Rudenį sodindama obelį, kriaušę, slyvą ar kitą vaismedį stengiuosi nepadaryti vienos dažnos klaidos – sodinimo duobės nepaverčiu trąšų sandėliu. Kartais atrodo, kad kuo daugiau mėšlo, pelenų ir mineralinių trąšų įbersime, tuo geresnį startą gaus jaunas medelis.
Turinys (11)
- Vaismedžių sodinimas rudenį: ką dėti į sodinimo duobę ir ko vengti
- Ką dėti į vaismedžio sodinimo duobę
- Šviežio mėšlo prie šaknų nededu
- Ar verta į sodinimo duobę berti pelenų
- Ką daryti, jei dirvožemis sunkus ir molingas
- Po pasodinimo medelį gerai palaistau
- Nepamirštu šaknies kaklelio
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos sodinant vaismedžius rudenį
- Kaip prižiūriu ką tik pasodintą vaismedį
- Dažniausiai užduodami klausimai
Tačiau ką tik pasodintam augalui pirmiausia reikia ne gausaus maitinimo, o tinkamo dirvožemio, drėgmės ir sąlygų naujoms šaknims formuotis. Todėl rudenį vadovaujuosi principu, kad mažiau dažnai yra geriau.
Vaismedžių sodinimas rudenį: ką dėti į sodinimo duobę ir ko vengti
Paprasčiausias variantas – iš sodinimo duobės iškastą derlingesnį viršutinį žemės sluoksnį sumaišyti su gerai perpuvusiu kompostu arba humusu. Šiuo mišiniu palaipsniui užpilu šaknis, pasirūpinu, kad aplink jas neliktų didelių oro tarpų, o pasodintą medelį gausiai palaistau. Šviežio mėšlo prie šaknų nededu, o su pelenais ir kitomis trąšomis elgiuosi atsargiai.
Dar vienas dalykas, kurį visada patikrinu prieš baigdama darbą, – ar šaknies kaklelis neatsidūrė pernelyg giliai.
Ką dėti į vaismedžio sodinimo duobę
Mano pagrindas yra pati sodo žemė. Derlingesnį viršutinį sluoksnį, kurį iškasiau ruošdama duobę, sumaišau su maždaug 1–2 kibirais gerai perpuvusio komposto arba humuso. Tiksliam kiekiui įtakos turi duobės dydis ir pats dirvožemis, todėl nesistengiu bet kokia kaina sunaudoti viso komposto. Svarbiausia, kad gautas mišinys būtų purus ir tinkamas šaknims užpilti.
Šaknų neužberiu vien grynu kompostu. Jį sumaišau su iškasta žeme, o tada šiuo mišiniu palaipsniui užpildau tarpus tarp šaknų. Taip jaunas medelis atsiduria įprastesnėje dirvožemio aplinkoje ir nėra pasodinamas į mažą, visiškai kitokios sudėties „vazoną“ žemėje.
Šviežio mėšlo prie šaknų nededu
Šviežias mėšlas nėra tai, ką dėčiau tiesiai po jauno vaismedžio šaknimis. Jis gali pakenkti jautrioms jaunoms šaknelėms, todėl sodinimo metu renkuosi tik gerai perpuvusią organinę medžiagą. Net ir ją geriau sumaišyti su dirvožemiu, o ne suformuoti koncentruotą sluoksnį, į kurį būtų sodinamas medelis.
Dėl tos pačios priežasties atsargiai žiūriu ir į dideles mineralinių trąšų dozes sodinimo duobėje. Rudenį mano tikslas nėra paskatinti medelį kuo stipriau auginti naujus ūglius. Jam svarbiau įsitvirtinti naujoje vietoje ir pasiruošti artėjančiam šaltajam sezonui.
Ar verta į sodinimo duobę berti pelenų
Medžio pelenai dažnai rekomenduojami beveik kaip universali priemonė, tačiau aš jų nelaikau privalomu vaismedžio sodinimo priedu. Pelenuose yra kalio ir kalcio, be to, jie gali didinti dirvožemio pH. Todėl žemėje, kuri ir taip yra šarminė, papildomi pelenai gali būti visai nereikalingi.
Jeigu nežinau savo sodo dirvožemio rūgštingumo ir jo savybių, pelenų vien iš įpročio į kiekvieną sodinimo duobę neberiu. Daug saugesnis pradinis pasirinkimas yra normali sodo žemė ir gerai subrendęs kompostas. O papildomą tręšimą galima planuoti vėliau, atsižvelgiant į konkretaus dirvožemio bei augalo poreikius.
Ką daryti, jei dirvožemis sunkus ir molingas
Sunkią molingą žemę stengiuosi pagerinti gerai susiskaidžiusiu, struktūringu kompostu. Organinė medžiaga padeda dirvožemiui tapti palankesniam šaknims, tačiau ir šiuo atveju jos nepadauginu. Mano tikslas nėra pripildyti sodinimo duobę visiškai kitokio substrato, o pagerinti esamą dirvožemį.
Duobės dugne nedarau storo smėlio ar skaldos sluoksnio vien todėl, kad jis vadinamas „drenažu“. Sunkiame dirvožemyje toks sluoksnis nebūtinai išsprendžia užmirkimo problemą, o netinkamomis sąlygomis vanduo sodinimo vietoje vis tiek gali kauptis. Jei vieta nuolat šlapia, pirmiausia vertinu pačią sodinimo vietą ir dirvožemio sąlygas, o ne bandau problemą išspręsti keliomis saujomis skaldos duobės dugne.
Po pasodinimo medelį gerai palaistau
Net jei rudenį lauke vėsu ir žemė neatrodo sausa, ką tik pasodintą vaismedį gerai palaistau. Vanduo reikalingas ne tik pačiam augalui – jis padeda žemei susigulėti aplink šaknis ir sumažina dideles oro ertmes. Po laistymo patikrinu, ar žemė stipriai nesusmego ir ar medelis tebėra tinkamame gylyje.
Dirvos paviršių aplink medelį galima mulčiuoti kompostu, medžių žieve, sausais lapais ar kita tam tinkama medžiaga. Tačiau mulčio nestumiu prie pat kamieno. Aplink jį palieku kelis centimetrus laisvos erdvės, kad kamieno pagrindas nebūtų nuolat uždengtas drėgna organine medžiaga.
Nepamirštu šaknies kaklelio
Viena svarbiausių vietų sodinant vaismedį yra šaknies kaklelis – zona, kur kamienas pereina į šaknis. Sodinant svarbu atsižvelgti ir į tai, kad supilta žemė po laistymo bei per tam tikrą laiką šiek tiek suslūgs. Todėl baigusi sodinti dar kartą apžiūriu medelio padėtį ir įsitikinu, kad jis neatsidūrė pernelyg giliai.
Per giliai pasodinto medelio nereikėtų bandyti „išgelbėti“ papildomomis trąšomis. Sodinimo gylis, dirvožemio sąlygos ir drėgmė yra pagrindiniai dalykai, kuriuos sutvarkau pirmiausia. Trąšos negali kompensuoti netinkamai pasodinto medelio.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Rudenį sodindama vaismedį nesistengiu jam iš karto suteikti kuo daugiau maisto medžiagų. Mano tikslas – sudaryti geras sąlygas šaknims kontaktuoti su dirvožemiu, palaikyti tinkamą drėgmę ir nepažeisti jų koncentruotomis trąšomis ar šviežiu mėšlu. Paprastas derlingos žemės ir gerai perpuvusio komposto mišinys daugeliu atvejų yra kur kas logiškesnis pasirinkimas nei sauja po saujos įvairių trąšų.
Taip pat vertinu ne vien pačią sodinimo duobę, bet ir vietą, kurioje medis augs daugelį metų. Jei ten nuolat telkšo vanduo, dirvožemis labai suslėgtas arba pasirinkta vieta augalui netinkama, vien geresnė žemė sodinimo duobėje problemos neišspręs. Todėl vietos parinkimas man yra toks pat svarbus kaip pats sodinimas.
Dažniausios klaidos sodinant vaismedžius rudenį
Pirma klaida – į sodinimo duobę berti didelius kiekius įvairių trąšų tikintis, kad taip medelis greičiau prigis. Antra – šviežią mėšlą dėti tiesiai prie jaunų šaknų. Trečia – automatiškai berti pelenų neįvertinus, ar konkrečiam dirvožemiui jų apskritai reikia.
Dar viena dažna problema – per gilus sodinimas ir mulčio supylimas tiesiai prie kamieno. Pasodinus verta palaukti, kol žemė po laistymo suslūgs, ir dar kartą patikrinti medelio padėtį. Keli papildomi patikrinimai sodinimo dieną gali būti daug naudingesni nei papildoma sauja trąšų.
Kaip prižiūriu ką tik pasodintą vaismedį
Po sodinimo stebiu dirvožemio drėgmę ir neleidžiu šaknų zonai visiškai perdžiūti, ypač jei ruduo sausas. Kita vertus, medelis neturėtų nuolat stovėti permirkusioje žemėje. Mulčio sluoksnis gali padėti sumažinti drėgmės svyravimus, tačiau jį laikau atitrauktą nuo paties kamieno.
Prieš žiemą dar kartą apžiūriu, ar medelis stabiliai laikosi, ar po stipresnių liūčių bei žemės suslūgimo nepasikeitė jo sodinimo gylis. Pavasarį vertinu, kaip augalas peržiemojo ir pradeda augti, o tik tada sprendžiu dėl tolesnės priežiūros bei tręšimo. Jaunam vaismedžiui geras startas prasideda nuo tinkamo pasodinimo, o ne nuo maksimalios trąšų dozės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką paprasčiausia dėti į vaismedžio sodinimo duobę?
Derlingesnį iškastos žemės sluoksnį galima sumaišyti su gerai perpuvusiu kompostu arba humusu. Šiuo mišiniu palaipsniui užpilamos šaknys, nepaliekant didelių oro ertmių. Šviežio mėšlo tiesiai prie jaunų šaknų nededu.
Ar rudenį sodinamam vaismedžiui būtini pelenai?
Ne, pelenų nelaikau privaloma kiekvieno sodinimo dalimi. Jie veikia dirvožemio chemines savybes, todėl jų poreikis priklauso nuo konkrečios žemės. Jei nežinau dirvožemio pH ir jo savybių, vien iš įpročio pelenų neberiu.
Ar reikia laistyti, jei rudenį lauke vėsu?
Po sodinimo medelį verta gerai palaistyti, nes vanduo padeda dirvožemiui glaudžiau priglusti prie šaknų. Po laistymo taip pat lengviau pamatyti, kiek suslūgo supilta žemė. Vėliau laistymo dažnumą jau derinu prie kritulių ir dirvožemio drėgmės.
Ar verta duobės dugne pilti žvyro arba smėlio sluoksnį?
Storo smėlio ar skaldos sluoksnio vien dėl tariamo drenažo nedarau. Jei dirvožemis labai sunkus ir vieta linkusi užmirkti, svarbiau įvertinti pačios vietos tinkamumą bei bendras dirvožemio sąlygas. Vien atskiras sluoksnis sodinimo duobės dugne nebūtinai išspręs vandens pertekliaus problemą.
