Vaikystėje man atrodydavo, kad močiutės namuose gėlės auga tiesiog iš meilės. Ant virtuvės palangės žydėdavo ryškios pelargonijos, kambario kampe stovėdavo senas, į mažą medelį panašus storlapis, o nuo aukštos lentynos svirdavo ilgi chlorofito lapai. Net žiemą, kai už lango būdavo pilka ir niūru, jos namuose netrūkdavo žalumos. Pamenu, kartą paklausiau, kodėl ji augina tiek daug gėlių, jei jas reikia laistyti, persodinti ir nuolat prižiūrėti. Močiutė tik nusišypsojo ir pasakė, kad be augalų namai jai atrodo lyg be gyvybės.
Turinys (15)
- 1. Vėzdūnė – gėlė, kurią žmonės vadina „moterų laime“
- 2. Chlorofitas – senas geras žaliasis kambario draugas
- 3. Pelargonija – močiutės palangės prisiminimas
- 4. Alavijas – augalas, kurį vertino dar mūsų senelės
- 5. Tikrasis storlapis – garsusis pinigų medis
- 6. Sansevjera – graži net tada, kai šeimininkė labai užsiėmusi
- 7. Levanda – vasaros aromatas šviesioje palangėje
- Ar kambariniai augalai tikrai valo namų orą?
- Kokia kambarinių augalų nauda mūsų savijautai?
- Kurie iš šių septynių augalų saugesni katėms ir šunims?
- Kaip išsirinkti kambarines gėles pagal namų sąlygas?
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos auginant kambarinius augalus
- Ar tikrai kiekvienuose namuose reikia visų septynių augalų?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Supratau ją tik po daugelio metų, kai pati pradėjau auginti kambarines gėles. Pastebėjau, kad net vienas vešlus augalas gali pakeisti viso kambario nuotaiką, o pirmasis išsiskleidęs žiedas kartais pradžiugina labiau nei naujas pirkinys. Žinoma, apie gėles prikurta įvairiausių istorijų: vienos esą neša pinigus, kitos pritraukia meilę, trečios stebuklingai išvalo namų orą.
Šiandien į tokius pasakojimus žiūriu su šypsena, nes tikroji augalų vertė man atrodo daug paprastesnė. Jie puošia mūsų aplinką, leidžia nors trumpam atitrūkti nuo kasdienio skubėjimo ir suteikia namams jaukumo, kurio nenusipirksi vien gražiais baldais.
1. Vėzdūnė – gėlė, kurią žmonės vadina „moterų laime“
Vėzdūnė (Spathiphyllum) yra viena elegantiškiausių kambarinių gėlių, kokias teko auginti. Jos sodriai žali, blizgūs lapai gražiai dera su baltais žiedynų papėdlapiais, kurie iš tolo atrodo tarsi balti žiedai. Liaudyje šis augalas kartais vadinamas „moterų laime“ ir siejamas su šeimos darna, meile bei tarpusavio supratimu. Žinoma, nėra mokslinio pagrindo tikėti, kad vazonas gali nulemti santykius, tačiau tokia graži simbolinė reikšmė niekam netrukdo.
Vėzdūnė mėgsta šviesią vietą be kaitrių tiesioginių saulės spindulių. Ji geriausiai auga, kai substratas yra saikingai drėgnas, tačiau šaknys nuolat nemirksta vandenyje. Pastebėjau, kad šis augalas gana aiškiai parodo, kada jam trūksta drėgmės – lapai gali pastebimai nusvirti. Vis dėlto prieš laistydama patikrinu žemę, nes panašiai augalas gali atrodyti ir tada, kai jo šaknys kenčia nuo perlaistymo.
Labai tamsiame kambario kampe vėzdūnė gali išlaikyti žalius lapus, tačiau žydėti gerokai prasčiau. Todėl jai ieškočiau vietos netoli rytinio ar vakarinio lango, kur pakanka išsklaidytos šviesos. Taip pat saugočiau nuo šalto skersvėjo ir tiesioginio radiatoriaus karščio. Svarbu žinoti, kad vėzdūnė nuodinga katėms ir šunims, jei jos dalys kramtomos ar praryjamos, todėl namuose su smalsiais augintiniais jai reikia nepasiekiamos vietos.
Jurginai gali supūti dar iki pavasario: štai kada juos iškasti ir kokios 3 laikymo klaidos pavojingiausios
Visą gyvenimą rudenį kasėte daržą? Ekspertai paaiškino, kodėl kartais tai didelė klaida
3 šaukštai ant komposto krūvos – supus net storos šakos: greitas kompostas be pastangų
Prie kapo pasodinkite šį daugiametį augalą: gražūs rausvi žiedai ir viena svarbi priežiūros taisyklė
Dėžėje laikytas tulpės svogūnėlis jau leidžia daigą – ar prieš sodinimą jį reikia nulaužti?
Prieš sodindami svogūnėlius rudenį, neskubėkite: ši klaida gali supūdyti dalį derliaus2. Chlorofitas – senas geras žaliasis kambario draugas
Chlorofitą (Chlorophytum comosum) prisimenu dar iš mokyklos laikų. Tokių augalų stovėdavo ant palangių, kabinetuose ir koridoriuose, o jų ilgi žali arba baltai dryžuoti lapai svirdavo per vazono kraštus. Man labiausiai patinka tai, kad užaugęs chlorofitas išleidžia ilgus ūglius su mažais jaunais augaliukais. Juos galima įšaknydinti ir iš vieno didelio kero išsiauginti kelis naujus.
Chlorofitas nėra labai reiklus, todėl jį drąsiai rekomenduočiau ir pradedančiosioms gėlių augintojoms. Jis gerai jaučiasi šviesioje vietoje be stiprios vidurdienio saulės, tačiau gali prisitaikyti ir prie kiek silpnesnio apšvietimo. Laistau tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, ir neleidžiu vandeniui ilgai stovėti vazono padėkle. Jei lapų galiukai paruduoja, patikrinu ne tik drėgmę, bet ir vandens kokybę bei oro sausumą.
Chlorofitas dažnai vadinamas natūraliu oro valytuvu. Laboratorinėmis sąlygomis augalai gali absorbuoti tam tikrus junginius, tačiau keli vazonai įprastame kambaryje nepakeis vėdinimo ar tinkamos oro kokybės priežiūros. Vis dėlto chlorofitas puikiai papuošia lentyną ar pakabinamą vazoną ir suteikia namams gyvumo. Be to, pagal ASPCA duomenis, jis laikomas netoksišku katėms ir šunims, nors augalo lapus graužiantis gyvūnas vis tiek gali patirti virškinimo sutrikimų.
3. Pelargonija – močiutės palangės prisiminimas
Jei reikėtų išrinkti vieną augalą, kuris man labiausiai primena vaikystę, tai tikriausiai būtų pelargonija. Žmonės ją dažnai vadina geranija, nors botaniškai įprastos kambarinės pelargonijos priklauso Pelargonium genčiai. Pamenu, kaip močiutė kartais pirštais patrindavo kvapniosios pelargonijos lapelį, ir po virtuvę pasklisdavo savotiškas, šiek tiek aitrus aromatas. Vieniems jis labai patinka, kitiems – ne, bet man visada primena vasarą ir seną medinę palangę.
Pelargonijos mėgsta šviesą, todėl geriausiai žydi ten, kur gauna pakankamai saulės. Auginant jas kambaryje svarbu neperlaistyti, nes nuolat šlapia žemė gali pakenkti šaknims. Šiltuoju metų laiku pašalinu nužydėjusius žiedynus ir pasirūpinu tinkamu tręšimu, kad augalas galėtų krauti naujus pumpurus. Žiemą, kai augimas sulėtėja, laistymo dažnumą sumažinu.
Pelargonijų kvapui kartais priskiriamas raminamasis poveikis, tačiau kiekvienas žmogus į aromatus reaguoja skirtingai. Jei kvapas malonus, jis gali prisidėti prie jaukios atmosferos, bet nereikėtų jo laikyti gydomąja priemone. Be to, kvapniosios ir kitos įprastos pelargonijos gali būti kenksmingos katėms bei šunims, jei šie jų prisikramto. Todėl augintinių turinčiuose namuose pirmiausia pagalvočiau apie saugią augalo vietą.
4. Alavijas – augalas, kurį vertino dar mūsų senelės
Alavijas (Aloe vera) man visada atrodė kiek neįprastas tarp kambarinių gėlių. Vietoje švelnių lapelių jis turi storus, mėsingus, smailėjančius lapus, kuriuose kaupia drėgmę. Seniau daugelis šeimininkių jį augindavo ne tik dėl grožio, bet ir dėl įvairių naminių odos priežiūros receptų. Tačiau šiandien jau žinome, kad augalinių priemonių naudojimas nėra savaime saugus, todėl alavijo nereikėtų laikyti universaliu vaistu.
Auginant alaviją svarbiausia užtikrinti daug šviesos ir laidų substratą. Jam tinka saulėta palangė, nors prie stiprios tiesioginės saulės augalą, ypač po žiemos, geriau pratinti palaipsniui. Kadangi alavijas yra sukulentas, jo nelaistau pagal griežtą savaitinį grafiką – leidžiu žemei gerai pradžiūti. Per dažnas laistymas jam gali pakenkti gerokai labiau nei trumpas sausros laikotarpis.
Dar vienas svarbus dalykas yra saugumas. Alavijo preparatai gali skirtis sudėtimi, o augale yra junginių, kurie netinka savavališkam vartojimui, ypač per burną. Naminiams gyvūnams alavijas taip pat gali būti toksiškas, todėl nepalieku jo ten, kur katė ar šuo galėtų nugraužti lapą. Man jis labiausiai patinka kaip nereiklus, dekoratyvus augalas, o ne namų vaistinėlės pakaitalas.
5. Tikrasis storlapis – garsusis pinigų medis
Tikrasis storlapis (Crassula ovata) yra tas augalas, kurio mėsingi, apvaloki lapeliai daug kam primena mažas monetas. Dėl to jis dažnai vadinamas pinigų medžiu, o pagal liaudiškus prietarus esą gali pritraukti turtus ir finansinę sėkmę. Kai kas po vazonu net padeda monetą, tikėdamasis gerovės. Aš į tokias tradicijas žiūriu kaip į mielą simbolį, nes pinigų medis, deja, sąskaitų pats neapmoka.
Užtat tinkamai auginamas storlapis gali džiuginti daugelį metų ir ilgainiui priminti mažą medelį su storėjančiu kamienu. Jam patinka šviesi vieta, laidus, sukulentams tinkamas substratas ir saikingas laistymas. Kadangi lapuose kaupia vandenį, nuolat drėgnos žemės jam nereikia. Žiemą, kai šviesos mažiau, laistau dar atsargiau ir stebiu, kad šaknys nepradėtų pūti.
Storlapis man patinka dar ir dėl to, kad gražiai atrodo paprastame keraminiame vazone. Jam nereikia įmantrių dekoracijų, o sendamas augalas įgauna vis daugiau charakterio. Vis dėlto namuose su gyvūnais svarbu prisiminti, kad šis augalas yra toksiškas katėms ir šunims. Todėl nedėčiau jo ant žemos palangės, jei augintiniai mėgsta tyrinėti ir ragauti viską, kas žalia.
6. Sansevjera – graži net tada, kai šeimininkė labai užsiėmusi
Trijuostė sansevjera (Sansevieria trifasciata), dar vadinama uošvės liežuviu, yra vienas ištvermingiausių mano pažįstamų kambarinių augalų. Jos ilgi, standūs, margi lapai atrodo labai dekoratyviai net ir be žiedų. Sansevjera dažnai tinka žmonėms, kurie daug dirba, keliauja arba ne visada prisimena laiku palaistyti gėles. Ji geriau pakelia trumpą sausros laikotarpį nei nuolat šlapią žemę.
Šiam augalui parenku šviesią vietą, tačiau daugelis sansevjerų gana gerai prisitaiko ir prie silpnesnio apšvietimo. Vis dėlto nereikėtų to suprasti taip, kad jos gali be problemų augti visiškai tamsiame kampe. Laistau tik tada, kai substratas gerai pradžiūvęs, o žiemą vandens dažniausiai reikia dar mažiau. Svarbu naudoti vazoną su drenažo anga, nes užsistovėjęs vanduo gali sukelti šaknų ir lapų pagrindo puvinį.
Sansevjerai kartais priskiriamas ypatingas gebėjimas naktį gaminti deguonį ir taip pagerinti miegamojo orą. Nors šis augalas, kaip ir kiti žalieji augalai, dalyvauja dujų apykaitoje, keli vazonai kambario oro kokybės iš esmės nepakeis. Todėl ją rinkčiausi dėl gražių lapų ir nereiklios priežiūros, o ne kaip ventiliacijos pakaitalą. Be to, sansevjera taip pat gali būti toksiška katėms ir šunims.
7. Levanda – vasaros aromatas šviesioje palangėje
Levanda man visada primena šiltus vasaros vakarus, saulę ir tą ypatingą kvapą, kuris juntamas vos palietus žiedynus. Dažniausiai šį augalą auginame sode arba terasoje, tačiau kartais norisi jo turėti ir kambaryje. Šviesioje, saulėtoje vietoje levanda vazone gali augti, jei pasirūpiname tinkamomis sąlygomis. Vis dėlto tai nėra pats lengviausias kambarinis augalas, ypač tamsiais Lietuvos žiemos mėnesiais.
Levandai reikia daug tiesioginės šviesos ir itin gerai drenuojamos žemės. Ji nemėgsta nuolat šlapio substrato, todėl vazone neturi užsistovėti vanduo. Šiltame, menkai apšviestame kambaryje augalas gali pradėti silpti, išstypti ar prarasti dekoratyvumą. Dėl to levandą dažniau rinkčiausi saulėtai terasai, balkonui ar labai šviesiai ir tinkamai vėdinamai patalpai, kurioje galima užtikrinti jai tinkamas žiemojimo sąlygas.
Daugelis žmonių levandų aromatą sieja su ramybe ir atsipalaidavimu. Jei kvapas jums patinka, augalas gali tapti malonia namų aplinkos dalimi, tačiau vien jo auginimas negali būti laikomas miego sutrikimų ar streso gydymu. Taip pat svarbu nepamiršti, kad levandos gali būti toksiškos naminiams gyvūnams, jei jų suėdama. Todėl katėms ir šunims pasiekiamoje vietoje jų neauginčiau.
Ar kambariniai augalai tikrai valo namų orą?
Šis klausimas man pačiai ilgai buvo labai įdomus. Internete dažnai rašoma, kad užtenka pastatyti kelias sansevjeras, vėzdūnes ar chlorofitus, ir oras kambaryje taps gerokai švaresnis. Iš tiesų mokslininkai laboratorijose yra tyrę, kaip augalai gali sugerti tam tikrus ore esančius junginius. Tačiau svarbu suprasti, kad nedidelės uždaros laboratorinės kameros labai skiriasi nuo tikro buto ar namo, kuriame nuolat vyksta oro apykaita.
2019 metais paskelbtoje mokslinių tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad įprastas patalpų vėdinimas ore esančius lakiuosius junginius pašalina gerokai veiksmingiau nei keli vazoniniai augalai. Todėl nesitikėčiau, kad namų žaluma pakeis atidaromus langus, veikiančią ventiliaciją ar taršos šaltinių pašalinimą. Tai nereiškia, kad augalai beverčiai – tiesiog jų stipriausios pusės nebūtinai susijusios su oro filtravimu. Plačiau apie šiuos tyrimus galima perskaityti Drekselio universiteto paskelbtoje mokslinių tyrimų apžvalgoje.
Kokia kambarinių augalų nauda mūsų savijautai?
Man didžiausia augalų nauda visada buvo emocinė. Kai ant palangės išsiskleidžia naujas žiedas arba pamatau mažą jauną lapelį, nejučia sustoju jo apžiūrėti. Kartais po įtemptos dienos net paprastas augalų laistymas ar senų lapų pašalinimas tampa maloniu, raminančiu užsiėmimu. Žinoma, kiekvienas žmogus jaučiasi skirtingai, tačiau daugeliui namų žaluma asocijuojasi su jaukumu ir ramybe.
Moksliniuose tyrimuose taip pat nagrinėjamas augalų ryšys su žmogaus nuotaika, streso pojūčiu ir aplinkos vertinimu. Rezultatai priklauso nuo tyrimo sąlygų, todėl nereikėtų žadėti, kad vienas vazonas pašalins nerimą ar kitus sveikatos sunkumus. Vis dėlto gyvenamojoje erdvėje augalai gali sukurti malonesnę atmosferą, ypač jei žmogui patinka juos prižiūrėti. Man to visiškai pakanka, kad norėčiau namuose turėti bent kelis žalius augintinius.
Kurie iš šių septynių augalų saugesni katėms ir šunims?
Šito klausimo niekada nepraleisčiau, jei namuose būtų smalsi katė ar šuo. Iš šių septynių augalų chlorofitas pagal Amerikos gyvūnų globos draugijos (ASPCA) duomenis laikomas netoksišku katėms ir šunims. Tačiau vėzdūnė, pelargonija, alavijas, tikrasis storlapis, sansevjera ir levanda gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei augintiniai jų prisikramto. Todėl vien gražaus augalo aprašymo parduotuvėje nepakanka – verta patikrinti tikslų jo botaninį pavadinimą ir saugumą gyvūnams.
Net ir netoksiškus augalus geriau saugoti nuo nuolatinio graužimo, nes didesnis augalinės medžiagos kiekis gyvūnui gali sukelti virškinimo sutrikimų. Jei įtariate, kad augintinis suėdė jam kenksmingo augalo, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją ir, jei įmanoma, nurodyti augalo pavadinimą. Nevartočiau naminių gydymo priemonių ir nebandyčiau savarankiškai sukelti vėmimo. Patikrinti skirtingų augalų saugumą galima ASPCA nuodingų ir nenuodingų augalų duomenų bazėje.
Kaip išsirinkti kambarines gėles pagal namų sąlygas?
Per daugelį metų supratau, kad augalų neverta pirkti vien dėl gražios nuotraukos. Pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek namuose yra šviesos ir kuriuose kambariuose norime pastatyti vazonus. Jeigu turime saulėtą pietinę palangę, ten gali puikiai jaustis alavijas ar storlapis, jei augalai tinkamai pratinami prie stipresnės šviesos. O šviesioje vietoje be kaitrios tiesioginės saulės geriau augs vėzdūnė arba chlorofitas.
Jei dažnai išvykstate ir negalite kas kelias dienas rūpintis gėlėmis, verta rinktis sausrai atsparesnius augalus. Storlapis, sansevjera ir alavijas paprastai lengviau pakelia retesnį laistymą nei drėgnesnį substratą mėgstantys augalai. Tačiau ir jie nėra visiškai nereiklūs: jiems būtina pakankamai šviesos, tinkamas substratas ir drenažo angos vazonuose. O jei namuose yra augintinių, jų saugumas turėtų būti svarbesnis už norimo augalo išvaizdą.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Man labiausiai pasiteisina viena paprasta taisyklė – prieš laistydama gėlę visada patikrinu jos žemę. Anksčiau manydavau, kad visiems vazonams reikia vandens kiekvieną šeštadienį, todėl kartais palaistydavau ir tuos, kurie dar buvo visiškai drėgni. Dabar žinau, kad vėzdūnės ir sansevjeros poreikiai gerokai skiriasi. Todėl kiekvieną augalą stebiu atskirai, o ne laistau visą palangę pagal vieną grafiką.
Taip pat neskubu augalų persodinti į milžiniškus vazonus vien todėl, kad noriu, jog jie greičiau užaugtų. Pernelyg dideliame vazone žemė kartais ilgiau lieka šlapia, todėl didėja šaknų puvinio rizika. Persodindama renkuosi tik šiek tiek didesnį indą ir substratą, tinkantį konkrečiai rūšiai. O žiemą atidžiau stebiu šviesą, radiatorius ir skersvėjus, nes mūsų namų sąlygos skirtingais metų laikais smarkiai keičiasi.
Dažniausios klaidos auginant kambarinius augalus
Viena dažniausių klaidų – pastatyti augalą ten, kur jis gražiausiai atrodo interjere, bet beveik negauna natūralios šviesos. Kita – manyti, kad visi augalai mėgsta vienodą laistymą ir vienodą substratą. Taip pat pastebiu, jog žmonės kartais pernelyg dažnai tręšia silpstantį augalą, nors tikroji problema yra šviesos trūkumas arba pažeistos šaknys. Todėl prieš ieškodama naujų trąšų pirmiausia patikrinu pagrindines augimo sąlygas.
Dar viena klaida – pirkti augalus neįvertinus namuose gyvenančių gyvūnų įpročių. Katė, kuri niekada nelietė vienos gėlės, gali staiga susidomėti nauju vazonu su svyrančiais lapais. Todėl saugumą apgalvoju dar prieš parsinešdama augalą namo, o ne tada, kai lapai jau apgraužti. Man gražiausi namai yra tie, kuriuose gerai jaučiasi ir augalai, ir visi jų gyventojai.
Ar tikrai kiekvienuose namuose reikia visų septynių augalų?
Tikrai ne. Nors šie augalai gali būti gražūs, kiekvienas turi savų poreikių, o kai kurie nėra tinkami namams su smalsiais augintiniais. Todėl daug geriau išsirinkti du ar tris augalus, kuriems galėsite suteikti tinkamas sąlygas, negu vienu metu prisipirkti septynis ir vėliau stebėtis, kodėl jie skursta. Kartais viena sveika, vešli pelargonija ar gražiai išaugęs chlorofitas suteikia daugiau jaukumo nei dešimt neprižiūrėtų vazonų.
Dabar jau suprantu, kodėl močiutė taip mylėjo savo gėles. Ne dėl to, kad jos turėjo pritraukti pinigus ar stebuklingai pakeisti namų orą, o todėl, kad kiekviena buvo lyg maža gyva jos kasdienybės dalis. Vieną ji augino nuo jauno ūglio, kitą buvo gavusi dovanų, o trečią daugybę metų saugojo ant tos pačios palangės. Galbūt būtent dėl tokių mažų istorijų jos namuose visada būdavo taip gera.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuris kambarinis augalas lengviausiai prižiūrimas?
Iš šiame straipsnyje minimų augalų prie nereikliausių priskirčiau chlorofitą, sansevjerą ir tikrąjį storlapį. Tačiau kiekvienam iš jų reikia tinkamo apšvietimo, o jų laistymo poreikiai skiriasi. Jei namuose turite kačių ar šunų, saugesnis pasirinkimas iš šio sąrašo būtų chlorofitas.
Ar tiesa, kad vėzdūnė neša moterims laimę?
Tai gražus liaudiškas tikėjimas, bet mokslinio pagrindo teigti, kad augalas pritraukia meilę ar lemia šeimos santykius, nėra. Vėzdūnė vertinama dėl dekoratyvių lapų ir elegantiškų baltų papėdlapių. Jei jums patinka šis augalas, jis gali suteikti namams jaukumo, tačiau svarbu parinkti jam tinkamą vietą ir laikyti atokiau nuo augintinių.
Ar pinigų medis iš tiesų pritraukia turtus?
Tikrasis storlapis nuo seno siejamas su finansine sėkme, nes jo apvalūs lapai kai kam primena monetas. Tačiau tai tik tradicija, o ne moksliškai patvirtintas reiškinys. Užtat tinkamai prižiūrimas storlapis gali ilgai augti ir tapti labai gražiu kambario akcentu.
Ar kambariniai augalai gali pakeisti oro valytuvą?
Ne, įprastas vazoninių augalų skaičius namuose nėra veiksmingas oro valytuvo ar ventiliacijos pakaitalas. Nors augalai tam tikrus junginius gali sugerti laboratorinėmis sąlygomis, realiuose būstuose jų poveikis oro kokybei paprastai per mažas, kad turėtų reikšmingą valymo efektą. Todėl svarbu tinkamai vėdinti patalpas ir šalinti galimus taršos šaltinius.
Kokias gėles geriau rinktis namuose, kuriuose yra katė?
Chlorofitas yra vienas iš šiame straipsnyje minimų augalų, ASPCA laikomų netoksiškais katėms. Tuo tarpu vėzdūnė, pelargonija, alavijas, storlapis, sansevjera ir levanda gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei katė jų suėda. Renkantis naują augalą verta patikrinti tikslų botaninį pavadinimą, nes panašiai atrodantys augalai gali skirtis savo saugumu.
Ar levandą lengva auginti kambaryje visus metus?
Levanda gali augti vazone, tačiau jai reikia labai daug šviesos ir gerai drenuojamo substrato. Lietuvos žiemą šiltame, tamsesniame kambaryje ją išlaikyti gali būti sunku, todėl ji nėra pats paprasčiausias kambarinis augalas. Jei turite saulėtą balkoną, terasą ar labai šviesią vėsią vietą, levandai gali būti lengviau užtikrinti tinkamas sąlygas.
O kokia kambarinė gėlė jūsų namuose auga ilgiausiai? Gal turite iš močiutės paveldėtą pelargoniją, seną pinigų medį ar vešlų chlorofitą, kurio atžalas jau išdalijote pusei giminės? Man labai įdomu, kokie augalai jums kelia gražiausius prisiminimus ir be kurių neįsivaizduotumėte savo namų. Pasidalykite komentaruose savo mėgstamiausia gėle ir jos istorija!
