Stovėjau virtuvėje su lauro lapų pakeliu rankoje ir bandžiau suprasti, ar tikrai ketinu daryti tai, apie ką ką tik perskaičiau. Sriubos neviriau, mėsos netroškinau, o lauro lapus ruošiausi nešti į tualetą. Prisipažinsiu, iš pradžių ši mintis man pasirodė tokia keista, kad net nusijuokiau. Atrodė, jog tuoj kas nors pasiūlys į klozetą įberti ir pipirų, kad būtų visas prieskonių rinkinys.
Turinys (7)
- Kodėl lauro lapus apskritai naudoja tualete?
- Ko prireiks lauro lapų užpilui?
- Kaip paruošiau užpilą ir ką pastebėjau?
- Kodėl neverta mesti sveikų lauro lapų tiesiai į klozetą?
- Ar lauro lapai pašalina kalkes ir nemalonius kvapus?
- Radau paprastesnį būdą panaudoti lauro lapus
- Ar verta išbandyti šį seną namų triuką?
Tačiau paskui smalsumas nugalėjo. Pasirodo, kai kurie žmonės lauro lapus naudoja ne tik maistui gardinti, bet ir kaip paprastą namų kvapiklį.
Nusprendžiau pati išsiaiškinti, ar toks būdas bent kiek naudingas, ar tai tik dar viena internete išpopuliarėjusi gudrybė. Ir nors rezultatas nebuvo toks įspūdingas, kaip kartais žadama, vieną įdomų dalyką tikrai pastebėjau.
Kodėl lauro lapus apskritai naudoja tualete?
Lauro lapus dažniausiai prisimename gamindami sriubą, troškinį ar marinatą. Jie turi savitą, gana stiprų prieskoninį aromatą, kurį suteikia lapuose esančios lakiosios kvapiosios medžiagos. Būtent dėl šio aromato kai kurie žmonės sugalvojo juos naudoti ir patalpoms gaivinti.
Principas visai paprastas. Sausus lauro lapus užpylus karštu vandeniu, dalis aromatinių medžiagų patenka į užpilą, o dalis pasklinda ore. Dėl to trumpam gali būti jaučiamas švelnus žolelių kvapas, nors jo stiprumas priklauso nuo lapų kiekio, šviežumo ir pačios patalpos.
Tačiau čia iš karto verta atskirti du dalykus. Lauro lapų aromatas gali trumpam pakeisti patalpoje jaučiamą kvapą, bet tai nereiškia, kad pašalinama blogo kvapo priežastis. Jeigu tualete nemaloniai kvepia dėl nešvarumų, prastos ventiliacijos ar santechnikos gedimo, vien prieskoninis užpilas problemos neišspręs.
Senos medinės durys prarado blizgesį? Štai 3 ingredientų triukas ir viena svarbi taisyklė
Maniau, kad baltų kojinių jau nebeišskalbsiu: išbandžiau paprastą mirkymą ir nustebau
8 augalai, kuriuos rudenį verta genėti: viena dažna klaida gali palikti be žiedų ir uogų
Ką pilti po obelimis ir kriaušėmis spalį? 3 priemonės, kurios naudingos tik tinkamai naudojamos
Paminklo raidės buvo patamsėjusios: prieš imdamas valiklį išbandžiau paprastesnį būdą
Jei šiluma brangtų 13–25 %, mano 100 eurų sąskaita keistųsi taip: skaičiuoju be spėlioniųKo prireiks lauro lapų užpilui?
Nusprendžiau pradėti nuo paprasčiausio varianto, kuriam nereikia nei pirktinių kvapiklių, nei sudėtingų ingredientų. Viską radau virtuvėje, o pats paruošimas užtruko vos kelias minutes. Tiesa, dar reikėjo palaukti, kol vanduo prisitrauks lauro lapų aromato.
- 5–7 sausų lauro lapų
- 500 ml karšto vandens
- Nedidelio karščiui atsparaus indo su dangteliu
- Sietelio užpilui perkošti
Kaip paruošiau užpilą ir ką pastebėjau?
Pirmiausia į nedidelį karščiui atsparų indą sudėjau lauro lapus. Užpyliau juos maždaug puse litro karšto vandens, uždengiau ir palikau 20–30 minučių. Jau po kurio laiko virtuvėje pradėjo sklisti pažįstamas prieskoninis kvapas, todėl bent jau ši dalis veikė taip, kaip tikėjausi.
Kai užpilas pritraukė, jį kruopščiai perkošiau, kad skystyje neliktų nei sveikų lapų, nei jų gabalėlių. Tada palaukiau, kol skystis atvės. Karšto, o ypač verdančio vandens į klozetą nepilu, nes staigus temperatūros pokytis gali pakenkti santechnikos įrangai.
Atvėsusį užpilą supyliau į švarų klozetą ir palikau maždaug 15–20 minučių, o vėliau nuleidau vandenį. Prisipažinsiu, tikėjausi kiek stipresnio rezultato. Švelnų žolelių aromatą buvo galima užuosti trumpam, tačiau jokio ilgai išliekančio gaivumo nepajutau.
Tada supratau, kodėl šis būdas ne visada pasiteisina. Klozete užpilas greitai susimaišo su vandeniu, o kvapiosios medžiagos pamažu išsisklaido. Todėl tikėtis, kad vienas toks panaudojimas visai dienai atstos tualeto kvapiklį, būtų pernelyg optimistiška.
Kodėl neverta mesti sveikų lauro lapų tiesiai į klozetą?
Internete galima pamatyti patarimų tiesiog įmesti kelis sausus lauro lapus į klozetą ir nuleisti vandenį. Man toks variantas iš karto sukėlė abejonių. Juk lauro lapai yra gana standūs, o vandenyje jie neištirpsta kaip tualetinis popierius.
Sveikų lapų ar jų gabalėlių į klozetą mesti nerekomenduoju. Jie gali užstrigti santechnikos įrenginiuose arba prisidėti prie kamščio susidarymo, ypač senesniuose vamzdžiuose. Todėl, jei jau norisi išmėginti šį būdą, geriau naudoti tik kruopščiai perkoštą ir atvėsusį užpilą.
Beje, lapų nereikėtų dėti ir į vandens nuleidimo bakelį. Ten jie taip pat neatliks jokios naudingos valymo funkcijos, o pašalinės dalelės gali trukdyti mechanizmams. Mano manymu, vien dėl malonaus aromato rizikuoti santechnika tikrai neverta.
Ar lauro lapai pašalina kalkes ir nemalonius kvapus?
Šioje vietoje svarbu nesusigundyti perdėtais pažadais. Lauro lapų užpilas nėra speciali sanitarinių paviršių valymo priemonė, todėl jis nepašalins įsisenėjusių kalkių nuosėdų, šlapimo akmens ar rūdžių. Taip pat nėra pagrindo laikyti tokį naminį užpilą patikima dezinfekavimo priemone.
Jeigu klozetas nešvarus, pirmiausia jį išvalau tinkamu sanitariniu valikliu ir šepečiu, laikydamasi priemonės naudojimo instrukcijos. Skirtingų cheminių valiklių nemaišau tarpusavyje, o prieš bandydama kitą priemonę paviršių gerai nuplaunu. Lauro lapų užpilas šio darbo neatstoja, net jei trumpam suteikia kitokį kvapą.
Dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti: jei tualete nuolat jaučiamas stiprus kanalizacijos kvapas, priežastis gali būti išdžiūvęs sifonas, nesandarumas arba ventiliacijos problema. Tokiu atveju geriau ieškoti tikrosios priežasties, o ne ją maskuoti prieskoniais. Jei kvapas kartojasi, gali prireikti santechniko pagalbos.
Radau paprastesnį būdą panaudoti lauro lapus
Po bandymo su užpilu pagalvojau, kad kvapiesiems lapams visai nebūtina keliauti į klozetą. Jeigu tikslas yra lengvas žolelių aromatas, kelis sausus lapus galima sudėti į mažą atvirą indelį ir pastatyti ant lentynos. Taip nereikia nieko pilti į santechniką, o lapus prireikus lengva pakeisti.
Prieš dėdama į indelį, keletą lapų švelniai perlaužiau. Taip jų kvapas gali būti kiek ryškesnis, nes atsiveria didesnis paviršius. Vis dėlto ir šiuo atveju nereikėtų tikėtis stipraus aromato, kokį suteikia specialūs patalpų kvapikliai. Tai veikiau nedidelė, nebrangi gudrybė tiems, kurie mėgsta natūralius prieskoninius kvapus.
Indelį laikyčiau vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje, o kvapui susilpnėjus lapus pakeisčiau. Taip pat nepamirščiau reguliariai vėdinti tualeto, nes gaivus oras paprastai duoda daugiau naudos nei bet koks kvapo maskavimas. Jei patalpoje yra veikianti ištraukiamoji ventiliacija, pasirūpinčiau, kad ji nebūtų uždengta ar užsikimšusi.
Ar verta išbandyti šį seną namų triuką?
Jeigu kas nors manęs paklaustų, ar lauro lapų užpilas tualete daro stebuklus, atsakyčiau, kad tikrai ne. Jis gali suteikti trumpalaikį švelnų aromatą, tačiau tai nėra nei rimta valymo priemonė, nei ilgalaikis nemalonių kvapų sprendimas. Būtent todėl po savo bandymo nusprendžiau nebekartoti šio triuko vien tam, kad trumpam užuosčiau lauro lapus.
Užtat nedidelis indelis su sausais lapais man pasirodė praktiškesnė mintis. Jis nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo, nesukelia papildomos rizikos vamzdžiams ir leidžia išnaudoti prieskonį neįprastu būdu. Žinoma, reguliaraus tualeto valymo ir tinkamo vėdinimo tai taip pat nepakeičia.
Dabar prisiminusi save virtuvėje su lauro lapų pakeliu tik nusišypsau. Iš pradžių atrodė, kad atradau kažkokią slaptą šeimininkių gudrybę, o galiausiai supratau daug paprastesnį dalyką: lauro lapai gali pakvėpinti, tačiau ne viskas, kas maloniai kvepia, kartu ir valo. Kartais verta išbandyti keistą patarimą vien tam, kad sužinotum, kur baigiasi jo tikroji nauda.
O jūs esate girdėję, kad lauro lapus galima naudoti tualete? Galbūt turite kitą paprastą būdą palaikyti malonų kvapą namuose? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose – man tikrai įdomu, kokias neįprastas gudrybes naudojate jūs.
