Prisimenu vieną spalio savaitgalį, kai sode baigiau rinkti paskutinius obuolius. Dėžės jau buvo sukrautos rūsyje, po kriaušėmis gulėjo nukritę lapai, o aš galvojau, kad iki pavasario vaismedžiai daugiau nieko iš manęs neprašys. Tačiau tą dieną prisiminiau tėvo žodžius, kuriuos jis kartodavo kiekvieną rudenį: „Derlių nuskynęs, dar nepamiršk medžių.“ Anksčiau į tokį patarimą numodavau ranka, nes atrodydavo, kad tręšti reikia tik pavasarį. Bet ilgainiui supratau, kad ruduo irgi svarbus metas įvertinti sodo būklę, tik trąšas būtina rinktis apgalvotai.
Turinys (10)
- Kodėl vaismedžių tręšimas spalį skiriasi nuo pavasarinio?
- 1. Superfosfatas – kai dirvoje trūksta fosforo
- 2. Kalio sulfatas – svarbus vandens apykaitai ir augalų būklei
- 3. Medžio pelenai – ne kiekvienam sodui tinkama priemonė
- Ar rudenį verta naudoti kompostą?
- Kaip teisingai patręšti vaismedžius?
- Dažniausios klaidos tręšiant vaismedžius rudenį
- Ar spalį dar ne per vėlu tręšti?
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausiai užduodami klausimai
Per vasarą obelys, kriaušės, slyvos ir vyšnios augina lapus, ūglius bei vaisius, todėl naudoja dirvoje esančias maistines medžiagas. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvieną rudenį po visais medžiais reikia išberti po saują kiekvienų trąšų. Jei dirvožemis derlingas, o vaismedžiai sveiki ir gerai auga, papildomas tręšimas gali būti visai nereikalingas.
Dabar pirmiausia apžiūriu medžius, prisimenu jų augimą per sezoną ir pagal galimybes įvertinu dirvožemio tyrimo rezultatus. Tik tada sprendžiu, ar spalį jiems iš tikrųjų reikia papildomo fosforo, kalio arba komposto.
Kodėl vaismedžių tręšimas spalį skiriasi nuo pavasarinio?
Pavasarį prasideda aktyvus augimas, todėl medžiams svarbu turėti pakankamai maistinių medžiagų naujiems ūgliams, lapams ir žiedams formuoti. Rudenį situacija kitokia, nes vaismedžiai palaipsniui ruošiasi ramybės laikotarpiui. Tuo metu nereikia specialiai skatinti naujų, minkštų ūglių augimo, nes jie gali nespėti sumedėti iki šalčių. Todėl vėlyvą rudenį vengiu gausių greitai veikiančių azoto trąšų normų.
Fosforas ir kalis yra svarbūs normaliai augalų veiklai, tačiau jų papildomai reikia tik tada, kai dirvoje nepakanka. Vien dėl spalio kalendoriuje šių trąšų barstyti neverta. Be to, labai vėlai, jau atšalus dirvai, įterptos trąšos gali būti menkai panaudojamos iki pavasario. Todėl svarbu ne tik pasirinkti tinkamą priemonę, bet ir neapgaudinėti savęs, kad paskutinės minutės tręšimas stebuklingai apsaugos sodą nuo žiemos.
1. Superfosfatas – kai dirvoje trūksta fosforo
Fosforas būtinas normaliam šaknų vystymuisi, energijos apykaitai ir kitiems augalų gyvybiniams procesams. Jei dirvožemio tyrimai rodo jo trūkumą, galima naudoti superfosfatą pagal gamintojo nurodymus. Originaliose sodininkų rekomendacijose suaugusiai obeliai ar kriaušei kartais nurodoma maždaug 40–60 g dvigubo superfosfato. Tačiau ši norma nėra universali, nes tinkamas kiekis priklauso nuo medžio dydžio, dirvožemio ir konkrečių trąšų sudėties.
Kad obuoliai nesupūtų iki žiemos, laikykitės 6 taisyklių – viena klaida prasideda dar prieš nešant juos į rūsį
Radiatorius viršuje šaltas: prieš nuorindamas dabar pirmiausia išsiaiškinčiau 2 dalykus
Kaip atsikratyti kondensato ant langų: paprastas triukas, kurį verta išbandyti
Močiutė morkas dėdavo į dėžę ir užberdavo šiuo vienu dalyku – dabar supratau, kam to reikėjo
Pelei užtenka vos 6 mm plyšelio: patikrinkite šias namų vietas, kol graužikai neįsikūrė
Močiutė bulvių lupenų niekada neskubėdavo išmesti: dabar suprantu, kodėl ji buvo teisiJei tręšti tikrai reikia, trąšų neberiu tiesiai prie kamieno. Jas paskirstau platesniame pomedžio plote, maždaug ties lajos pakraščiais ir kiek toliau, kur taip pat gali būti aktyvių šaknų. Įterpdamas stengiuosi nepažeisti paviršinių šaknų ir nekasu gilių duobių. Fosforas dirvožemyje juda gana lėtai, todėl tinkamas jo įterpimas svarbesnis už didelę vienkartinę normą.
2. Kalio sulfatas – svarbus vandens apykaitai ir augalų būklei
Kalis dalyvauja reguliuojant augalų vandens balansą ir įvairius fiziologinius procesus. Pakankamas jo kiekis svarbus normaliam vaismedžių augimui bei atsparumui nepalankioms sąlygoms. Jei tyrimai rodo kalio trūkumą, galima naudoti kalio sulfatą, laikantis konkretaus produkto instrukcijų. Kai kuriose rekomendacijose suaugusiam vaismedžiui pateikiama orientacinė 30–50 g norma, tačiau jos netaikau automatiškai kiekvienam medžiui.
Ypač atsargus būnu lengvame, smėlingame dirvožemyje, kuriame maistinių medžiagų kiekis gali stipriau svyruoti. Tačiau per didelės kalio normos taip pat nėra naudingos, nes gali trikdyti kitų elementų pasisavinimą. Todėl nemanau, kad daugiau trąšų reiškia stipresnį medį. Geriausia jų kiekį parinkti pagal realų poreikį.
3. Medžio pelenai – ne kiekvienam sodui tinkama priemonė
Seniau medžio pelenai kaime buvo plačiai naudojami daržuose ir soduose. Juose gali būti kalio, kalcio ir kitų mineralinių medžiagų, todėl švarių, neapdorotos medienos pelenų kartais galima panaudoti dirvožemiui gerinti. Vis dėlto jie taip pat didina dirvožemio pH, todėl šarminėje žemėje gali labiau pakenkti nei padėti. Dėl šios priežasties pelenus naudoju tik žinodamas, kad dirvai iš tiesų reikia tokio poveikio.
Kai kur siūloma berti apie 100–150 g pelenų vienam kvadratiniam metrui, bet tokio kiekio nelaikyčiau visiems sodams tinkama norma. Pelenų sudėtis skiriasi, o jų poreikį geriausia vertinti pagal dirvožemio rūgštingumą. Taip pat jų nemaišau tiesiogiai su superfosfatu, nes gali pasikeisti fosforo prieinamumas augalams. Jei neturiu aiškaus pagrindo naudoti pelenų, geriau jų visai neberiu.
Ar rudenį verta naudoti kompostą?
Gerai subrendęs kompostas man yra viena mėgstamiausių priemonių sodo dirvožemiui gerinti. Jis papildo dirvą organine medžiaga, padeda palaikyti jos struktūrą ir sudaro palankesnes sąlygas dirvožemio organizmams. Jei reikia, aplink vaismedį paskleidžiu maždaug 2–3 cm sluoksnį, tačiau palieku laisvą tarpą prie kamieno. Organinės medžiagos neturėtų būti sukrautos tiesiai prie žievės, nes ten gali ilgiau laikytis drėgmė.
Svarbu naudoti tik gerai perpuvusį kompostą, o ne šviežią mėšlą. Šviežias mėšlas gali turėti per daug lengvai prieinamo azoto ir nėra tinkamas sprendimas prieš pat žiemą. Kompostas veikia palaipsniui, todėl jo nelaikau greita pagalba medžiui, kuriam trūksta konkretaus elemento. Pirmiausia jis man padeda rūpintis pačiu dirvožemiu.
Kaip teisingai patręšti vaismedžius?
Prieš imdamasis tręšimo apžiūriu pomedį ir pašalinu nereikalingas atliekas bei piktžoles. Trąšas paskirstau ne prie pat kamieno, o platesniame plote po laja, atsižvelgdamas į gamintojo nurodymus. Jei dirva sausa ir dar neįšalusi, prireikus ją palaistau, nes drėgmė svarbi maistinėms medžiagoms tirpti. Tačiau jeigu žemė jau šalta, užmirkusi arba įšalusi, vėlyvą tręšimą atidedu.
Dažniausios klaidos tręšiant vaismedžius rudenį
Dažniausiai matau vieną klaidą – sodininkai išberia visas turimas trąšas vien todėl, kad artėja žiema. Tačiau papildomas fosforas, kalis ar pelenai nėra būtini, jei šių medžiagų dirvožemyje jau pakanka. Kita klaida – gausus azoto trąšų naudojimas vėlyvą rudenį, kai medžiai turėtų baigti aktyvų augimą. Taip pat nereikėtų giliai kasti aplink kamieną ir pažeisti šaknų, bandant trąšas įterpti kuo giliau.
Ar spalį dar ne per vėlu tręšti?
Viskas priklauso nuo rudens orų ir dirvožemio būklės. Jei spalį dar pakankamai šilta, dirva neįšalusi ir nustatytas maistinių medžiagų trūkumas, kai kuriuos darbus galima atlikti. Tačiau medžiams pereinant į ramybės būseną maistinių medžiagų pasisavinimas silpnėja. Todėl neskubu berti trąšų vien dėl to, kad kažkur perskaičiau, jog spalį jas būtina panaudoti.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Rudenį man svarbiausia įvertinti visą sodo būklę, o ne vien trąšų kiekį. Pažiūriu, ar medžiai nebuvo nusilpę, ar dirva nėra per sausa ir ar prie kamienų nesikaupia drėgmė. Jei vaismedžiai sveiki, gerai augo ir dirva pakankamai derlinga, papildomo tręšimo galiu visai atsisakyti. Geriau vieną kartą atlikti dirvožemio tyrimą ir pagal jį sudaryti aiškų priežiūros planą, negu kasmet tręšti iš įpročio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visus vaismedžius būtina tręšti spalį?
Ne, kasmetinis visų vaismedžių tręšimas nėra būtinas. Jei dirvožemis derlingas, o medžiai sveiki, papildomos trąšos gali neduoti jokios naudos. Patikimiausia jų poreikį nustatyti pagal dirvožemio tyrimus ir augalų būklę.
Ar rudenį galima naudoti azoto trąšas?
Vėlyvą rudenį nerekomenduojama gausiai tręšti greitai veikiančiomis azoto trąšomis, siekiant paskatinti augimą. Toks tręšimas kai kuriomis sąlygomis gali trukdyti medžiams tinkamai pasiruošti žiemai. Jei nustatytas azoto trūkumas, jo papildymo laiką ir normą geriau parinkti pagal konkrečių vaismedžių poreikius.
Ar medžio pelenai gali pakeisti kalio trąšas?
Pelenai turi kalio, tačiau jų sudėtis nėra pastovi, todėl tiksliai apskaičiuoti normą sudėtinga. Be to, jie didina dirvožemio pH ir netinka visoms dirvoms. Jei žemė jau šarminė, pelenų naudojimo geriau vengti.
Dabar spalį į sodą žiūriu kiek kitaip nei anksčiau. Nuėmus derlių darbai dar nesibaigia, tačiau tai tikrai nereiškia, kad kiekvienam medžiui būtina supilti po kibirą trąšų. Kartais didžiausia pagalba vaismedžiui yra gera dirvos priežiūra, tinkama drėgmė ir sprendimas nedaryti nieko nereikalingo. O jūs kuo tręšiate obelis, kriaušes ir slyvas rudenį? Gal turite savo sode išbandytą būdą? Pasidalykite patirtimi komentaruose!
