingą įsišaknijimo mišinį. O kartais geriausias sprendimas – tiesiog kantriai palaukti pavasario.
O jūs esate bandę dauginti vynmedžius rudenį? Ar auginiai sėkmingai peržiemojo lauke, ar geriau pasiteisino jų laikymas rūsyje iki pavasario? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
