Rudenį, kai į rūsį sunešu bulves, morkas ir kitas daržo gėrybes, visada stengiuosi viską gerai apžiūrėti. Ne kartą esu matęs, kaip greitai pelės gali pridaryti nuostolių, jeigu laiku nepastebi jų pėdsakų. Iš pradžių randi vieną apgraužtą bulvę, vėliau pastebi pelių išmatų prie dėžių, o dar po kelių savaičių paaiškėja, kad graužikai jau įsitaisė visam šaltajam sezonui. Labiausiai apmaudu tai, kad dėl kelių pelių gali tekti išmesti nemažą dalį savo užauginto derliaus.
Turinys (7)
- Pirmiausia apžiūriu sienas, grindis ir vamzdžių angas
- Pelėkautus statau ten, kur iš tiesų vaikšto pelės
- Ar tikrai padeda mėtos, pelynai ir lauro lapai?
- Bulvių ir morkų nelaikau tiesiai ant rūsio grindų
- Ką darau radęs apgraužtų daržovių ar pelių išmatų?
- Kodėl rūsyje vengiu atvirai išdėliotų nuodų?
- Vienas rudeninis darbas gali išgelbėti nemažą dalį derliaus
Anksčiau būdavo įprasta rūsyje išdėlioti pelynų, mėtų ar kitų stipriai kvepiančių augalų. Ir pats esu girdėjęs daugybę patarimų, ką padėti į kampus, kad pelės neva išsilakstytų. Vis dėlto laikui bėgant supratau, kad geriausia ne bandyti išgąsdinti graužikus kvapais, o pasirūpinti, kad jie apskritai negalėtų lengvai patekti į vidų.
Todėl dabar, prieš prasidedant šalčiams, daugiausia dėmesio skiriu keliems praktiškiems darbams, kurie padeda apsaugoti žiemai sukauptas atsargas.
Pirmiausia apžiūriu sienas, grindis ir vamzdžių angas
Pelėms nereikia didelės skylės, kad patektų į rūsį. Suaugusi pelė gali pralįsti pro maždaug 6–7 milimetrų pločio angą, todėl net menkas plyšelis prie vamzdžio ar durų apačioje gali tapti patogiu praėjimu. Tikrindamas rūsį pirmiausia pasižiūriu į kampus, sienų ir grindų sandūras, ventiliacijos angas bei vietas, kur į patalpą įvesti vamzdžiai. Būtent tokiose vietose nesunku nepastebėti mažų tarpų.
Radęs skylę jos neužpurškiu vien montavimo putomis, nes graužikai tokią medžiagą gali nesunkiai pragraužti. Tvirtesnis sprendimas – smulkus metalinis tinklelis ir tinkamas cementinis ar kitas kietas sandarinimo mišinys. Ventiliacijos angų, žinoma, neužmūriju, tik apsaugau metaliniu tinkleliu, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Šį darbą verta atlikti dar prieš sunešant visą derlių, kol prie sienų lengva prieiti.
Pelėkautus statau ten, kur iš tiesų vaikšto pelės
Jeigu rūsyje jau pastebiu pelių pėdsakų, nelaukiu, kol jų prisiveis daugiau. Paprasti mechaniniai pelėkautai man atrodo praktiškesnis pasirinkimas už atvirus nuodus patalpoje, kur laikomas maistas. Svarbu juos pastatyti tinkamoje vietoje, nes pelės dažniausiai juda palei sienas, o ne per patalpos vidurį. Todėl gaudykles išdėstau prie sienų ir tų vietų, kur matyti graužikų veiklos požymių, o jaukui naudoju nedidelį kiekį žemės riešutų sviesto arba avižinių dribsnių.
Santechnikas paaiškino, kodėl virtuvės kriauklė vis prasčiau nuteka – dabar šios klaidos nebedarau
Telefonas pradėjo strigti, o baterija greitai seko – padariau vieną paprastą veiksmą ir pastebėjau skirtumą
Kaimynai grėbia lapus į maišus, o aš ruošiu daržui kompostą – svarbiausia nepamiršti šių 3 dalykų
Bananai po dviejų dienų jau būdavo juodi, kol pakeičiau kelis laikymo įpročius – vienas mane ypač nustebino
Nustojau valandų valandas šveisti pageltusią vonią: šis paprastas tirpalas padeda nuo kalkių apnašų
Samanos ant stogo grįžta kasmet? Štai kokias 6 klaidas verta ištaisyti prieš imantis valymoGaudykles kasdien patikrinu, nes palikti sugauti graužikai rūsyje neturi būti laikomi ilgai. Jei namuose yra vaikų ar gyvūnų, pelėkautus laikau jiems nepasiekiamose apsauginėse dėžutėse. Vienų spąstų didesniam rūsiui gali neužtekti, ypač jei pelių pėdsakų pastebima keliose vietose. Svarbu ir tai, kad pelėkautai neišsprendžia problemos, jeigu sienose tebėra neužtaisytų landų.
Ar tikrai padeda mėtos, pelynai ir lauro lapai?
Apie šiuos augalus esu girdėjęs nuo seno. Vieni pataria kampuose padėti šviežių mėtų, kiti siūlo džiovintus pelynus ar lauro lapus, nes neva pelės negali pakęsti stipraus jų kvapo. Tačiau patikimų įrodymų, kad tokios priemonės galėtų ilgam apsaugoti rūsį nuo graužikų, nėra. Jeigu viduje šilta, saugu ir pilna maisto, vien žolelių kvapas pelių greičiausiai nesustabdys.
Man atrodo, kad čia ir slypi didžiausia senųjų patarimų problema: žmogus išdėlioja kelias šakeles ir mano, kad rūsiu jau pasirūpino. Tuo metu pelės gali toliau lįsti pro plyšius ir graužti daržoves. Todėl kvapnių augalų nelaikau patikima apsauga ir jais nepakeičiu tikrojo rūsio sutvarkymo.
Bulvių ir morkų nelaikau tiesiai ant rūsio grindų
Tvarkingas sandėliavimas man svarbus ne mažiau už užtaisytas skyles. Bulves ir morkas laikau tinkamose dėžėse, pakeltose nuo grindų, kad būtų lengviau apžiūrėti jų apačią ir palaikyti švarą. Pakėlimas savaime pelių nesustabdo, tačiau padeda greičiau pastebėti jų pėdsakus ir prižiūrėti atsargas. Ypač svarbu nepalikti aplink pabirusių grūdų, sėklų ar kitų maisto likučių, kurie graužikams tampa lengvai pasiekiamu maistu.
Čia yra viena svarbi detalė: bulvėms ir morkoms laikyti reikia tinkamos temperatūros, drėgmės bei oro cirkuliacijos, todėl jų negalima tiesiog uždaryti į bet kokią sandarią metalinę dėžę. Graužikams neįveikiami metaliniai indai su sandariais dangčiais labiau tinka sausoms, nuo drėgmės apsaugotoms maisto atsargoms. Daržovėms renkuosi jų laikymo sąlygas atitinkančias dėžes ir pasirūpinu, kad pačiame rūsyje nebūtų pelių patekimo kelių. Taip nereikia aukoti gero derliaus laikymo sąlygų vien dėl apsaugos nuo graužikų.
Ką darau radęs apgraužtų daržovių ar pelių išmatų?
Radęs apgraužtą bulvę ar morką jos nepalieku tarp sveikų daržovių ir nebandau tiesiog nupjauti pažeistos vietos. Tokius produktus išmetu, nes graužikai gali juos užteršti ne tik dantimis, bet ir išskyromis. Jeigu matau, kad pelės landžiojo po visą dėžę, atidžiai įvertinu ir likusių atsargų būklę. Maisto produktus, kurie galėjo būti užteršti pelių išmatomis ar šlapimu, taip pat saugiau išmesti.
Tvarkydamas pelių paliktas išmatas nenaudoju sauso šepečio ir nesiurbiu jų dulkių siurbliu, nes taip galima pakelti užterštas dulkes į orą. Pirmiausia išvėdinu patalpą, užsimaunu gumines ar kitas nepralaidžias pirštines ir išmatas bei užterštą vietą sudrėkinu tinkama dezinfekavimo priemone. Palaukiu tiek, kiek nurodyta gaminio instrukcijoje, tada viską atsargiai surenku popieriniais rankšluosčiais. Baigęs darbą sutvarkau naudotas priemones ir kruopščiai nusiplaunu rankas.
Kodėl rūsyje vengiu atvirai išdėliotų nuodų?
Suprantu, kodėl susidūrę su pelėmis kai kurie žmonės pirmiausia griebiasi nuodų. Vis dėlto rūsyje, kuriame laikau šeimos maistą, atvirai padėtų nuodingų jaukų nenoriu. Jie kelia pavojų vaikams, naminiams gyvūnams, o netinkamai naudojami gali užteršti ir laikymo aplinką. Be to, nugaišusi pelė gali likti sunkiai pasiekiamoje vietoje ir sukelti papildomų nemalonumų.
Jeigu graužikų labai daug ir paprastomis priemonėmis jų suvaldyti nepavyksta, protingiau kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Jie gali įvertinti, iš kur pelės patenka į rūsį, ir parinkti saugų sprendimą konkrečiai patalpai. Man svarbiausia ne bet kokia kaina kuo greičiau atsikratyti pelių, o padaryti tai taip, kad nenukentėtų žmonės ir maisto atsargos.
Vienas rudeninis darbas gali išgelbėti nemažą dalį derliaus
Rūsį geriausia sutvarkyti dar tada, kai lauke neatšalo ir pelės nepradėjo aktyviai ieškoti žiemojimo vietų. Tam nebūtina pirkti brangių prietaisų ar eksperimentuoti su abejotinais naminiais mišiniais. Dažniausiai daugiau naudos duoda kruopšti apžiūra, užtaisytos landos, švariai sudėtos atsargos ir laiku pastatyti pelėkautai. Tokia priežiūra neleidžia atsipalaiduoti visai žiemai, bet gerokai sumažina tikimybę vieną dieną rūsyje rasti apgraužtas bulves ir morkas.
O kaip jūs saugote savo rūsį nuo pelių? Galbūt esate išbandę kokį nors seną šeimos būdą, kuris pasiteisino, o gal teko nusivilti populiariais patarimais? Būtų įdomu išgirsti, kas jums padėjo išsaugoti derlių per žiemą.
