Ant popieriaus užrašiau du skaičius – 113 ir 125 eurus. Pažvelgęs į juos dar kartą supratau, kad vos vienas procentų intervalas gali pakeisti mano požiūrį į artėjančio šildymo sezono išlaidas.
Turinys (5)
- Iš kur atsirado prognozė, kad šiluma gali brangti 13–25 procentais?
- Kiek mokėčiau, jei 100 eurų sąskaita padidėtų 13 arba 25 procentais?
- Kur suklydau: šilumos tarifo padidėjimas dar nėra visos sąskaitos prognozė
- Kodėl Kauno rajone gyventojų sąskaitos gali skirtis?
- Ką dabar darysiu, kad žiemą sąskaita nebūtų staigmena?
Spalio viduryje, namuose Kauno rajone, perskaičiau apie prognozuojamą 13–25 proc. šilumos brangimą. Atsisėdau prie virtuvės stalo, pasiėmiau ankstesnes sąskaitas ir nusprendžiau skaičiavimui naudoti apvalią 100 eurų sumą, kad aiškiai matyčiau galimą skirtumą.
Iš pradžių atrodė, kad užtenka vieno daugybos veiksmo, tačiau netrukus pastebėjau vieną svarbią detalę. Būtent dėl jos 125 eurai popieriuje dar nereiškia, kad tokią sumą iš tikrųjų reikės mokėti.
Iš kur atsirado prognozė, kad šiluma gali brangti 13–25 procentais?
Rugsėjo 23 dieną paskelbta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozė privertė atidžiau pasidomėti artėjančiu 2026–2027 metų šildymo sezonu. Reguliuotojas pristatė kelis galimus šilumos kainų pokyčio scenarijus, pagal kuriuos vidutinė šilumos energijos kaina galėtų būti maždaug 13–25 proc. didesnė nei ankstesnį sezoną.
Šie skaičiai nebuvo galutiniai tarifai. Jie priklausė nuo prielaidų apie biokuro ir gamtinių dujų kainas, kurios šildymo sezono metu gali keistis. Todėl nusprendžiau procentus vertinti kaip galimus scenarijus, o ne kaip jau patvirtintą savo sąskaitos padidėjimą.
Pagal VERT pristatytą bazinį scenarijų vidutinė šilumos kaina galėtų kilti maždaug 13,5 proc., iki 8,93 ct/kWh be PVM. Kitu scenarijumi numatytas 22,7 proc. augimas, o nepalankiausiu – apie 25,1 proc. Tai šalies mastu apskaičiuotos galimybės, kurios nepasako, kiek tiksliai mokės konkretaus būsto gyventojas.
Radiatorius viršuje šaltas: prieš nuorindamas dabar pirmiausia išsiaiškinčiau 2 dalykus
Atidariau šaldiklį ir stalčiai vos pajudėjo: vienas paprastas būdas padėjo greičiau pašalinti ledą
Kodėl žmonės deda lauro lapą po pagalve? Sena tradicija slepia vieną paprastą paaiškinimą
Rudenį vynmedį nugenėjau taip gražiai, kad pats didžiavausi: kitą vasarą supratau, ką nupjoviau
Močiutė morkas dėdavo į dėžę ir užberdavo šiuo vienu dalyku – dabar supratau, kam to reikėjo
Pelei užtenka vos 6 mm plyšelio: patikrinkite šias namų vietas, kol graužikai neįsikūrėDar įdomiau pasidarė atsivertus naujesnius spalio duomenis. Lietuvos energetikos agentūros spalio 6 dienos pranešime nurodyta, kad vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje spalį siekia 7,60 ct/kWh be PVM. Palyginti su rugsėju, ji sumažėjo 5,82 proc., nors, palyginti su praėjusių metų spaliu, buvo 15,5 proc. didesnė.
Taigi vieną mėnesį kaina gali mažėti, nors viso sezono prognozė rodo galimą brangimą. Tai man buvo pirmasis priminimas, kad skirtingų laikotarpių ir skirtingų rodiklių negalima suplakti į vieną skaičių.
Kiek mokėčiau, jei 100 eurų sąskaita padidėtų 13 arba 25 procentais?
Grįžau prie savo lapo su 100 eurų suma. Norėjau atsakyti į paprastą klausimą: kiek mokėčiau, jeigu šildymo išlaidos padidėtų tokiu pat procentu kaip nagrinėjamas kainos scenarijus? Šiam skaičiavimui pasirinkau aiškią sąlygą – suvartojamas šilumos kiekis nesikeičia, o visa nagrinėjama suma didėja proporcingai.
Jeigu 100 eurų suma padidėtų 13 proc., ji taptų 113 eurų. Skaičiavimas paprastas: 100 × 1,13 = 113. Tai reikštų 13 eurų didesnes išlaidas per mėnesį.
Jeigu ta pati suma padidėtų 25 proc., ji taptų 125 eurais. Šiuo atveju skaičiuoju 100 × 1,25 = 125. Skirtumas sudarytų 25 eurus, palyginti su pradine suma.
Norėdamas geriau suprasti intervalą, paskaičiavau ir tarpinį variantą. Esant 20 proc. padidėjimui, 100 eurų virstų 120 eurų. Taip viename popieriaus lape atsirado trys aiškūs pavyzdžiai:
- 13 proc. padidėjimas – 113 eurų, arba 13 eurų daugiau.
- 20 proc. padidėjimas – 120 eurų, arba 20 eurų daugiau.
- 25 proc. padidėjimas – 125 eurai, arba 25 eurais daugiau.
Jeigu toks skirtumas kartotųsi penkis vienodus mėnesius, papildomai susidarytų atitinkamai 65, 100 arba 125 eurai. Tačiau tai tik matematinis pratimas, kuriame kiekvieno mėnesio pradinė suma laikoma vienoda. Tikrovėje šildymo sąskaitos skirtingais mėnesiais paprastai nėra vienodos.
Kur suklydau: šilumos tarifo padidėjimas dar nėra visos sąskaitos prognozė
Būtent čia turėjau sustoti. Buvau bepradedąs galvoti, kad 25 proc. šilumos kainos augimas automatiškai pridėtų 25 eurus prie kiekvienos mano 100 eurų sąskaitos. Tačiau toks teiginys būtų teisingas tik esant jau minėtoms sąlygoms.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba aiškina, kad už šildymą mokama suma pirmiausia priklauso nuo dviejų dalykų: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos kiekio. Tai reiškia, kad net nesikeičiant tarifui sąskaita gali padidėti, jeigu pastatui prireikia daugiau šilumos. O švelnesnį mėnesį išlaidos gali būti mažesnės, net jei pati kilovatvalandė kainuoja brangiau.
Pasidariau dar vieną pavyzdį. Tarkime, 100 eurų sudaro vien mokestis už 1 000 kWh šilumos, o vienos kilovatvalandės kaina yra 10 centų su mokesčiais. Jei tarifas padidėtų 25 proc., bet suvartojimas sumažėtų iki 800 kWh, suma liktų 100 eurų.
Tuomet apskaičiavau priešingą situaciją. Jeigu tarifas padidėtų 13 proc., o suvartojimas nuo 1 000 kWh išaugtų iki 1 200 kWh, sąskaita jau siektų 135,60 euro. Nors tarifas būtų pakilęs mažiau, dėl didesnio energijos poreikio mokėti tektų daugiau.
Dar vieną skirtumą gali sudaryti kitos sąskaitos eilutės. Jei bendroje 100 eurų sumoje 80 eurų būtų už šildymą, o 20 eurų – už kitas nepakitusias paslaugas, 25 proc. pabrangus tik šildymo daliai bendra suma siektų 120, o ne 125 eurus.
Be to, lyginant skirtingus metus reikia žiūrėti ir į PVM. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gyvenamosioms patalpoms tiekiamai šilumai vietoje anksčiau taikyto lengvatinio 9 proc. PVM taikomas standartinis 21 proc. tarifas. Todėl skirtingų metų sumų palyginimas gali būti klaidinantis, jei neatsižvelgiama į jau įvykusius mokestinius pokyčius.
Kodėl Kauno rajone gyventojų sąskaitos gali skirtis?
Gyvendamas Kauno rajone pirmiausia pasižiūrėjau į Kauno šilumos kainų duomenis. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalį Kaune šilumos energija kainuoja 7,24 ct/kWh be PVM, kai rugsėjį kainavo 7,99 ct/kWh. Per mėnesį tai yra 9,39 proc. sumažėjimas.
Tačiau iškart supratau, kad Kauno miesto rodiklio negalima automatiškai pritaikyti kiekvienam Kauno rajono būstui. Reikia žinoti konkretų šilumos tiekėją ir taikomą tarifą, o individualiai šildomuose namuose apskritai gali būti kitokia išlaidų struktūra. Pavyzdžiui, šilumos siurblį naudojančio žmogaus sąskaita priklausys nuo elektros kainos, įrenginio efektyvumo ir suvartojimo.
Net tame pačiame daugiabutyje atskirų butų mokėjimai gali skirtis. Tam įtakos turi pastato šilumos poreikis, butų plotai, šilumos paskirstymo tvarka ir kiti veiksniai. Todėl kaimyno pasakyta suma nebūtinai yra tinkamas pagrindas mano būsimiems mokėjimams prognozuoti.
Pasidomėjau ir tuo, kiek šilumos praėjusią žiemą reikėjo šalčiausiais mėnesiais. Lietuvos energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad 2025–2026 metų žiemą dėl žemos oro temperatūros sausį ir vasarį šilumos gamyba Lietuvoje išaugo maždaug 60–80 proc. Tai gerai parodo, kodėl vien tarifo neužtenka būsimos sąskaitos dydžiui nuspėti.
Ką dabar darysiu, kad žiemą sąskaita nebūtų staigmena?
Baigęs skaičiuoti nusprendžiau pasilikti ne vieną, o kelis scenarijus. Pirmasis – paprastas 113–125 eurų intervalas, jeigu ankstesnė 100 eurų šildymo suma didėtų proporcingai, o suvartojimas ir kitos sąlygos nesikeistų. Antrasis – didesnio suvartojimo galimybė, jeigu žiema būtų šaltesnė.
Dabar, gavęs sąskaitą, pirmiausia ieškosiu ne galutinės sumos, o suvartotų kilovatvalandžių ir pritaikytos kainos. Palyginsiu šiuos rodiklius su ankstesniu mėnesiu ir, jei įmanoma, su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tik taip galėsiu suprasti, ar daugiau mokėti tenka dėl brangesnės energijos, ar dėl didesnio jos kiekio.
Taip pat nusprendžiau sekti oficialiai skelbiamus tarifus. VERT ir Lietuvos energetikos agentūra reguliariai pateikia šilumos kainų duomenis, todėl nėra prasmės remtis vien senesnėmis prognozėmis. Kol nežinau konkretaus būsimo mėnesio suvartojimo, tikslios sumos nesitikėsiu apskaičiuoti.
Grįžęs prie virtuvės stalo dar kartą pažvelgiau į pirmuosius savo užrašytus skaičius – 113 ir 125 eurus. Dabar jie man reiškia ne neišvengiamą pabrangimą, o aiškų pavyzdį, kiek kainuotų vienas galimas pokytis. Jei šilumos kaina pakiltų 13–25 proc., o visa 100 eurų šildymo suma, esant tam pačiam suvartojimui ir nekintant kitoms sąlygoms, didėtų proporcingai, ji virstų 113–125 eurais. Tačiau tikroji sąskaita gali būti ir mažesnė, ir didesnė.
Nuo šiol žiūrėdamas į prognozes pirmiausia pasižiūrėsiu, apie ką kalbama – apie šilumos energijos tarifą ar apie galutinį gyventojo mokėjimą. Man toks skirtumas vertas daugiau nei skubota išvada iš vieno procento.
O kaip jūs ruošiatės šildymo sezonui – iš anksto skaičiuojate galimas išlaidas ar laukiate pirmosios sąskaitos? Parašykite komentaruose, kokia suma už šildymą praėjusią žiemą jus nustebino labiausiai.
