Vieną penktadienį užėjau į kepyklėlę ir pamačiau tokią gerą duonos akciją, kad sveikas protas trumpam išėjo atostogų. Nusipirkau tris kepalus: vieną ruginės, vieną kvietinės ir dar vieną su saulėgrąžomis, nes ji nuostabiai kvepėjo. Grįžusi namo viską išdėliojau ant virtuvės stalo, o vyras sustojo tarpduryje ir paklausė, ar ruošiamės atidaryti duonos parduotuvę.
Turinys (7)
Atsakiau, kad tiesiog apsipirkau protingai, nors pati jau pradėjau svarstyti, kaip mes viską suvalgysime. Po kelių dienų pirmasis kepalas dar buvo skanus, tačiau kiti jau pradėjo prarasti minkštumą, ir mano išmintingas pirkinys nebeatrodė toks išmintingas.
Tuomet prisiminiau, kaip mano mama kartais užšaldydavo duoną, kai jos turėdavo per daug. Iš pradžių abejojau, nes įsivaizdavau, kad iš šaldiklio ištrauksiu kietą, drėgną gabalą, tinkamą nebent džiūvėsėliams. Tačiau pabandžiau supjaustyti duoną riekelėmis, kruopščiai supakuoti ir užšaldyti mažomis porcijomis.
Kitą savaitę išėmiau dvi riekeles, įdėjau į skrudintuvą ir virtuvėje vėl pasklido toks kvapas, kad vyras atėjo patikrinti, ar nebuvau slapta nubėgusi į kepyklą. Nuo tada duoną užšaldau ne tuomet, kai ji jau sudžiūvusi, o kol dar šviežia.
Kodėl verta duoną laikyti šaldiklyje?
Duona kambario temperatūroje palaipsniui žiedėja, o netinkamai laikoma gali ir supelyti. Šaldymas labai sulėtina šiuos procesus, todėl duonos skonį ir tekstūrą galima išsaugoti ilgesniam laikui. Tai ypač patogu mažesnei šeimai, kai visas kepalas nesuvalgomas per kelias dienas. Man šis būdas padeda ir sutaupyti, ir rečiau išmesti maistą.
Duoną pirmiausia supjaustau riekelėmis
Didžiausią klaidą padariau tada, kai pirmą kartą užšaldžiau visą kepalą. Vėliau, norėdama vos dviejų sumuštinių, turėjau atšildyti gerokai daugiau duonos, nei reikėjo. Dabar visada iš anksto supjaustau ją įprasto storio riekelėmis ir suskirstau mažomis porcijomis. Taip ryte galiu išsiimti tik tiek, kiek tą dieną suvalgysime.
Svogūnai pūva ir dygsta žiemą? Vieni juos barsto pelenais, o aš pirmiausia patikrinu 3 dalykus
Kiaušinių dėklų neišmetu, bet rūsyje darau vieną svarbų dalyką – kitaip jie pridarytų bėdos
Vanduo kriauklėje nebeišteka? Prieš kviesdami santechniką išbandykite šiuos 4 būdus
Atsibodo kietas sviestas iš šaldytuvo: atradau seną prancūzišką būdą, kuris palengvino pusryčius
Baltų kojinių daugiau nebešveičiu iki išnaktų: štai kaip jas mirkau, kad išsiplautų nešvarūs padai
Spyna stringa, o raktas sunkiai sukasi? Prieš pildami tepalą patikrinkite vieną dalykąKaip tinkamai supakuoju duoną?
Duonos riekeles sudedu į šaldymui skirtus sandarius maišelius arba kitą šaldikliui tinkamą pakuotę. Stengiuosi pašalinti kuo daugiau oro, nes jis prisideda prie produkto džiūvimo ir vadinamojo šaldiklio nudegimo. Jeigu riekelės labai minkštos ir linkusios sulipti, tarp porcijų įdedu mažus kepimo popieriaus lapelius. Ant maišelio užrašau užšaldymo datą, nes po kelių savaičių visi paketai šaldiklyje pradeda atrodyti vienodi.
Dar vienas svarbus dalykas – į šaldiklį nededu ką tik iš orkaitės ištrauktos karštos duonos. Pirmiausia leidžiu jai visiškai atvėsti, kad pakuotėje nesikauptų kondensatas. Susidarę ledo kristalai gali pabloginti atšildytos duonos tekstūrą. Todėl jei kepu duoną pati, prieš pakuodama visada palaukiu, kol ji atvės.
Kiek laiko duoną galima laikyti šaldiklyje?
Man geriausiai pasiteisino duoną sunaudoti per vieną ar du mėnesius, kai šaldiklyje palaikoma maždaug –18 °C temperatūra. Per tokį laiką tinkamai supakuota duona paprastai išsaugo gerą skonį ir tekstūrą. Svarbu suprasti, kad šis terminas pirmiausia susijęs su kokybe: nuolat tinkamai užšaldytas produktas gali išlikti saugus ir ilgiau, tačiau jo skonis gali prastėti. Todėl nesistengiu kaupti atsargų pusmečiui – užšaldau tiek, kiek realiai sunaudosime.
Kaip atšildau duoną, kad ji būtų minkšta ir kvapni?
Jeigu noriu šiltų, traškių skrebučių, riekeles dažniausiai dedu tiesiai iš šaldiklio į skrudintuvą, jeigu prietaisas tam pritaikytas. Taip nereikia laukti, kol duona visiškai atšils, o plutelė maloniai apskrunda. Storesnes riekes kartais kelioms minutėms dedu į iki 160–180 °C įkaitintą orkaitę, stebėdama, kad jos neperdžiūtų. Laikas priklauso nuo riekelės storio ir orkaitės, todėl pirmą kartą geriau patikrinti anksčiau.
Kai noriu minkštos duonos paprastiems sumuštiniams, išimu reikiamą porciją ir palieku ją atšilti kambario temperatūroje, kol suminkštėja. Riekeles laikau uždengtas, kad jos neperdžiūtų. Jeigu duona buvo gerai supakuota ir užšaldyta dar šviežia, po atšildymo ji dažnai būna maloniai minkšta. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad bet kuris ilgai laikytas kepalas bus visiškai toks pat kaip ką tik iškeptas.
Dažniausios klaidos šaldant duoną
Pirmoji klaida – šaldyti duoną tik tada, kai ji jau pradėjo žiedėti. Šaldiklis sustabdo tolesnį kokybės blogėjimą, tačiau negrąžina jau prarasto šviežumo. Kita klaida – palikti duoną nesandariame maišelyje, kuriame ji gali išdžiūti ir prisigerti pašalinių kvapų. Taip pat nepatogu užšaldyti visą didelį kepalą, jeigu paprastai vienu metu reikia vos kelių riekių.
Dar svarbu prisiminti, kad šaldymas nepadaro sugedusio maisto saugaus. Jeigu duona jau pradėjo pelyti, jos nešaldau ir nebandau gelbėti nupjaudama matomą pelėsio vietą. Tokį kepalą geriausia išmesti. Šaldymui renkuosi tik šviežią, tinkamai laikytą duoną be gedimo požymių.
Kaip duonos užšaldymas pakeitė mano kasdienybę?
Dabar, kai parduotuvėje pamatau gerą duoną, nebereikia jaudintis, ar spėsime ją visą suvalgyti. Vieną dalį palieku artimiausioms dienoms, o kitą iškart supjaustau ir užšaldau. Taip rytais beveik visada turiu duonos skrebučiams, sumuštiniams ar prie sriubos. Be to, nebelieka to nemalonaus jausmo, kai tenka išmesti pusę kepalo vien todėl, kad jo nespėjome suvalgyti.
Vyras dabar kartais pats atidaro šaldiklį ir paklausia, kur padėjau „kepyklos atsargas“. O aš tik nusišypsau, nes žinau, kad po kelių minučių jis jau valgys šiltą, traškų skrebutį. O jūs kada nors šaldėte duoną? Ar pjaustote ją riekelėmis, ar dedate į šaldiklį visą kepalą? Parašykite komentaruose, kaip ją atšildote ir kokios gudrybės jums labiausiai pasiteisino!
