Pirmą lesyklėlę sode pakabinau dėl vaikų. Norėjome žiemą stebėti paukščius pro virtuvės langą. Bet pavasarį pastebėjau dalyką, kurio nesitikėjau: obelys ir serbentai, aplink kuriuos per žiemą sukinėjosi zylės, beveik neturėjo kenkėjų. Tuo metu kaimyno sode, kur paukščiai nebuvo lesinami, tie patys medžiai buvo apnikti amarų ir lapsukių. Tada supratau, kad lesyklėlė sode – ne tik gražus vaizdas.
Turinys (5)
Ką zylės veikia žiemą
Zylės yra vieni naudingiausių paukščių sode. Žiemą jos ne tik lesa iš lesyklėlių, bet ir nuolat apžiūri medžių žievę, šakeles, pumpurus. Ieško ten žiemojančių vabzdžių kiaušinėlių, lervų ir lėliukių. Per dieną viena zylė gali sulesti šimtus smulkių kenkėjų ar jų kiaušinėlių. Būtent tų, kurie pavasarį išsiritę puls jūsų vaismedžius ir uogakrūmius.
Lesyklėlė čia veikia kaip kvietimas. Kai paukščiai žino, kad sode yra maisto, jie lieka čia visą žiemą ir nuolat apžiūri ir medžius aplink. Be lesyklėlės jie tiesiog praskristų pro šalį, ieškodami geresnių vietų.
Kuo lesinu
Svarbiausia taisyklė, kurią sužinojau: paukščių nelesinti duona ir sūdytu maistu. Duona pripildo skrandį, bet neduoda reikiamos energijos, o druska paukščiams kenkia. Zylėms labiausiai tinka nesūdyti lašiniai, kuriuos pakabinu ant virvutės ant šakos, ir nelukštentos saulėgrąžų sėklos. Taip pat jos mėgsta riešutus, kuriuos susmulkinu.
Kitiems paukščiams, pavyzdžiui, žvirbliams ar čivyliams, beriu įvairių sėklų mišinį. Žiemą, per didelius šalčius, paukščiams reikia daug energijos, todėl riebus maistas jiems ypač svarbus.
Kur ir kaip pakabinti
Lesyklėlę kabinu tokioje vietoje, kur katės negalėtų prisėlinti ir užšokti. Ne žemai, bent pusantro metro aukštyje, ir atokiau nuo krūmų, kuriuose galėtų pasislėpti plėšrūnas. Gerai, jei netoliese yra medis, ant kurio paukščiai galėtų nutūpti ir apsižvalgyti prieš lesdami.
Pakabinau ją tarp obelų ir uogakrūmių. Taip paukščiai, atskridę palesti, kartu apžiūri ir aplinkines šakas. Lesyklėlė turi stogelį, kad maisto neužpustytų sniegas ir nesušlapintų lietus. Šlapias, supelijęs maistas paukščiams pavojingas.
Svarbiausia – pastovumas
Vienas dalykas, kurio nežinojau pradžioje: jei pradedi lesinti paukščius žiemą, reikia tai daryti nuolat iki pavasario. Paukščiai pripranta prie lesyklėlės ir ja pasikliauja. Jei per didžiuosius šalčius maisto staiga nebelieka, jie gali neturėti laiko ir jėgų susirasti kitą šaltinį. Todėl jei išvažiuoju kelioms dienoms, paprašau kaimyno papildyti lesyklėlę.
Lesyklėlę kartą per kelias savaites išvalau. Išmetu senus lukštus, nuplaunu karštu vandeniu ir išdžiovinu. Taip paukščiai nesusirgs nuo nešvaraus maisto.
Sodas su sparnuotais pagalbininkais
Dabar mūsų sode žiemą kabo trys lesyklėlės. Vaikai turi užrašų knygutę, kur žymi, kokie paukščiai atskrido. Zylės, žvirbliai, bukučiai, kartais genys. O pavasarį, kai prasideda sodo darbai, aš pirmiausia apžiūriu obelis ir serbentus. Ir kiekvienais metais kenkėjų būna mažiau nei anksčiau.
Jei turite sodą, pakabinkite bent vieną lesyklėlę jau dabar, kol neprasidėjo didieji šalčiai. Paukščiai jums atsilygins ne tik giesmėmis pavasarį, bet ir švaresniais medžiais vasarą.






















