Kiekvieną rudenį, artėjant Vėlinėms, prieš važiuodama į kapines užsuku pasižiūrėti chrizantemų. Vienos būna tokios gražios, kad sunku išsirinkti, tačiau vis prisimenu praėjusius metus: kelios stipresnės šalnos, šaltas lietus, ir iš nuostabiai žydėjusio krūmelio beliko liūdnas vaizdas. Šįkart, vaikščiodama tarp kapaviečių, pastebėjau visai kitokias gėles. Jos nebuvo panašios į įprastas rudenines chrizantemas, tačiau atrodė nepaprastai gražiai – tvirti stiebai, mėsingi lapai ir dideli, sodriai rausvi žiedynai.
Turinys (8)
- Puošnusis šilokas – kuo jis ypatingas?
- Kodėl jis gali būti geresnis pasirinkimas už chrizantemas?
- Kurioje kapavietės vietoje sodinti puošnųjį šiloką?
- Kada geriausia sodinti šiloką rudenį?
- Kaip prižiūrėti šiloką vėlyvą rudenį?
- Su kokiomis kitomis gėlėmis šilokai gražiausiai dera?
- Dažniausios klaidos, kurių verta išvengti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Labiausiai mane nustebino tai, kad šie augalai augo tiesiog žemėje, be jokių įmantrių vazonų ar dekoracijų. Pradėjau domėtis ir sužinojau jų pavadinimą – puošnusis šilokas. Pasirodo, ši daugiametė gėlė puikiai tinka tiems, kurie nori tvarkingai ir natūraliai atrodančios kapavietės, bet negali dažnai atvykti laistyti augalų.
Tiesa, prieš sodinant verta žinoti keletą dalykų, nes net toks nereiklus augalas ne kiekvienoje vietoje jausis gerai.
Puošnusis šilokas – kuo jis ypatingas?
Puošnusis šilokas, dar vadinamas puošniąja vilkpupe (Hylotelephium spectabile, anksčiau Sedum spectabile), yra daugiametis augalas, išsiskiriantis storais, mėsingais lapais ir tvirtais stiebais. Vasaros pabaigoje jis pasipuošia plokščiais, tankiais žiedynais, kurie priklausomai nuo veislės gali būti švelniai rožiniai, avietiniai ar purpuriniai. Daugelis veislių užauga maždaug 30–50 cm aukščio, todėl prieš perkant verta pasidomėti konkrečios veislės dydžiu. Nedidelei kapavietei geriausiai rinkčiausi kompaktiškesnį augalą, kuris neužgožtų paminklo.
Gražiausia tai, kad šilokai pradeda žydėti tada, kai daugelis vasarinių gėlių jau baigia savo sezoną. Jų žiedynai dažniausiai ryškiausi rugpjūtį ir rugsėjį, o kai kurios veislės dekoratyviai atrodo ir spalį. Paspaudus šalčiams žydėjimas ilgainiui baigiasi, tačiau išdžiūvę žiedynai gali išlikti dailūs net žiemą. Pavasarį augalas vėl išleidžia naujus ūglius, todėl jo nereikia kasmet atsodinti kaip sezoninių gėlių.
Močiutė nuo pelių aplink tulpes berdavo pelenų – šiandien vien šiuo patarimu nepasikliauju
Ne lysvė, o aukso gysla: rudenį žemę pabarstau vienu priedu – pavasarį ji atrodo visai kitaip
3 šaukštai ant komposto krūvos – supus net storos šakos: greitas kompostas be pastangų
Orchidėja žalia ir sveika, bet nežydi mėnesiais? 6 priežastys dažnai slepiasi priežiūroje
Avietynas prieš šalčius: viena pamiršta smulkmena gali kainuoti dalį kitų metų derliaus
7 klaidos dengiant rožes žiemai – pavasarį dėl jų galima rasti pajuodusius ir supelijusius ūgliusKodėl jis gali būti geresnis pasirinkimas už chrizantemas?
Nenorėčiau sakyti, kad šilokai visais atvejais geresni už chrizantemas, nes ir šios turi savo žavesio. Tačiau yra vienas privalumas, kuris man atrodo ypač svarbus kapinėse: prigijęs šilokas gana gerai pakelia sausringus laikotarpius. Jo stori lapai sukaupia vandens atsargų, todėl augalui nereikia tokio dažno laistymo kaip daugeliui kitų žydinčių gėlių. Jei kapines aplankome tik savaitgaliais ar dar rečiau, tai gali būti labai praktiškas sprendimas.
Dar vienas skirtumas – ilgaamžiškumas. Tinkamoje vietoje pasodintas šilokas gali augti ne vienus metus ir palaipsniui suformuoti gražų kerą. Jis nereikalauja sudėtingo formavimo, o pasibaigus sezonui nėra būtina skubėti šalinti visų sudžiūvusių žiedynų. Vis dėlto ką tik pasodinto augalo nereikėtų palikti visiškai be dėmesio, nes kol šaknys prigyja, jam gali prireikti papildomos drėgmės.
Kurioje kapavietės vietoje sodinti puošnųjį šiloką?
Šiam augalui labiausiai patinka saulėta vieta ir dirva, kurioje neužsistovi vanduo. Jei kapavietė visą dieną skendi tankių medžių šešėlyje, šilokas gali prasčiau žydėti, o jo stiebai – išstypti. Todėl prieš sodindama pirmiausia pasižiūrėčiau, kiek saulės konkrečią vietą pasiekia dienos metu. Taip pat palikčiau pakankamai erdvės augalui plėstis, kad užaugęs jis netrukdytų prižiūrėti kapavietės.
Ypač svarbus dirvos laidumas vandeniui. Jei po lietaus žemė ilgai lieka šlapia, šilokų šaknys gali pradėti pūti. Nedidelis dirvos pagerinimas kompostu kartais padeda, tačiau nuolat užmirkstančioje vietoje pirmiausia reikia spręsti drenažo problemą. Būtent perteklinė drėgmė šiam augalui dažnai pavojingesnė už trumpą sausrą.
Kada geriausia sodinti šiloką rudenį?
Patogiausias laikas sodinti – ankstyvas ruduo, kol dirva dar šilta ir augalas turi laiko įsišaknyti. Pasodinti galima ir pavasarį, kai žemė pradeda šilti, o daugiametės gėlės leidžia naujus ūglius. Jei šiloką nusiperkate jau spalio pabaigoje ar prieš pat Vėlines, neskubėčiau jo sodinti bet kokiomis sąlygomis. Esant šaltai, įmirkusiai ar įšalusiai dirvai geriau palaukti tinkamesnio laiko ir pasirūpinti saugiu augalo peržiemojimu.
Sodindama iškasu duobutę maždaug tokio gylio, kokiame augalas augo vazone. Atsargiai išimu šaknų gumulą, įstatau augalą ir užpildau tarpus žeme, jos pernelyg nesuspausdama. Pasodinusi saikingai palaistau, kad žemė priglustų prie šaknų. Jei ruduo sausas, vėliau patikrinu dirvos drėgnumą, tačiau nuolat šlapios žemės stengiuosi nepalikti.
Kaip prižiūrėti šiloką vėlyvą rudenį?
Didelių darbų čia tikrai nėra. Prigijusiam augalui paprastai pakanka natūralių kritulių, o vėstant orams vandens reikia vis mažiau. Jei šilokas auga vazone, prieš laistydama patikrinu, ar substratas išdžiūvęs, ir įsitikinu, kad dugne yra vandens nutekėjimo angos. Per žiemą lauke paliktų vazonų šaknys gali peršalti greičiau nei pasodintų į žemę augalų, todėl reikia atsižvelgti į veislės atsparumą ir vazono dydį.
Rudenį žiedynų paprastai neskubu nukirpti. Net ir parudavę jie gali gražiai atrodyti apsnigti ar apšerkšniję, suteikdami kompozicijai natūralumo. Senus stiebus galima pašalinti pavasarį, kai prie augalo pagrindo pasirodo nauji ūgliai. Svarbiausia nepadauginti trąšų, nes per gausiai maitinamas šilokas gali užauginti silpnesnius, išgulančius stiebus.
Su kokiomis kitomis gėlėmis šilokai gražiausiai dera?
Man labai patinka šilokų deriniai su viržiais ir žemomis dekoratyvinėmis žolėmis. Viržiai suteikia smulkesnės tekstūros, o stambūs šiloko žiedynai sukuria gražų kontrastą. Tačiau nedidelėje kapavietėje stengčiausi neapkrauti erdvės per daug skirtingų augalų. Kartais vienas gražiai suaugęs šiloko keras atrodo kur kas tvarkingiau už penkis skirtingus vazonėlius.
Jei norisi laikino rudens akcento, šiloką galima derinti ir su chrizantemomis. Tuomet daugiametis augalas būtų pagrindinė kompozicijos dalis, o sezoninės gėlės ją papildytų. Prieš sodinant visada verta pasitikrinti konkrečių kapinių tvarkymo taisykles ir įsitikinti, kad augalai netrukdys gretimų kapaviečių priežiūrai. Juk svarbiausia, kad aplinka išliktų rami, tvarkinga ir pagarbi.
Dažniausios klaidos, kurių verta išvengti
Didžiausia klaida būtų manyti, kad šilokui tinka bet kokia vieta vien todėl, kad jis nereiklus. Nuolatinis pavėsis, užmirkusi dirva ir pernelyg gausus laistymas gali gerokai pabloginti jo išvaizdą. Taip pat nepatarčiau rinktis aukštos veislės, neįvertinus, kiek vietos augalas užims po kelerių metų. Renkantis sodinuką verta apžiūrėti, ar jo stiebai sveiki, lapai tvirti, o dirvoje nėra puvinio požymių.
Dar viena klaida – tikėtis, kad šilokas ryškiai žydės visą žiemą. Tai rudenį žydintis daugiametis augalas, kurio antžeminė dalis atėjus šalčiams palaipsniui nunyksta. Dekoratyvūs sausi žiedynai yra gražus privalumas, tačiau jų nereikėtų painioti su gyvais žiedais. Užtat kitą sezoną augalas vėl atžels, jei sėkmingai peržiemos.
Jei šį rudenį rinkčiausi augalus kapavietei, tikrai nepamirščiau puošniojo šiloko. Jis nėra stebuklinga gėlė, kuriai visai nereikia priežiūros, bet tinkamoje vietoje gali tapti labai praktiška ir ilgaamže puošmena. Man ypač patinka jo natūralumas – jokių įmantrių formų, tik tvirti lapai ir sodrūs rudens žiedynai. Kartais kaip tik tokio paprastumo ir norisi.
O kokias gėles jūs renkatės kapinėms rudenį? Ar kasmet sodinate chrizantemas, ar teikiate pirmenybę daugiamečiams augalams? Gal jau auginate šilokus ir galite papasakoti, kaip jie peržiemoja jūsų krašte? Pasidalykite komentaruose savo patirtimi – ji tikrai pravers kitiems skaitytojams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar puošnusis šilokas žydi iki pat Vėlinių?
Kai kurios veislės gali išlaikyti gražius žiedynus iki spalio ar net ilgiau, tačiau tai labai priklauso nuo oro sąlygų. Po stipresnių šalnų gyvi žiedai pamažu praranda spalvą, nors sudžiūvę žiedynai dažnai dar atrodo dekoratyviai. Todėl garantuoti gausaus žydėjimo lapkričio pradžioje negalima.
Ar šiloką galima auginti vazone prie paminklo?
Taip, jei vazonas turi drenažo angas ir jame neužsistovi vanduo. Tačiau vazone šaknys labiau veikiamos šalčio, o šiltuoju metų laiku žemė greičiau išdžiūsta. Jeigu norite augalą palikti visai žiemai, reikėtų pasirūpinti šalčiui atspariu indu ir tinkama jo apsauga.
Ar šilokas tiks kapavietei po dideliais medžiais?
Jeigu vieta didžiąją dienos dalį pavėsyje, puošnusis šilokas nebus pats geriausias pasirinkimas. Jam trūkstant saulės stiebai gali išstypti, o žiedynų susiformuoti mažiau. Tokiu atveju geriau ieškoti augalų, kurie natūraliai mėgsta pavėsį.
Ar šiloką reikia kasmet sodinti iš naujo?
Ne, tai daugiametis augalas, todėl tinkamomis sąlygomis jis atželia kiekvieną pavasarį. Rudenį ir žiemą antžeminė dalis gali nunykti, bet tai įprastas jo gyvenimo ciklas. Gerai prigijusio augalo nereikia kasmet keisti nauju.
