Skaitmeniniame termometre švietė 19,2 °C, o šalia esantis drėgmės rodmuo rodė 48 proc. Dar neseniai tame pačiame miegamajame palaikydavau apie 21 °C ir matydavau gerokai mažesnį santykinės drėgmės skaičių. Iš pradžių apsidžiaugiau, kad kambaryje ne taip karšta, tačiau netrukus susimąsčiau, ar tas pasikeitęs drėgmės rodmuo nėra svarbesnis už pačią temperatūrą.
Turinys (6)
- Kodėl prieš mažindamas šildymą pasidėjau du matuoklius?
- Kas pasikeistų pirmąsias tris naktis sumažinus temperatūrą iki 19 °C?
- Kodėl sumažinus temperatūrą gali pakilti santykinė oro drėgmė?
- Ketvirtą dieną tikrinčiau ne vien higrometrą, bet ir langą
- Kaip užrašyčiau visos savaitės rezultatus, kad jie būtų naudingi?
- Ar po savaitės palikčiau 19 °C? Mano išvada nėra vienas skaičius
Prasidėjus šildymo sezonui nusprendžiau išbandyti paprastą dalyką – septynias naktis miegamajame palaikyti 19 °C vietoje įprastų 21 °C. Norėjau suprasti, ar vėsesnėje patalpoje man patogiau miegoti, bet kartu patikrinti, kaip keičiasi oro drėgmė ir ar neatsiranda nemalonių požymių prie lango.
Vien termostato rankenėlės pasukimo tam neužteko. Susidėliojau savaitės stebėjimo planą ir greitai supratau, kodėl temperatūros bei drėgmės rodmenis reikia vertinti kartu, o ne atskirai.
Kodėl prieš mažindamas šildymą pasidėjau du matuoklius?
Pirmiausia pasirūpinau, kad galėčiau matuoti ne tik temperatūrą, bet ir santykinę oro drėgmę. Tam pakanka paprasto termometro ir higrometro, nors patogiausias man pasirodė vienas skaitmeninis prietaisas, rodantis abu dydžius. Tokį matuoklį galima laikyti ant spintelės ar lentynos, tik svarbu pasirinkti tinkamą vietą.
Prietaiso nestatyčiau tiesiai ant radiatoriaus, prie lango stiklo ar saulės apšviečiamoje vietoje. Ten rodmenys gali skirtis nuo temperatūros, kurią jaučiame būdami kambaryje. Taip pat vengčiau vietos, kur į prietaisą tiesiogiai pučia atidarytas langas.
Norėdamas turėti palyginimo pradžią, prieš bandymą pasižymėčiau įprastus 21 °C nustatymus. Pavyzdžiui, kambaryje esant 21 °C ir 42 proc. santykinei drėgmei, jau galima apskaičiuoti, kas pasikeistų orui atvėsus dviem laipsniais. Šiuos skaičius naudoju kaip iliustracinį stebėjimo pavyzdį, o ne kaip visiems būstams būdingą rezultatą.
Maniau, kad baltų kojinių jau nebeišskalbsiu: išbandžiau paprastą mirkymą ir nustebau
Pinigų medis nežydi, o kalėdinis kaktusas nekrauna pumpurų? Štai ko jiems iš tikrųjų reikia
Pelargonijų dauginimas auginiais: paprastas būdas su ceolitu ir viena svarbi klaida, kurios reikia vengti
Paminklo raidės buvo patamsėjusios: prieš imdamas valiklį išbandžiau paprastesnį būdą
Sumaišiau citrinos rūgštį su indų plovikliu: supratau, kur šis triukas naudingas, o kur gali pridaryti žalos
Atidariau šaldiklį ir stalčiai vos pajudėjo: vienas paprastas būdas padėjo greičiau pašalinti ledąSvarbiausia buvo suprasti ir kitą dalyką: termostato nustatymas nėra tas pats, kas tikroji oro temperatūra. Jei nustatau 19 °C, kambaryje gali būti 18,5 ar 19,5 °C, priklausomai nuo termostato vietos, šildymo sistemos ir šilumos pasiskirstymo. Todėl tikrasis orientyras būtų termometro parodymai, o ne vien ant rankenėlės parašytas skaičius.
Kas pasikeistų pirmąsias tris naktis sumažinus temperatūrą iki 19 °C?
Pirmąją naktį didžiausias skirtumas tikriausiai būtų juntamas ne gulint po antklode, o rengiantis miegoti. Dviem laipsniais vėsesniame kambaryje gali norėtis šiltesnės pižamos arba storesnės antklodės. Tačiau pats žemesnis termometro rodmuo dar neparodo, ar žmogus geriau išsimiegos.
Antroji naktis man būtų svarbi dėl įpročio. Jei jaučiuosi patogiai, nereikia skubėti grąžinti 21 °C vien todėl, kad anksčiau taip visada nustatydavau šildymą. Tačiau jeigu ilgai negaliu sušilti, dažniau prabundu ar ryte jaučiu diskomfortą, tai irgi yra svarbus bandymo rezultatas.
Trečią rytą jau turėčiau bent kelis užrašus, kuriuos galėčiau palyginti. Kiekvieną rytą tuo pačiu metu pasižymėčiau oro temperatūrą, santykinę drėgmę ir savo savijautą. Pavyzdžiui, skalėje nuo 1 iki 5 įvertinčiau, ar kambaryje buvo per šalta, tinkama ar per šilta.
Vis dėlto iš trijų naktų nedaryčiau didelių išvadų apie miego kokybę. Miegui įtakos turi daugybė dalykų – dienos nuovargis, triukšmas, šviesa, stresas ir net vakaro įpročiai. Todėl jeigu vieną rytą prabusčiau pailsėjęs, to automatiškai nepriskirčiau vien žemesnei temperatūrai.
Kodėl sumažinus temperatūrą gali pakilti santykinė oro drėgmė?
Ši bandymo dalis man pasirodė įdomiausia. Daugelis žmonių drėgmės procentą supranta taip, tarsi jis tiesiog rodytų, kiek vandens yra kambario ore. Iš tikrųjų higrometras matuoja santykinę drėgmę, kuri priklauso ir nuo oro temperatūros.
Šiltesnis oras gali pasiekti didesnį vandens garų kiekį iki prisotinimo nei vėsesnis. Todėl atvėsinus orą, bet nepašalinus iš jo vandens garų, santykinė drėgmė gali padidėti. Tai nereiškia, kad kambaryje staiga atsirado papildomas vandens šaltinis.
Paimkime konkretų pavyzdį. Jei 21 °C temperatūroje santykinė drėgmė siekia 42 proc., atvėsinus tą patį orą iki 19 °C ir nekeičiant vandens garų kiekio ji teoriškai padidėtų maždaug iki 47–48 proc. Taigi higrometro rodmuo pakiltų apie 5–6 procentinius punktus, nors papildomos drėgmės į orą nebūtume įleidę.
Man būtent ši detalė atrodo svarbiausia. Matydamas pasikeitusį drėgmės skaičių neturėčiau iš karto manyti, kad kambarys tapo drėgnesnis dėl prasto vėdinimo. Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, ar tuo pačiu metu nepakito temperatūra.
Lietuvos nacionalinis visuomenės sveikatos centras šaltuoju metų laiku gyvenamosiose patalpose rekomenduoja palaikyti 18–22 °C temperatūrą ir 35–60 proc. santykinę drėgmę. Vadinasi, ir 21 °C su 42 proc. drėgme, ir 19 °C su maždaug 48 proc. drėgme patenka į šiuos intervalus. Tačiau vien tinkamas skaičius prietaiso ekrane dar negarantuoja, kad visose kambario vietose nėra drėgmės problemų.
Ketvirtą dieną tikrinčiau ne vien higrometrą, bet ir langą
Čia mano savaitės bandymas įgytų kitą prasmę. Sumažinus kambario temperatūrą, šaltesnės gali tapti ir kai kurios jo paviršių vietos. Jeigu šiltas, drėgmės turintis oras liečiasi su pakankamai šaltu stiklu ar sienos paviršiumi, vandens garai gali kondensuotis.
Todėl ketvirtą rytą neapsiribočiau vien skaičiais. Apžiūrėčiau lango apačią, palangę ir kambario kampus, ypač ties išorine siena. Jei pastebėčiau susikaupusius vandens lašus ar nuolat drėkstančią vietą, tai būtų signalas ieškoti priežasties.
JAV aplinkos apsaugos agentūra pataria patalpose išlaikyti mažesnę nei 60 proc. santykinę drėgmę, o jei įmanoma – maždaug 30–50 proc. Tačiau kondensato riziką lemia ne tik bendras kambario drėgmės rodmuo, bet ir paviršių temperatūra. Net esant vidutinei santykinei drėgmei ant labai šalto lango gali atsirasti vandens.
Jei rasčiau drėgmės, pirmiausia ją nuvalyčiau ir patikrinčiau, ar patalpa tinkamai vėdinama. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja kambarius vėdinti bent du kartus per dieną, trumpam plačiai atveriant langus. Tačiau vien lango atidarymas neišspręs problemos, jei priežastis yra vandens pratekėjimas, prasta izoliacija ar pernelyg šalti paviršiai.
Tokiu atveju bandymą su 19 °C laikinai nutraukčiau, kol suprasčiau, dėl ko kaupiasi drėgmė. Man kelių laipsnių sumažinimas nebūtų vertas nuolat šlapios palangės ar besiformuojančių pelėsio židinių. Tai ir yra viena priežasčių, kodėl nereikėtų aklai kopijuoti kitų žmonių pasirinktos temperatūros.
Kaip užrašyčiau visos savaitės rezultatus, kad jie būtų naudingi?
Paskutinėmis trimis dienomis stengčiausi nekeisti kitų įpročių daugiau, nei būtina. Jei vieną vakarą ilgai vėdinčiau kambarį, kitą įjungčiau oro drėkintuvą, o trečią džiovinčiau skalbinius, būtų sunku suprasti, kas paveikė rodmenis. Todėl prie skaičių pasižymėčiau ir tokius pokyčius.
Mano septynių naktų stebėjimo planas būtų paprastas:
- Pirmą vakarą – nustatyti 19 °C ir užrašyti tikrąją kambario temperatūrą bei drėgmę.
- Kiekvieną rytą – tuo pačiu metu užrašyti abu rodmenis ir trumpai įvertinti miego komfortą.
- Ketvirtą dieną – atidžiau apžiūrėti langą, palangę ir šaltesnius kambario kampus.
- Visą savaitę – žymėti ilgesnį vėdinimą, drėkintuvo naudojimą ar kitus įprastos rutinos pokyčius.
- Septintą rytą – palyginti visus užrašus su ankstesniu 21 °C režimu ir nuspręsti, ar verta tęsti.
Dar vienas dalykas, kurį norėčiau patikrinti, – ar dėl žemesnės temperatūros sumažėja šildymo poreikis. Teoriškai mažesnis temperatūrų skirtumas tarp namų vidaus ir lauko gali sumažinti šilumos nuostolius. Tačiau tai nėra pažadas, kad sumažinus vieno miegamojo temperatūrą dviem laipsniais sąskaita už šildymą sumažės konkrečiu procentu.
Jeigu šildau individualiai ir galiu stebėti suvartojamą energiją, palyginimui reikėtų panašių lauko sąlygų bei pakankamai ilgo laikotarpio. Daugiabutyje su bendra šildymo sistema galutinis mokėjimas gali priklausyti ir nuo viso pastato suvartojimo bei išlaidų paskirstymo tvarkos. Todėl vienos savaitės miego bandymo nelaikyčiau patikimu būdu apskaičiuoti būsimas sąskaitas.
Ar po savaitės palikčiau 19 °C? Mano išvada nėra vienas skaičius
Po septynių naktų svarbiausi man būtų trys dalykai: ar jaučiuosi patogiai, kokia laikosi santykinė drėgmė ir ar neatsiranda drėgmės ant šaltesnių paviršių. Jei kambaryje iš tikrųjų būtų apie 19 °C, drėgmė išliktų tinkamame intervale, o miegoti būtų patogu, nematyčiau priežasties būtinai grįžti prie 21 °C. Tačiau jei prasčiau miegočiau ar pastebėčiau nuolatinį kondensatą, nustatymą peržiūrėčiau.
Man svarbu ir tai, kad 19 °C nėra stebuklinga temperatūra. Vienam žmogui vėsesnis miegamasis gali būti malonus, kitam – per šaltas, ypač jei skiriasi patalynė, kambario sandarumas ar individualūs poreikiai. Todėl temperatūrą rinkčiausi ne pagal vieną internete perskaitytą patarimą, o pagal savo stebėjimus.
Grįžęs prie pirmojo higrometro rodmens dabar jį vertinčiau visai kitaip. Padidėjęs santykinės drėgmės procentas nebūtinai reiškia papildomą drėgmę ore, tačiau sumažėjusi temperatūra gali padidinti kondensato riziką ant šaltų paviršių. Būtent todėl vieno termostato nustatymo neužtenka, jei noriu suprasti, kas iš tikrųjų vyksta miegamajame.
Kitą kartą eksperimentuodamas su šildymu pirmiausia pasirūpinčiau termometru, higrometru ir trumpais kasdieniais užrašais. Toks septynių dienų stebėjimas gali padėti priimti labiau pagrįstą sprendimą, net jei galiausiai paaiškėtų, kad patogiausia temperatūra yra visai ne 19 °C.
O kokią temperatūrą naktį palaikote savo miegamajame – 18, 19, 20 ar 21 °C? Ar esate pastebėję, kad sumažinus šildymą pasikeistų higrometro rodmenys arba ant langų atsirastų daugiau drėgmės? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
