Nežinau, kaip jūsų namuose, bet pas mus su bulvių koše visada būdavo ta pati istorija. Vakarienei jos išvirdavau didesnį puodą, visi skaniai pavalgydavo, o kitą dieną į likučius niekas nebenorėdavo net pažiūrėti. Pašildyta bulvių košė jau nebūdavo tokia puri ir skani, todėl ilgai sukdavau galvą, kur ją panaudoti. Kol vieną dieną nusprendžiau iš jos iškepti paprastus bulvių kotletukus.
Turinys (7)
Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad iš vakarykštės košės išeis toks gardus patiekalas. Kai keptuvėje kotletukai gražiai apskrudo, o virtuvėje pasklido kepamų bulvių ir sūrio kvapas, vyras iškart atėjo pasižiūrėti, ką gaminu.
Paragavęs tik paklausė, kodėl tokių nekepiau anksčiau, o vaikai netrukus paprašė antros porcijos. Nuo tada bulvių košės likučiai man tapo ne problema, o puikia proga paruošti greitą ir sočią vakarienę.
Ingredientai
Šiems bulvių kotletams nereikia jokių neįprastų produktų. Svarbiausia, kad bulvių košė būtų pakankamai tiršta ir prieš gaminimą gerai atvėsinta. Jei košėje jau yra sviesto, pieno ir druskos, papildomai jų dėti gali visai nereikėti. Iš nurodyto kiekio paprastai pagaminu apie 8–10 nedidelių kotletukų, priklausomai nuo jų dydžio.
- 500 g vakarykštės bulvių košės
- 1 kiaušinio
- 3–4 valg. š. kvietinių miltų
- 70 g kietojo sūrio, jei norite
- Nedidelio ryšulėlio svogūnų laiškų arba krapų
- Druskos pagal skonį
- Maltų juodųjų pipirų pagal skonį
- 4–5 valg. š. džiūvėsėlių apvoliojimui
- Aliejaus kepimui
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia paruošiu bulvių košę. Išimu ją iš šaldytuvo ir sudedu į didesnį dubenį. Šakute gerai išmaišau, kad neliktų labai stambių sukietėjusių gabalėlių ir masė būtų kuo vientisesnė. Jei košė šalta ir tiršta, kotletukus iš jos formuoti paprastai būna lengviau. Labai skystos košės šiam receptui nenaudoju, nes tuomet reikėtų gerokai daugiau miltų.
Tuomet sudedu priedus. Į bulvių masę įmušu kiaušinį, suberiu smulkintus svogūnų laiškus arba krapus ir, jei turiu, įtarkuoju kietojo sūrio. Pagardinu juodaisiais pipirais ir viską gerai išmaišau. Druskos dedu atsargiai, nes bulvių košė jau gali būti pakankamai sūri. Ypač atidžiai ragauju, jei naudoju ryškesnio skonio sūrį.
Po truputį įmaišau miltus. Iš pradžių suberiu tris valgomuosius šaukštus ir patikrinu, ar masė jau pakankamai tvirta formuoti. Jei ji vis dar labai limpa ir nelaiko formos, įdedu dar vieną šaukštą miltų. Neskubu jų berti daugiau, nes per didelis kiekis kotletukus gali padaryti kietus ir miltingus. Jei masė tik šiek tiek minkšta, verčiau palaikau ją šaldytuve apie 15–20 minučių.
Tada formuoju kotletukus. Rankas truputį sudrėkinu vandeniu arba patepu lašeliu aliejaus, kad bulvių masė mažiau liptų prie pirštų. Paimu nedidelę porciją, susuku rutuliuką ir švelniai suplokštinu, kad kotletukas būtų maždaug 1,5–2 cm storio. Kiekvieną ruošinį iš abiejų pusių apvolioju džiūvėsėliuose. Būtent jie kepant padeda suformuoti gražią, traškią plutelę.
Galiausiai kotletukus iškepu. Keptuvėje įkaitinu nedidelį kiekį aliejaus ir atsargiai sudedu paruoštus bulvių kotletus. Kepu ant vidutinės kaitros maždaug po 3–4 minutes iš kiekvienos pusės, kol paviršius tampa gražiai auksinis. Neapkraunu keptuvės ir kotletukus apverčiu tik tada, kai pirmoji pusė pakankamai sutvirtėja. Jei kotletukai storesni, sumažinu kaitrą ir kepu ilgiau, kad vidus, kuriame yra kiaušinio, taip pat gerai iškeptų.
Iškepusius kotletukus trumpam padedu ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejaus perteklius. Tada iškart nešu ant stalo, nes karšti jie būna patys skaniausi. Išorėje susidaro traški plutelė, o viduje lieka minkšta bulvių masė. Jei įdėjau sūrio, jis suteikia dar malonesnį skonį ir šiek tiek tąsią tekstūrą.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Per kelis bandymus supratau, kad didžiausią įtaką rezultatui turi bulvių košės tirštumas. Jei vakare jau žinau, kad kitą dieną iš likučių kepsiu kotletukus, stengiuosi košės nepadaryti pernelyg skystos. Tačiau net jei ji minkštesnė, nebūtina iš karto berti daug miltų. Kartais pakanka masę gerai atšaldyti, kad ją būtų lengviau formuoti.
Man patinka ir tai, kad receptą galima šiek tiek keisti. Kartais į vidurį įdedu mažą sūrio gabalėlį, o kartais panaudoju nuo vakarienės likusius pakepintus svogūnus ar grybus. Tik svarbu, kad toks įdaras nebūtų vandeningas, nes tuomet kotletukai gali prasčiau laikyti formą. Jei dedu papildomų priedų, kotletukus formuoju kiek storesnius ir kepu atsargiau.
Mano mėgstamiausia gudrybė: jei bulvių masė limpa prie rankų, pirmiausia palaikau ją šaldytuve 15–20 minučių ir tik tada bandau formuoti kotletukus. Taip dažnai išvengiu bereikalingo miltų kiekio, o iškepę kotletai lieka minkštesni.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – per skysta bulvių košė. Jei joje daug pieno ar sviesto, suformuoti tvirtus kotletukus gali būti sunkiau. Tokiu atveju dalį problemos padeda išspręsti atšaldymas ir nedidelis miltų kiekis. Tačiau nerekomenduoju bandyti labai skystos košės išgelbėti suberiant visą stiklinę miltų, nes tuomet patiekalas praras savo švelnumą.
Kita klaida – kotletukus dėti į nepakankamai įkaitusią keptuvę arba bandyti juos apversti per anksti. Tuomet jie gali prilipti ir subyrėti, o džiūvėsėlių plutelė nespėja susiformuoti. Aš leidžiu pirmajai pusei gražiai apskrusti ir tik tada atsargiai apverčiu plačia mentele. Taip pat nekepu ant pernelyg stiprios kaitros, kad išorė nesudegtų, kol vidus dar nespėjo įkaisti.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šiam receptui naudoju tik tokią vakarykštę bulvių košę, kuri po gaminimo buvo laiku atvėsinta ir padėta į šaldytuvą. Jei košė visą naktį stovėjo ant virtuvės stalo, jos kotletukams nenaudoju, net jei kvapas atrodo normalus. Paruoštų virtų bulvių likučius geriausia laikyti ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje ir suvartoti per 3–4 dienas nuo pradinio pagaminimo. Kepimas nepadaro netinkamai laikyto maisto saugaus.
Jei iškeptų kotletukų lieka, juos greitai atvėsinu ir sudedu į sandarų indą šaldytuve. Kitą dieną pašildau keptuvėje arba orkaitėje, kol vidus gerai įkaista. Labiausiai mėgstu šildyti keptuvėje su visai nedideliu kiekiu aliejaus, nes taip plutelė vėl tampa traškesnė. Vis dėlto geriausias jų skonis būna iškart po kepimo.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šie bulvių kotletukai skaniausi su grietine ir šviežiais krapais. Kartais sumaišau grietinę su smulkintu česnaku, trupučiu druskos ir citrinų sulčių – gaunasi labai paprastas, bet gardus padažas. Šalia patiekiu agurkų ir pomidorų salotų arba marinuotų daržovių. Toks patiekalas visai tinka sočiai vakarienei, net jei jokio mėsos garnyro neruošiu.
Jeigu kotletukus gaminu pietums, jie puikiai dera ir su troškintais grybais ar lengvu jogurtiniu padažu. Svarbiausia juos patiekti dar karštus, kol džiūvėsėlių plutelė traški. Man labiausiai patinka tas momentas, kai pirmą kotletuką perlaužiu pusiau ir pamatau minkštą vidų. Sunku patikėti, kad vos vakar tai buvo paprasta bulvių košė.
O jūs ką gaminate iš vakarykštės bulvių košės? Gal kepate bulvinius blynelius, virtinukus ar tokius auksinius kotletukus? Pasidalykite savo mėgstamiausiais receptais komentaruose – man labai įdomu sužinoti, kaip jūsų namuose panaudojami vakarienės likučiai!
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl bulvių kotletai kepant subyra? Dažniausiai taip nutinka, kai bulvių masė per skysta arba kotletukai apverčiami dar nesusiformavus plutelės sluoksniui. Gali padėti nedidelis papildomas miltų kiekis ir trumpas masės atšaldymas. Taip pat patariu formuoti ne per didelius kotletus, nes juos lengviau apversti.
Ar galima bulvių kotletus gaminti be sūrio? Žinoma, sūris šiame recepte nėra būtinas. Be jo kotletukai vis tiek bus minkšti ir skanūs, ypač jei įdėsite šviežių krapų ar svogūnų laiškų. Aš sūrį naudoju tada, kai noriu sodresnio skonio ir turiu jo šaldytuve.
Ar galima bulvių kotletukus kepti orkaitėje? Taip, juos galima sudėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos, lengvai patepti aliejumi ir kepti maždaug 200 °C temperatūroje apie 15–20 minučių, kepimo metu apverčiant. Tikslus laikas priklausys nuo kotletukų dydžio ir orkaitės. Kepti keptuvėje jie dažniausiai būna traškesni, tačiau orkaitė patogi, kai norisi sunaudoti mažiau aliejaus.























