Vieną pavasario rytą išėjau į daržą pasigrožėti savo pomidorais. Vakar dar stovėjo gražūs, žali daigai, o šiandien keli nulinkę taip, lyg per naktį būtų gavę labai blogų naujienų. Pirmiausia pagalvojau, kad gal pamiršau palaistyti, tačiau žemė buvo drėgna. Pakapsčiau aplink vieno daigo šaknis ir staiga kažkas stambaus bei rudo sujudėjo po mano pirštais.
Turinys (10)
- Kaip atpažinti, kad darže apsigyveno kurkliai?
- Kodėl su kurkliais verta kovoti būtent rudenį?
- 1. Rudenį supurenu arba perkasu labiausiai pažeistas lysves
- 2. Išbandau seną mėšlo gaudyklę
- 3. Ar verta rudenį naudoti priemones nuo kurklių?
- 4. Nepalieku šviežio mėšlo krūvų tiesiai prie lysvių
- Kokių liaudiškų būdų pats nenaudoju?
- Ką darau pavasarį, kad apsaugočiau jaunus daigus?
- Dažniausios klaidos kovojant su kurkliais
- Ar įmanoma visam laikui atsikratyti kurklių?
Prisipažinsiu, šoktelėjau taip vikriai, kad žmona, stebėjusi pro langą, vėliau paklausė, ar darže pradėjau sportuoti.
Paaiškėjo, kad mūsų darže apsigyveno kurkliai. Iki tol apie juos buvau girdėjęs tik iš kaimyno, kuris nuolat skųsdavosi, kad kažkas po žeme jam kerpa daržoves be leidimo. Dabar supratau, apie ką jis kalbėjo: prie kelių daigų radau požeminių landų, o kai kurios šaknys buvo pažeistos.
Tą vasarą išmokau atidžiau stebėti lysves, o rudenį nusprendžiau nelaukti, kol kenkėjai vėl pridarys žalos. Pradėjau domėtis, kur kurkliai žiemoja ir kokiais būdais galima sumažinti jų skaičių nenaudojant abejotinų cheminių mišinių.
Kaip atpažinti, kad darže apsigyveno kurkliai?
Paprastasis kurklys – stambus, rusvas vabzdys, kurio priekinės kojos pritaikytos žemei rausti. Jis gyvena po žeme ir ten išrausia tunelius, o judėdamas bei maitindamasis gali pažeisti jaunų augalų šaknis. Kurklių veiklą kartais išduoda nedidelės landos, supurentos žemės ploteliai ir netikėtai vystantys daigai. Vis dėlto vien pagal nuvytusį pomidorą kaltininko nenustatau, nes panašius požymius gali sukelti ir šaknų ligos ar netinkamas laistymas.
Kodėl su kurkliais verta kovoti būtent rudenį?
Rudenį kurkliai ieško tinkamų vietų žiemoti ir, vėstant orams, gali trauktis į gilesnius dirvos sluoksnius. Todėl tai geras metas apžiūrėti vietas, kuriose vasarą buvo pastebėta jų landų ir pažeistų augalų. Tačiau nereikia tikėtis, kad vienas rudeninis darbas visiškai išnaikins visus kenkėjus. Dalis jų gali peržiemoti giliau, o pavasarį atsirasti ir iš gretimų sklypų.
Vyras ištepė rankšluosčius taip, kad norėjau juos išmesti: išgelbėjo paprastas mirkymo būdas
Kiaušinių dėklų neišmetu, bet rūsyje darau vieną svarbų dalyką – kitaip jie pridarytų bėdos
Vanduo kriauklėje nebeišteka? Prieš kviesdami santechniką išbandykite šiuos 4 būdus
Senų megztinių daugiau neišmetu: vos kelios gudrybės, ir namuose atsiranda jaukių naujų daiktų
Pašnekovą telefone vos girdite? Patikrinkite šią vietą, bet nevalykite jos adata
Baltų kojinių daugiau nebešveičiu iki išnaktų: štai kaip jas mirkau, kad išsiplautų nešvarūs padai1. Rudenį supurenu arba perkasu labiausiai pažeistas lysves
Kai nuimu paskutinį daržovių derlių, pirmiausia apžiūriu tas lysves, kuriose anksčiau radau kurklių. Jei dirva tam tinkama, probleminius plotus perkasu maždaug 20–25 cm gyliu, kad suardyčiau dalį požeminių landų. Kai kurie arčiau paviršiaus atsidūrę kenkėjai tada tampa lengviau pastebimi arba labiau pažeidžiami šalčio. Tačiau tai nėra garantuotas naikinimo būdas, todėl viso daržo be reikalo giliai nekasu.
Dabar stengiuosi negriauti visos dirvos struktūros vien dėl įtarimo, kad kažkur gali būti kurklys. Jei lysvėje kenkėjų požymių nematau, dažniausiai apsiriboju įprastu jos sutvarkymu. Man svarbu, kad kova su vienu vabzdžiu nepadarytų daugiau žalos pačiai dirvai.
2. Išbandau seną mėšlo gaudyklę
Šį būdą pirmą kartą išgirdau iš vyresnio kaimyno. Jis patarė rudenį iškasti nedidelę duobę ir pripildyti ją šviežio mėšlo, sumaišyto su šiaudais. Tokia organinė masė skaidydamasi gali skleisti šilumą, todėl kai kurkliai ieško šiltesnės vietos žiemoti, dalis jų gali susirinkti į tokias gaudykles. Skambėjo įdomiai, todėl nusprendžiau išbandyti nedideliame, jau žinomame probleminiame daržo plote.
Iškasu maždaug 40–50 cm gylio duobę, pripildau ją mėšlo ir šiaudų mišinio, o vietą pažymiu kuoliuku. Atėjus pastovesniems šalčiams gaudyklę patikrinu ir apžiūriu jos turinį. Jei randu kurklių, juos surenku, o gaudyklės turinį sutvarkau taip, kad nepalikčiau aktyvaus jų prieglobsčio iki pavasario. Reikia prisiminti, kad toks metodas nėra patikimai veiksmingas kiekviename darže, o mėšlas gali privilioti ir kitų gyvūnų.
3. Ar verta rudenį naudoti priemones nuo kurklių?
Jeigu kurklių labai daug ir jie kasmet smarkiai pažeidžia daržoves, galima pasidomėti specialiomis priemonėmis, skirtomis dirvos kenkėjams. Tačiau čia laikausi vienos taisyklės: naudočiau tik Lietuvoje oficialiai registruotą produktą, kurio etiketėje aiškiai nurodyta, kad jis skirtas kurkliams ir leidžiamas naudoti konkrečiomis sąlygomis. Jokios neaiškios kilmės granulės ar iš užsienio parsivežti nuodai manęs nevilioja. Tokie preparatai gali būti pavojingi naminiams gyvūnams, paukščiams bei kitiems sodo organizmams.
Vien dėl to, kad priemonė vadinama stipria, ji netampa tinkama mano daržui. Jeigu tinkamo registruoto produkto nėra, renkuosi mechanines priemones ir stebėjimą. Man svarbiau pavasarį turėti sveiką daržą, o ne užteršti žemę bandant sunaikinti kiekvieną joje judantį gyvį.
4. Nepalieku šviežio mėšlo krūvų tiesiai prie lysvių
Anksčiau mėšlą kartais palikdavau daržo pakraštyje, manydamas, kad pavasarį vis tiek panaudosiu. Tačiau šiltos organinių atliekų krūvos gali būti patrauklios kurkliams, ieškantiems prieglobsčio. Todėl dabar šviežią mėšlą laikau tvarkingoje, tam skirtoje vietoje, atokiau nuo jautrių daržovių lysvių. Tręšimui renkuosi tinkamai subrendusį kompostą ar kitą daržovėms tinkamą organinę medžiagą.
Kokių liaudiškų būdų pats nenaudoju?
Internete esu skaitęs patarimų į kurklių urvelius pilti actą, žibalą, koncentruotą amoniako tirpalą arba berti daug druskos. Tokių eksperimentų savo darže nedarau. Šios medžiagos gali pakenkti augalų šaknims, dirvos organizmams ir aplinkai, o patikimo rezultato negarantuoja. Nenorėčiau kovodamas su kurkliu galiausiai pats padaryti didžiausią žalą savo pomidorams.
Ką darau pavasarį, kad apsaugočiau jaunus daigus?
Rudeniniai darbai naudingi, bet pavasarį daržą vis tiek reikia stebėti. Kai sodinu pomidorus, paprikas ar kopūstus, pirmąsias savaites reguliariai apžiūriu daigus ir jų šaknų zoną. Jeigu pastebiu požeminių landų ar netikėtai nuvytusių augalų, atsargiai patikrinu dirvą. Vertingesnius daigus kartais sodinu su tinkamais mechaniniais šaknų apsaugos žiedais, pasirūpindamas, kad jie netrukdytų augalams augti.
Dažniausios klaidos kovojant su kurkliais
Didžiausia klaida – tikėtis, kad viena rudeninė priemonė visiems laikams išnaikins kurklius. Kita – pilti į žemę stiprius buitinius chemikalus, neįvertinant jų poveikio dirvai. Taip pat neverta visų vytimo požymių automatiškai priskirti kurkliams, nes taip galima nepastebėti tikrosios problemos. Dabar pirmiausia įsitikinu, ar kenkėjas iš tiesų yra, o tik tada renkuosi priemones.
Ar įmanoma visam laikui atsikratyti kurklių?
Visiškai užtikrinti, kad kurkliai daugiau niekada nepasirodys darže, būtų sunku. Jie gali žiemoti dirvoje, o vėliau atsirasti iš aplinkinių teritorijų. Tačiau reguliariai stebint lysves, tvarkingai laikant organines medžiagas ir naudojant tinkamas gaudykles galima bandyti sumažinti jų daromą žalą. Būtent tokio rezultato ir siekiu, užuot ieškojęs vienos stebuklingos priemonės.
Po pirmojo susitikimo su kurkliu žmona dar ilgai juokėsi, kad darže bijau ne darbo, o vabzdžių. Dabar sakau, kad kurklių nebebijau – tiesiog gerbiu jų gebėjimą slėptis po žeme ir gadinti mano planus. O jūsų darže gyvena kurkliai? Ar esate bandę mėšlo gaudykles, rudeninį dirvos perkasinėjimą ar kitus būdus? Parašykite komentaruose, kaip su jais kovojate ir kas iš tikrųjų pasiteisino jūsų darže!
