Viryklę nuvalyti man niekada neatrodė labai sudėtinga – lygiu paviršiumi perbrauki šluoste ir didžioji darbo dalis baigta. Tačiau rankenėlės ilgą laiką buvo visai kita istorija. Aplink jų kraštus, įdubimuose ir siauruose tarpuose riebalai susimaišo su dulkėmis, o po kurio laiko susidaro lipnus tamsus sluoksnis, kurio paprasta drėgna šluostė beveik nebeima.
Turinys (7)
- Kodėl viryklės rankenėlės taip greitai apsineša?
- Ko prireiks valymui?
- Jei rankenėlės nusiima, darbas tampa daug paprastesnis
- O jei rankenėlės nuo viryklės nenusiima?
- Kodėl indų ploviklis ir soda veikia kartu?
- Su labai senais riebalais penkių minučių gali neužtekti
- Vienas dalykas, kurį prieš nuimdamas rankenėles visada patikrinu
Blogiausia, kad kuo ilgiau jį ignoruoji, tuo labiau norisi griebtis šiurkščios kempinės ir tiesiog viską nušveisti jėga.
Vieną kartą nusprendžiau elgtis priešingai – ne trinti stipriau, o pirmiausia leisti riebalams suminkštėti. Tam užteko šilto vandens, indų ploviklio ir nedidelio kiekio valgomosios sodos. Po kelių minučių nešvarumai, kuriuos anksčiau tekdavo gramdyti, pradėjo atsiskirti daug lengviau.
Nuo tada viryklės rankenėles valau būtent taip, ypač jei noriu sutvarkyti virtuvę neįsiveldamas į ilgą šveitimą.
Kodėl viryklės rankenėlės taip greitai apsineša?
Gamindami maistą rankenėles liečiame ne visada visiškai švariomis rankomis, o ore esančios smulkios riebalų dalelės nusėda ant jų paviršiaus. Prie lipnaus sluoksnio vėliau prikimba dulkės, todėl nešvarumai palaipsniui tamsėja ir kietėja. Daugiausia jų kaupiasi ten, kur šluostė nepasiekia – aplink rankenėlės pagrindą, grioveliuose ir dekoratyvinėse įdubose. Todėl iš pirmo žvilgsnio švari viryklė iš arti kartais atrodo visai kitaip.
Ko prireiks valymui?
- 500 ml šilto vandens;
- 1 valg. š. indų ploviklio;
- 1 valg. š. valgomosios sodos;
- minkštos kempinės arba šluostės;
- seno dantų šepetėlio sunkiau pasiekiamoms vietoms.
Jei rankenėlės nusiima, darbas tampa daug paprastesnis
Į nedidelį dubenį įpilu maždaug pusę litro šilto vandens, įdedu indų ploviklio ir sodos, tada viską gerai išmaišau. Vanduo neturi būti verdantis – pakanka maloniai šilto, nes jo užduotis yra padėti plovikliui greičiau veikti riebalus. Jei mano viryklės rankenėlės nusiima pagal gamintojo konstrukciją, jas atsargiai nuimu ir panardinu į paruoštą tirpalą maždaug penkioms minutėms.
Čia ir įvyksta svarbiausia dalis: per tas kelias minutes lipnus sluoksnis pradeda minkštėti. Tada imu seną dantų šepetėlį ir pereinu per griovelius, kraštus bei vietas, kurių įprasta kempinė nepasiekia. Šepetėlio nereikia stipriai spausti – jei tirpalas spėjo padaryti savo darbą, nešvarumai atsiskiria daug lengviau. Baigęs rankenėles nuplaunu švariu vandeniu ir kruopščiai nusausinu.
O jei rankenėlės nuo viryklės nenusiima?
Tokiu atveju tirpalo tiesiai ant viryklės nepilu. Juo sudrėkinu šluostę ar kempinę, gerai išgręžiu ir tik tada nuvalau nešvarias vietas aplink rankenėles. Kelias minutes palieku paviršių drėgną, kad riebalai spėtų suminkštėti, o siauriems tarpams naudoju vatos pagaliuką arba vos sudrėkintą seną dantų šepetėlį.
Šioje vietoje svarbiausia nepersistengti su vandeniu. Skystis neturėtų bėgti į plyšius aplink rankenėles, ypač jei viryklė turi elektrinį uždegimą ar kitų elektrinių komponentų. Prieš valydamas visada įsitikinu, kad viryklė išjungta ir visiškai atvėsusi. Baigęs paviršių dar kartą perbraukiu švaria drėgna šluoste ir nusausinu.
Kodėl indų ploviklis ir soda veikia kartu?
Indų ploviklis skirtas riebalams skaidyti ir padėti juos atkelti nuo paviršiaus, todėl virtuvėje jis čia atlieka pagrindinį darbą. Soda suteikia šiek tiek papildomos valomosios galios ir padeda su lipniu apnašu, tačiau jos nereikia paversti šiurkščia šveitimo pasta. Man svarbiausia ne braižyti paviršių, o leisti mišiniui kelias minutes veikti.
Dėl tos pačios priežasties vengiu metalinių kempinių ir peilio ašmenų. Jie gali greitai nuplėšti riebalų sluoksnį, bet kartu subraižyti plastiką, metalą ar nuvalyti aplink rankenėles esančius žymėjimus. Jei paviršius jautrus arba nesu tikras dėl jo dangos, pirmiausia mišinį išbandau mažiau matomoje vietoje.
Su labai senais riebalais penkių minučių gali neužtekti
Jei rankenėlės nevalytos kelis mėnesius, nereikia tikėtis, kad vienas trumpas mirkymas ištirpdys viską iki paskutinio taškelio. Tokį sluoksnį geriau valyti etapais: pirmą kartą jį suminkštinti ir nuimti didžiąją dalį, o likusioms vietoms procedūrą pakartoti. Taip paviršius nukenčia mažiau nei bandant viską nuplėšti vienu agresyviu šveitimu.
Pastebėjau ir kitą dalyką – daug lengviau skirti penkias minutes kas kelias savaites nei po pusmečio kovoti su sukietėjusia plutele. Kai riebalai dar nėra spėję susimaišyti su storu dulkių sluoksniu, juos galima pašalinti beveik be pastangų. Būtent todėl šį būdą dabar laikau ne „avariniu“ valymu, o paprasta reguliarios virtuvės priežiūros dalimi.
Vienas dalykas, kurį prieš nuimdamas rankenėles visada patikrinu
Ne visų viryklių rankenėlės skirtos tiesiog nutraukti į save. Kai kuriuose modeliuose jų konstrukcija gali skirtis, todėl jei rankenėlė nejuda lengvai, jos jėga netempiu. Tokiu atveju geriau trumpai patikrinti konkretaus modelio naudojimo instrukciją ir išsiaiškinti, ar gamintojas numatė jų nuėmimą valymui.
Man visas šis valymo būdas patinka būtent dėl to, kad nereikia jokios agresyvios chemijos ar ilgo šveitimo. Didžiausią darbą atlieka laikas ir paprastas riebalus minkštinantis tirpalas. Kai po kelių minučių senas lipnus sluoksnis pradeda nusivalyti beveik be kovos, supranti, kad anksčiau tiesiog pradėdavai nuo sunkiausios darbo dalies.
