Vieną pavasarį nuėjau į rūsį pasiimti per žiemą saugotų gėlių gumbų. Jau mintyse mačiau, kaip vasarą vėl žydės jurginai ir kardeliai, bet atidaręs pirmą dėžę gerokai nusivyliau. Vieni gumbai buvo susiraukšlėję kaip džiovintos slyvos, kiti suminkštėję, o vienoje dėžėje radau net pelėsio. Stovėjau ir galvojau: rudenį juk viską taip gražiai supakavau, tai kas jiems nepatiko?
Turinys (9)
- Pirmiausia svarbu žinoti, ką iškasėte
- Kaip paruošti kardelius, kad gumbasvogūniai nesupūtų?
- Jurginų šakniagumbiai – čia mano didžiausia klaida buvo sausumas
- Kaip per žiemą išsaugoti gumbines begonijas?
- Kokiose dėžėse ir maišeliuose geriausia laikyti gumbus?
- Ar tinka rūsys, garažas arba šaldytuvas?
- Vienas įprotis, kuris padeda išsaugoti gėles iki pavasario
- Kurių gėlių svogūnėlių rudenį geriau nekasti?
- Ką dabar darau kitaip, kad pavasarį netektų nusivilti?
Vėliau supratau, kad mano klaida buvo labai paprasta. Kardelių gumbasvogūnius, jurginų šakniagumbius ir begonijų gumbus laikiau beveik vienodomis sąlygomis, nors jų poreikiai skiriasi. Vieniems svarbu būti gana sausoje vietoje, kitiems reikia išsaugoti daugiau drėgmės, kad per žiemą nesudžiūtų. Nuo tada kiekvieną rudenį gėles laikymui ruošiu atskirai ir jau nebesitikiu, kad viena dėžė išspręs visas problemas.
Pirmiausia svarbu žinoti, ką iškasėte
Dažnai visas rudenį iškasamas gėles vadiname svogūninėmis, tačiau botaniškai jos nėra vienodos. Kardeliai turi gumbasvogūnius, jurginai – šakniagumbius, o gumbinės begonijos – gumbus. Šis skirtumas svarbus ne vien dėl pavadinimų, nes nuo augalo sandaros priklauso ir tinkamiausias laikymo būdas.
Lietuvoje šių šilumamėgių gėlių požeminės dalys paprastai iškasamos rudenį, nes lauke per mūsų žiemas gali nušalti. Tačiau kasti reikia laiku ir atsargiai, stengiantis nepažeisti jų paviršiaus. Net mažas įpjovimas ar stiprus sutrenkimas vėliau gali tapti puvinio pradžia.
Dar viena mano taisyklė – prieš laikymą viską atidžiai perrinkti. Minkštų, pūvančių, stipriai pažeistų ar įtartinomis dėmėmis nusėtų gumbų nededu šalia sveikų. Taip pat niekada nekraunu ką tik iškastų, dar drėgnų augalų į sandariai uždarytą dėžę.
Kaip paruošti kardelius, kad gumbasvogūniai nesupūtų?
Kardelius Lietuvoje paprastai reikia iškasti iki stipresnių rudens šalčių. Iškastus gumbasvogūnius atsargiai nuvalau nuo stambesnių žemių, pašalinu lapų likučius ir sudedu džiūti. Iš karto jų neuždarau į maišelius, nes pirmiausia turi gerai išdžiūti išoriniai audiniai.
Miegamajame vietoj 21 °C nustatau 19 °C: savaitę tikrinu ne tik miegą, bet ir drėgmę
Senos medinės durys prarado blizgesį? Štai 3 ingredientų triukas ir viena svarbi taisyklė
Paminklo raidės buvo patamsėjusios: prieš imdamas valiklį išbandžiau paprastesnį būdą
Į klozetą įpyliau lauro lapų užpilo ir supratau, kodėl kai kurios šeimininkės taip daro
Šios malkos ilgai dega ir duoda daug šilumos – bet perkant daugelis daro tą pačią klaidą
8 augalai, kuriuos rudenį verta genėti: viena dažna klaida gali palikti be žiedų ir uogų
Kardelių gumbasvogūniams paprastai reikia maždaug 2–3 savaičių džiovinimo gerai vėdinamoje, šiltesnėje patalpoje. Kai jie apdžiūsta, senąjį motininį gumbasvogūnį galima atsargiai atskirti nuo naujojo, pašalinti sausas šaknis ir augalų liekanas. Tada dar kartą patikrinu, ar nėra puvinio arba kitų pažeidimų.
Žiemą kardelius geriausia laikyti maždaug +4–6 °C temperatūroje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Vilniaus universiteto Botanikos sodas rekomenduoja maždaug 60–70 proc. santykinę oro drėgmę ir gumbasvogūnius sudėti ne storiau kaip dviem sluoksniais. Jei gumbasvogūnių nedaug, galima juos laikyti popieriniuose maišeliuose tinkamai vėsioje šaldytuvo vietoje, tik būtina saugoti nuo kondensato ir užšalimo.
Jurginų šakniagumbiai – čia mano didžiausia klaida buvo sausumas
Su jurginais elgiuosi visai kitaip. Juos paprastai iškasu po pirmųjų šalnų, kai antžeminė dalis nušąla, tačiau žemė dar nėra įšalusi. Keldamas kerą iš žemės stengiuosi nepažeisti šakniagumbių kaklelių, nes būtent prie stiebo pagrindo esančioje srityje formuojasi augimo pumpurai.
Iškastus jurginus trumpai apdžiovinu pavėsingoje, gerai vėdinamoje vietoje. Tačiau nepalieku jų kelioms savaitėms šiltoje, sausoje patalpoje taip, kaip kardelių. Jurginų šakniagumbiai gali prarasti per daug drėgmės, stipriai susiraukšlėti ir iki pavasario neišlikti gyvybingi.
Jurginams tinkama maždaug +4–7 °C temperatūra ir tokios laikymo sąlygos, kurios neleidžia nei sudžiūti, nei supūti. Juos galima dėti į dėžes su durpėmis, medžio drožlėmis arba vermikulitu. Jei patalpa sausa, užpildas gali būti vos drėgnas, tačiau tikrai ne šlapias.
Patikrinti labai paprasta: paėmęs saują užpildo ir suspaudęs delne neturėčiau išspausti vandens. Jei dėžėje kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsis arba šakniagumbiai minkštėja, sąlygas būtina keisti. O jei jie pradeda smarkiai raukšlėtis, patikrinu, ar aplinka nėra pernelyg sausa.
Kaip per žiemą išsaugoti gumbines begonijas?
Gumbinės begonijos taip pat nemėgsta lietuviškų šalčių. Kai jų lapai pradeda gelsti ir augalas pereina į ramybės būseną, palaipsniui sumažinamas laistymas, o gumbai paruošiami žiemai. Juos būtina apsaugoti nuo stipraus šalčio, nes sušalę gumbai gali žūti.
Iškastus begonijų gumbus palieku apdžiūti vėsioje, sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje. Kai stiebų likučiai visiškai nudžiūsta ir lengvai atsiskiria, juos pašalinu. Gumbų neplaunu ir stengiuosi nepažeisti jų paviršiaus.
Laikymui tinka dėžutės su durpėmis arba vermikulitu. Gumbines begonijas rekomenduojama saugoti maždaug +5–10 °C temperatūroje, vėsioje, tamsioje ir neužšąlančioje patalpoje. Kaip ir jurginų atveju, svarbu išvengti dviejų kraštutinumų – per didelės drėgmės ir visiško perdžiūvimo.
Kokiose dėžėse ir maišeliuose geriausia laikyti gumbus?
Anksčiau daugiausia dėmesio skirdavau tam, kad viskas būtų gražiai sudėta. Dabar pirmiausia pagalvoju apie oro judėjimą ir drėgmę. Vieniems augalams tinka paprastos sausos dėžės, kitiems reikia užpildo, kuris padeda išlaikyti tinkamą drėgmės pusiausvyrą.
Kartoninės dėžės ypač patogios gerai išdžiovintiems kardelių gumbasvogūniams. Į jas galima įtiesti sauso popieriaus ir padaryti kelias ventiliacijos angas. Svarbiausia nepriverti dėžės pernelyg pilnai, kad oras galėtų judėti tarp gumbasvogūnių.
Popieriniai maišeliai tinka nedideliam kiekiui sausų kardelių gumbasvogūnių laikyti. Jie praleidžia orą ir padeda išvengti drėgmės kaupimosi, kuris dažnai pasitaiko naudojant sandarų polietileną. Ant kiekvieno maišelio užrašau gėlės pavadinimą ir veislę.
Dėžės su durpėmis, medžio drožlėmis arba vermikulitu labiau praverčia jurginams ir gumbinėms begonijoms. Užpildas padeda sumažinti drėgmės praradimą, tačiau jo negalima perdrėkinti. Taip pat geriau naudoti švarią laikymo medžiagą, o ne šlapią žemę iš daržo.
Tinkliniai maišeliai patogūs gerai išdžiovintiems kardelių gumbasvogūniams, nes juose laisvai cirkuliuoja oras. Tačiau jurginų šakniagumbių labai sausoje patalpoje taip nelaikyčiau, nes jie gali pernelyg greitai prarasti drėgmę.
Ar tinka rūsys, garažas arba šaldytuvas?
Ideali vieta – vėsi, tamsi, neužšąlanti patalpa, kurioje temperatūra stipriai nesvyruoja. Daugeliui augintojų tokia vieta būna rūsys ar vėsesnis sandėliukas. Tačiau ne kiekvienas rūsys tinkamas, nes viename per šilta, kitame nuolat kaupiasi kondensatas.
Nešildomas garažas taip pat ne visada saugus. Jei per stipresnius šalčius temperatūra nukrenta žemiau nulio, jautrūs gumbai gali sušalti. Todėl prieš perkeldamas dėžes į garažą įsitikinu, kad žiemą ten tikrai išsilaikys teigiama temperatūra.
Gumbus laikyti prie radiatoriaus ar kito šilumos šaltinio taip pat netinka. Šiluma skatina drėgmės praradimą, o kai kurių augalų pumpurai gali pradėti pernelyg anksti augti. Geriausia vietą įvertinti termometru, o ne vien pagal tai, ar man pačiam joje atrodo vėsu.
Vienas įprotis, kuris padeda išsaugoti gėles iki pavasario
Man labiausiai pasiteisina labai paprasta taisyklė – bent kartą per 3–4 savaites atidaryti dėžes ir apžiūrėti jų turinį. Taip galima laiku pastebėti, jei kuris nors gumbas pradėjo minkštėti, pelyti arba labai džiūti. Kuo anksčiau randu problemą, tuo mažesnė tikimybė, kad nukentės ir šalia laikomi sveiki augalai.
Jei randu stipriai supuvusį ar pelėsio apimtą gumbą, jį pašalinu. Jei jurginų šakniagumbiai pradeda stipriai raukšlėtis, tikrinu užpildo drėgnumą, o jei dėžėje susidaro kondensatas, gerinu vėdinimą. Niekada nelaistau visų dėžių iš eilės vien todėl, kad atėjo žiemos vidurys – kiekvieną kartą įvertinu tikrąją jų būklę.
Dar vienas mažas, bet labai naudingas įprotis – rudenį iš karto pažymėti visas dėžes. Užrašau ne tik augalo pavadinimą, bet ir veislę bei žiedų spalvą. Kartą pavasarį bandžiau atspėti, kurie kardeliai buvo geltoni, o kurie raudoni, ir pasijutau tarsi spręsdamas loterijos bilietą. Dabar tokių spėlionių nebereikia.
Kurių gėlių svogūnėlių rudenį geriau nekasti?
Čia svarbu nepainioti vasarą žydinčių, šalčiui jautrių augalų su įprastomis pavasarinėmis svogūninėmis gėlėmis. Tulpes, narcizus ir daugumą krokų Lietuvoje įprastai sodiname rudenį, kad jie žiemotų dirvoje. Jiems reikalingas vėsus laikotarpis, kuris padeda pasiruošti normaliam pavasariniam augimui ir žydėjimui.
Todėl visų svogūnėlių laikyti namuose iki pavasario nereikėtų. Jei tulpių ar narcizų svogūnėliai jau sveiki, tinkamai subrendę ir atėjo jų sodinimo laikas, geriau juos sodinti pagal konkrečiai rūšiai skirtas rekomendacijas. O kardelių, jurginų ir gumbinių begonijų laikymą planuoti atskirai.
Ką dabar darau kitaip, kad pavasarį netektų nusivilti?
Rudenį iškastų gėlių jau nebesudedu į vieną didelę dėžę ir nepalieku jos iki kovo. Kardelius pirmiausia gerai išdžiovinu ir laikau gana sausai, jurginų šakniagumbius apsaugau nuo perdžiūvimo, o begonijoms parenku vėsią, neužšąlančią vietą. Prie kiekvienos dėžės palieku užrašą ir per žiemą kelis kartus ją patikrinu.
Dabar prisiminęs tą pavasarį, kai vietoj gražių gumbų radau susiraukšlėjusias ir supuvusias liekanas, jau galiu iš savęs pasijuokti. Norėjau viską išsaugoti kuo paprasčiau, o iš tikrųjų skirtingoms gėlėms reikėjo šiek tiek skirtingos priežiūros. Geriausia žiemos saugykla yra ne pati šalčiausia ar sausiausia, o ta, kurioje konkretaus augalo gumbai nepraranda gyvybingumo.
Ir dar viena pamoka, kurią išmokau: geriau skirti dešimt minučių dėžėms apžiūrėti žiemą, negu pavasarį iš naujo pirkti visas mėgstamas gėles. Jei gumbai sveiki, tinkamai paruošti ir laikomi jiems tinkamomis sąlygomis, yra daug daugiau galimybių vasarą vėl sulaukti gražių žiedų.
O kaip jūs per žiemą laikote kardelių, jurginų ir begonijų gumbus – rūsyje, garaže ar namuose? Gal turite savo išbandytą būdą, kuris padeda jiems nesudžiūti ir nesupūti? Būtinai pasidalykite patirtimi komentaruose – būtų įdomu sužinoti, kas geriausiai pasiteisina Lietuvos sąlygomis.
