Kefyras blynų tešloje elgiasi kur kas įdomiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: pašildytas jis tarsi pažadina maistinę sodą, todėl tešla greičiau tampa lengvesnė ir puresnė. Būtent dėl to, kai užsimanau minkštų, storų ir švelnių sklindžių, pirmiausia galvoju ne apie įmantrius priedus, o apie paprastą kefyrą.
Turinys (6)
Šie sklindžiai man yra vienas iš tų naminių patiekalų, kurie iš karto primena ramius, šiltus šeimos pusryčius. Jie išeina minkšti, purūs, švelnūs, o jų kvapas virtuvėje sukuria jaukumo jausmą dar prieš padedant lėkštę ant stalo.
Kodėl prie šio recepto vis grįžtu
Man patinka receptai, kuriems nereikia nei ilgo plakimo, nei sudėtingų virtuvės įrankių, nei produktų, kurių paprastai namuose nebūna. Čia viskas labai aišku: vienas kiaušinis, šiltas kefyras, miltai, šiek tiek cukraus, druskos ir maistinė soda. Atrodo paprasta, bet būtent tokie receptai dažnai būna patys patikimiausi.
Per laiką įsitikinau, kad svarbiausia čia neskubėti, o pajusti tešlos tirštumą ir kepti kantriai. Jei kaitra bus per stipri, sklindžiai greitai paruduos iš išorės, bet viduje gali likti drėgni. O kai keptuvę laikau ant silpnos kaitros ir uždengiu dangčiu, jie spėja gražiai iškilti, apskrunda tolygiai ir viduje lieka minkšti.
Ko reikės puriems kefyro sklindžiams
Produktus visada pasiruošiu iš anksto, nes ši tešla maišoma gana greitai. Kefyrą naudoju šiltą, bet ne karštą: jis turi būti maloniai šiltas, kad maistinė soda sureaguotų švelniai, o kiaušinis nesutrauktų.
Tešlai
- 1 kiaušinis
- 1 a. š. druskos
- 2 v. š. cukraus
- 400 ml šilto kefyro
- 300 g miltų
- 1 a. š. maistinės sodos
Kepimui ir patiekimui
- aliejaus – nedidelis kiekis keptuvei
- cukraus pudros – pagal skonį pabarstyti
- medaus arba uogienės – pagal skonį patiekti
- arbatos – patiekti šalia
Kaip maišau tešlą ir kepu
1. Į dubenį įmušu 1 kiaušinį, suberiu 1 a. š. druskos ir 2 v. š. cukraus. Viską išmaišau šluotele arba šakute, kol masė tampa vientisa. Labai stipriai plakti nereikia, man svarbu tik tai, kad cukrus ir druska tolygiai pasiskirstytų.
2. Supilu 400 ml šilto kefyro ir dar kartą gerai išmaišau iki vientisos masės. Kefyro niekada nekaitinu iki karštumo, nes per aukšta temperatūra gali sugadinti tešlos struktūrą. Man patogiausia jį trumpai palaikyti kambario temperatūroje arba labai atsargiai pašildyti.
3. 300 g miltų beriu dalimis. Įbėrusi pirmą dalį, išmaišau, kad neliktų didelių gumuliukų. Kartu su antra miltų porcija suberiu 1 a. š. maistinės sodos ir toliau maišau tešlą. Ji turi būti tiršta – tokia, kad nuo mentelės slystų lėtai, o ne tekėtų kaip lietinių tešla. Jei tešla per skysta, sklindžiai keptuvėje išsiplės ir nebus tokie purūs.
4. Dubenį uždengiu maistine plėvele ir palieku tešlą 5 min. Šis trumpas poilsis tikrai svarbus: per tą laiką miltai sudrėksta, maistinė soda pradeda veikti, o tešla tampa vientisesnė. Po poilsio jos nebemaišau per daug energingai, tik švelniai kabinu šaukštu kepimui.
5. Keptuvę įkaitinu, įpilu nedidelį kiekį aliejaus ir sumažinu kaitrą. Valgomuoju šaukštu kabinu tešlą ir dedu į keptuvę, formuodama nedidelius sklindžius. Palieku tarp jų šiek tiek vietos, nes kepdami jie pakyla ir truputį paplatėja.
6. Sklindžius kepu po dangčiu ant silpnos kaitros po 3–4 min. iš kiekvienos pusės. Dangtis padeda šilumai pasiskirstyti ne tik iš apačios, bet ir iš viršaus, todėl vidus geriau iškepa. Apverčiu tik tada, kai apačia jau būna gražiai rusva, o viršus atrodo sutvirtėjęs.
7. Iškepimą patikrinu mediniu iešmeliu: įsmeigiu į storesnį sklindį ir žiūriu, ar iešmelis išlenda sausas. Jei jis drėgnas, sklindžius dar trumpai palaikau keptuvėje ant silpnos kaitros. Šis paprastas patikrinimas ne kartą mane išgelbėjo nuo gražiai apskrudusių, bet viduje dar neiškepusių blynų.
8. Iškeptus sklindžius sudedu į lėkštę ir prieš pat patiekdama pabarstau cukraus pudra. Jie išeina apetitą žadinantys, minkšti, švelnūs ir purūs. Man skaniausia juos valgyti dar šiltus su arbata, medumi arba uogiene.
Mano pastabos, kad sklindžiai pavyktų iš pirmo karto
Didžiausia klaida, kurią esu dariusi su tokio tipo tešla, buvo noras ją padaryti skystesnę. Atrodo, kad tiršta tešla bus sunki, bet su kefyru ir maistine soda yra priešingai: jei masė lėtai slysta nuo mentelės, ji keptuvėje geriau laiko formą ir kepdama gražiai pakyla.
Dar vienas svarbus dalykas – keptuvės kaitra. Jei aliejus rūksta arba sklindžiai per pirmą minutę labai greitai patamsėja, kaitra per didelė. Tokiu atveju keptuvę trumpam patraukiu nuo viryklės, sumažinu ugnį ir tik tada kepu toliau. Kantrybė čia duoda daug geresnį rezultatą negu skubėjimas.
Kaip patiekiu, kai noriu jaukių pusryčių
Šie sklindžiai patys savaime yra švelnaus skonio, todėl tinka ir su saldesniais, ir su gaivesniais priedais. Paprastai juos pabarstau cukraus pudra, o šalia dažniausiai padedu medaus arba uogienės. Medus suteikia minkšto saldumo, o uogienė įneša rūgštelės, ypač jei ji virta iš serbentų, vyšnių ar slyvų.
Jei kepu didesniam šeimos pusryčių stalui, lėkštę su sklindžiais laikau šiltai, kol baigiu kepti paskutinę partiją. Tik neuždengiu jų sandariai, nes tada gali suminkštėti apskrudę krašteliai. Geriausia dėti vienu sluoksniu arba labai lengvai pridengti švariu rankšluosčiu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Šis receptas paprastas, bet būtent paprastuose receptuose daug lemia smulkmenos: kefyro temperatūra, tešlos tirštumas, keptuvės kaitra ir kepimo laikas. Todėl atsakau į klausimus, kuriuos pati dažniausiai išgirstu apie purius kefyro sklindžius.
Jei gamindama pirmą kartą abejoju, visada renkuosi lėtesnį kepimą ir tirštesnę tešlą. Šie du sprendimai dažniausiai padeda išvengti pagrindinių nesėkmių.
Ar kefyrą galima keisti kitu rūgštaus pieno produktu?
Taip, vietoje kefyro galima naudoti natūralų rūgpienį arba pasukas, tačiau tešlos tirštumą gali tekti šiek tiek pakoreguoti. Skirtingi produktai būna nevienodo skystumo, todėl miltus geriausia berti dalimis ir stebėti, kad tešla lėtai slystų nuo mentelės.
Jei naudojamas labai tirštas natūralus jogurtas, jį galima truputį praskiesti pienu arba vandeniu, bet skonis ir purumas bus šiek tiek kitoks. Vis dėlto su kefyru man šis receptas išeina patikimiausias.
Kodėl sklindžiai kartais neiškepa viduje?
Dažniausiai taip nutinka dėl per stiprios kaitros arba per didelių sklindžių. Išorė greitai paruduoja, o vidurys nespėja perkaisti. Todėl juos formuoju nedidelius ir kepu po dangčiu ant silpnos kaitros po 3–4 min. iš kiekvienos pusės.
Jei abejoju, visada patikrinu mediniu iešmeliu. Sausas iešmelis reiškia, kad vidus iškepęs, o jei prie jo limpa tešla, sklindžiams reikia dar šiek tiek laiko keptuvėje.
Kaip laikyti likusius sklindžius?
Geriausi jie būna ką tik iškepti, tačiau likučius galima laikyti šaldytuve sandariame inde iki kitos dienos. Prieš valgant juos geriausia pašildyti sausoje keptuvėje ant silpnos kaitros arba orkaitėje, kad atgautų malonią tekstūrą.
Mikrobangų krosnelėje jie sušyla greitai, bet gali tapti minkštesni ir prarasti dalį purumo. Jei noriu panašesnio rezultato į ką tik keptus, renkuosi keptuvę ir šiek tiek kantrybės.
Ar galima mažinti cukraus kiekį?
Galima, jei norisi mažiau saldaus skonio, tačiau 2 v. š. cukraus šiame recepte padeda ne tik pasaldinti, bet ir gražiau apskrudinti sklindžių paviršių. Jei cukraus dėčiau mažiau, patiekčiau juos su saldesniu priedu, pavyzdžiui, medumi ar uogiene.
Visai be cukraus šie sklindžiai būtų neutralesni, bet jų spalva kepant gali būti blyškesnė. Todėl net ir mažindama kiekį, paprastai palieku bent nedidelę dalį.























