Vieną spalio pabaigos vakarą vaikščiojau po sodą ir apžiūrinėjau savo bijūnus. Jų lapai jau buvo pageltę, kai kurie stiebai nulinkę, o orų prognozė žadėjo pirmąsias rimtesnes šalnas. Tada prisiminiau, kaip prieš kelerius metus išsigandusi šalčio buvau užklojusi visus bijūnus storu nukritusių lapų sluoksniu.
Turinys (9)
- Ar tikrai bijūnus būtina dengti žiemai?
- Kada ir kaip genėti bijūnus rudenį?
- Kuo geriausia dengti jaunus bijūnus?
- Kada tinkamiausias laikas uždengti bijūnus?
- Kaip paruošti žiemai medėjančiuosius bijūnus?
- Trys dažniausios klaidos ruošiant bijūnus žiemai
- Ką su bijūnais darau pavasarį?
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausiai užduodami klausimai
Man atrodė, kad kuo šilčiau juos apkamšysiu, tuo gražiau pavasarį augs. Tačiau vėliau supratau, kad kartais per didelis rūpestis augalams gali pridaryti daugiau bėdos nei pats šaltis.
Bijūnai yra vienos ištvermingiausių mano gėlyno puošmenų, todėl dabar rudenį su jais elgiuosi daug ramiau. Suaugę žoliniai bijūnai Lietuvos žiemas paprastai pakelia gerai ir dažniausiai apskritai nereikalauja papildomo dengimo. Visai kitaip elgiuosi su jaunais, tik rudenį pasodintais krūmeliais, kurių šaknys dar nespėjo gerai įsitvirtinti.
Jiems tinkamu laiku užberiu apsauginį mulčio sluoksnį, tačiau stengiuosi jo nepadauginti. Dalijuosi, ką per tuos metus sužinojau apie bijūnų genėjimą, dengimą ir pasiruošimą žiemai.
Ar tikrai bijūnus būtina dengti žiemai?
Pirmiausia svarbu suprasti, kokius bijūnus auginate. Įprasti žoliniai bijūnai yra atsparūs šalčiui, o jų antžeminė dalis rudenį natūraliai nunyksta. Sveiki, seniai vienoje vietoje augantys krūmai dažniausiai sėkmingai peržiemoja be jokio papildomo uždangalo. Todėl jei jūsų bijūnas stiprus, gerai įsišaknijęs ir auga neužmirkstančioje dirvoje, jo apkamšyti nebūtina.
Daugiau dėmesio skiriu tais metais pasodintiems arba neseniai persodintiems bijūnams. Jų šaknų sistema dar tik prisitaiko prie naujos vietos, todėl permaininga žiema gali būti sunkesnė. Ypač nemalonūs dažni atšilimai ir po jų grįžtantys stiprūs šalčiai. Tokiais atvejais lengvas mulčio sluoksnis padeda sumažinti staigius dirvos temperatūros svyravimus.
Avietynas prieš šalčius: viena pamiršta smulkmena gali kainuoti dalį kitų metų derliaus
Rudenį vynmedį nugenėjau taip gražiai, kad pats didžiavausi: kitą vasarą supratau, ką nupjoviau
Močiutės namuose visada buvo jauku: dabar suprantu, kodėl ji taip mėgo šiuos 7 augalus
Prieš sodindami svogūnėlius rudenį, neskubėkite: ši klaida gali supūdyti dalį derliaus
Dėžėje laikytas tulpės svogūnėlis jau leidžia daigą – ar prieš sodinimą jį reikia nulaužti?
Braškes rudenį sodinu tik taip: viena smulkmena prie daigo gali nulemti kitų metų derliųKada ir kaip genėti bijūnus rudenį?
Žolinių bijūnų lapai rudenį pradeda gelsti, ruduoti ir palaipsniui nunyksta. Kol jie dar žali ir sveiki, jų neskubu kirpti, nes augalas vis dar gali kaupti maisto medžiagas šaknyse. Genėjimo imuosi po stipresnių šalnų, kai stiebai jau aiškiai nuvytę. Tuomet juos nukerpu beveik prie žemės, palikdama maždaug 2–3 cm aukščio stiebų likučius.
Nupjautų lapų ir stiebų gėlyne nepalieku, ypač jei vasarą ant jų buvo rudų dėmių, pilkšvo apnašo ar kitų ligų požymių. Tokios augalinės liekanos gali padėti kai kuriems ligų sukėlėjams išlikti iki kito sezono. Todėl sergančias dalis pašalinu iš gėlyno ir netinka jų dėti į įprastą namų kompostą, kuris nepakankamai įkaista. Švarus gėlynas prieš žiemą yra viena paprasčiausių profilaktinių priemonių.
Kuo geriausia dengti jaunus bijūnus?
Jauniems bijūnams dažniausiai pakanka maždaug 5–10 cm puraus mulčio sluoksnio, priklausomai nuo vietos sąlygų. Tam galima naudoti gerai subrendusį kompostą, purią sodo žemę arba tinkamo rūgštingumo durpes. Šaltesnėse vietovėse kartais praverčia ir sausi, sveikų medžių lapai, tačiau jie turi būti purūs, nesusigulėję į šlapią masę. Man svarbiausia, kad danga apsaugotų nuo staigių temperatūros pokyčių, bet nesulaikytų perteklinės drėgmės.
Mulčio nekraunu storu, suslėgtu kalnu tiesiai ant augalo pagrindo. Jei naudojami lapai, juos geriau paskleisti laisvai, kad nesusidarytų sandari, drėgna pluta. Labai sunkaus ar nuolat šlapio mulčio bijūnams vengiu, nes užmirkimas gali paskatinti puvinius. Pavasarį papildomą apsauginį sluoksnį būtina laiku nuimti, kad augimo pumpurai neliktų pernelyg giliai užkasti.
Kada tinkamiausias laikas uždengti bijūnus?
Didžiausia mano anksčiau daryta klaida buvo skubėjimas. Vos pamačiusi pirmą šalną, jau norėdavau bėgti į gėlyną su kibiru komposto. Tačiau jei ruduo dar šiltas ir lietingas, per anksti užberta stora danga gali sulaikyti nereikalingą drėgmę. Todėl jauniems bijūnams mulčią beriu tik tada, kai orai pastoviai atvėsta ir dirvos paviršius pradeda šalti.
Lietuvoje toks metas gali ateiti lapkritį ar vėliau, priklausomai nuo konkrečių metų. Vien kalendoriaus data nepasikliauju, nes mūsų rudens orai labai permainingi. Jei žemė dar šilta, o prognozėje žadamas ilgas lietingas laikotarpis, dengti neskubu. Geriau truputį palaukti, negu sukurti augalui drėgną ir nevėdinamą aplinką.
Kaip paruošti žiemai medėjančiuosius bijūnus?
Medėjantieji bijūnai skiriasi nuo žolinių tuo, kad jų stiebai sumedėja ir lieka virš žemės per žiemą. Todėl rudenį jų negalima nupjauti iki pat dirvos, kaip įprastų žolinių bijūnų. Taip pašalintume dalį šakų ir ant jų esančius pumpurus, iš kurių kitą sezoną turėtų vystytis žiedai. Rudenį paprastai pašalinu tik aiškiai nudžiūvusias ar pažeistas dalis, o stipresnį genėjimą atlieku atsižvelgdama į augalo poreikius.
Jaunų medėjančiųjų bijūnų šaknų zoną galima atsargiai pamulčiuoti, o šaltose ir vėjuotose vietose papildomai apsaugoti antžeminę dalį. Tam geriau naudoti orui laidžią dengiamąją medžiagą, kuri nespaudžia šakų. Sandarios polietileno plėvelės vengiu, nes po ja gali kauptis drėgmė. Ypač svarbu saugoti žiedinius pumpurus nuo stiprių šalčių, kurie užklumpa po ilgesnio atšilimo.
Trys dažniausios klaidos ruošiant bijūnus žiemai
Pirmoji klaida – visus bijūnus dengti vienodai, neatsižvelgiant į jų amžių ir rūšį. Suaugusiam žoliniam bijūnui dažnai nereikia jokio papildomo apšiltinimo, o jaunam medėjančiajam bijūnui gali praversti ir šaknų, ir šakų apsauga. Antroji klaida – naudoti šlapius lapus arba sandarią plėvelę be oro cirkuliacijos. Tokia danga gali kaupti drėgmę ir sudaryti nepalankias sąlygas augalui.
Trečioji klaida – pavasarį pamiršti nuimti žieminį mulčią. Bijūnai nemėgsta, kai jų augimo pumpurai atsiduria pernelyg giliai po žeme. Dėl per gilaus pasodinimo ar papildomai susikaupusio žemės sluoksnio augalas gali auginti daug lapų, bet prasčiau žydėti. Todėl vos leidžia orai, patikrinu, ar prie krūmo pagrindo neliko per daug mulčio.
Ką su bijūnais darau pavasarį?
Kai stipresnių šalčių pavojus pradeda mažėti, pamažu nuimu papildomą apsauginį sluoksnį nuo jaunų žolinių bijūnų. Stengiuosi dirbti atsargiai, nes vos pradėję augti rausvi ūgliai būna trapūs ir lengvai nulaužiami. Jei dirva šlapia, jos nemindžioju ir nespaudžiu prie augalo pagrindo. Vėliau lieka sulaukti naujų ūglių, stebėti augimą ir pasirūpinti įprasta pavasarine priežiūra.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Per kelerius metus supratau, kad bijūnams dažniausiai labiau patinka ramybė negu nuolatinis šeimininkės rūpestis. Jei krūmas sveikas, seniai auga vienoje vietoje ir dirva neužmirksta, nepradedu kiekvieną rudenį statyti jam specialių uždangalų. Daugiausia dėmesio skiriu švariam gėlynui, tinkamam genėjimui ir neseniai pasodintiems augalams. Taip darbų mažiau, o bijūnai kiekvieną pavasarį gali natūraliai pradėti naują augimo sezoną.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar suaugusius bijūnus būtina dengti žiemai?
Dažniausiai ne, nes įprasti žoliniai bijūnai yra atsparūs šalčiui ir gerai įsišakniję sėkmingai žiemoja Lietuvos klimato sąlygomis. Papildoma apsauga gali būti naudinga jauniems, neseniai pasodintiems augalams ar ypač nepalankioje vietoje augantiems krūmams. Svarbu vengti per storos ir nuolat drėgnos dangos.
Ar galima bijūnus genėti dar spalio pradžioje?
Jeigu lapai dar žali ir sveiki, jų pjauti neskubėčiau. Geriausia palaukti, kol po šalnų antžeminė dalis pradės natūraliai nunykti. Tačiau ligų stipriai pažeistus lapus galima pašalinti anksčiau, kad sumažėtų užkrato plitimo rizika.
Kodėl bijūnas augina lapus, bet nežydi?
Viena galimų priežasčių – per giliai pasodinti žolinių bijūnų augimo pumpurai. Žydėjimui taip pat gali trukdyti šviesos trūkumas, augalo amžius ar netinkamos augimo sąlygos. Todėl pavasarį visada patikrinu, ar po žiemos prie krūmo pagrindo neliko per storo mulčio sluoksnio.
Kiekvieną rudenį, žiūrėdama į nunykstančius bijūnų stiebus, prisimenu, kaip gražiai jie žydėjo vasaros pradžioje. Norisi padaryti viską, kad kitais metais tas grožis sugrįžtų, tačiau dabar jau žinau, kad daugiau priežiūros ne visada reiškia geriau. Kartais užtenka laiku nupjauti senus stiebus, sutvarkyti gėlyną ir leisti augalui ramiai peržiemoti. O jūs savo bijūnus žiemai dengiate? Gal turite seną, šeimoje išbandytą būdą? Pasidalykite patirtimi komentaruose!
