Šitas tortas man primena tuos senesnius naminius kepinius, kurių receptai kadaise keliaudavo ne nuorodomis telefone, o iškarpomis iš žurnalų ir ranka perrašytais lapeliais. Iš pirmo žvilgsnio ingredientai visiškai pažįstami – obuoliai, sviestas, pienas, miltai, šiek tiek medaus. Tačiau kai visa tai susluoksniuoju į aukštą tortą ir palieku per naktį, rezultatas jau visai nepanašus į paprastą obuolių pyragą.
Turinys (9)
Čia yra trys ploni trapūs lakštai, daug sultingo cinamonu kvepiančio obuolių įdaro ir storas vanilinio plikyto kremo sluoksnis. Labiausiai šis tortas atsiskleidžia ne tą pačią dieną, kai jį surenku, o kitą rytą.
Per naktį lakštai sugeria dalį drėgmės, suminkštėja, o kremas ir obuoliai susijungia į vientisą, labai naminį desertą.
Ingredientai
Tešlai
- 200 g sviesto
- 150 g cukraus
- 2 valg. š. medaus
- 2 kiaušinių tryniai
- 500 g kvietinių miltų
- 10 g kepimo miltelių
Vaniliniam kremui
- 1 pakelis vanilinio pudingo miltelių – 40 g
- 200 g cukraus
- 6 valg. š. miltų – apie 110 g
- 1 l pieno
- 350 g sviesto
Obuolių įdarui
- 2,5 kg obuolių – svoris prieš nulupant
- citrinų sulčių
- 10 g vanilinio cukraus
- 1 arbat. š. cinamono
- 2 valg. š. cukraus
- 80 g sviesto
- cukraus pudros papuošimui
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pasiruošiu tešlą. Minkštą sviestą išsuku su cukrumi ir medumi, tada sudedu du kiaušinių trynius. Po truputį suberiu miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir užminkau vientisą tešlą.
Tešlą suvynioju į maistinę plėvelę ir dedu į šaldytuvą mažiausiai 30 minučių. Jei turiu laiko, laikau apie valandą, o tešlą galima pasiruošti net iš vakaro. Atšaldytą padalinu į tris vienodas dalis – kiekviena išeina maždaug po 330 g.
28 cm skersmens apvalios formos dugną iškloju kepimo popieriumi. Kiekvieną tešlos dalį rankomis paskirstau per visą dugną, paviršių keliose vietose subadau šakute. Kiekvieną lakštą kepu atskirai iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 13–15 minučių, kol jis tampa lengvai auksinis.
Iškeptus lakštus atsargiai perkeliu atvėsti. Karšti jie dar gana trapūs, todėl jų be reikalo nelankstau ir nestumdau. Kol jie vėsta, imuosi kremo ir obuolių.
Kremui į puodą suberiu vanilinio pudingo miltelius, cukrų ir miltus. Po truputį pilu pieną ir nuolat maišau, kad neliktų gumulėlių. Puodą statau ant vidutinės kaitros, masę užverdu ir nuolat maišydama verdu, kol ji gerai sutirštėja.
Plikytą pagrindą palieku atvėsti iki kambario temperatūros. Atskirai minkštą sviestą išplaku iki purumo, o tada po vieną valgomąjį šaukštą įplaku atvėsusią vanilinę masę. Neskubu ir kiekvieną porciją gerai įmaišau – taip gaunu purų, vientisą kremą.
Obuolius nulupu, pašalinu sėklalizdžius ir apšlakstau citrinų sultimis. Tada juos sutarkuoju stambia tarka. Į obuolių masę dedu vanilinį cukrų, cinamoną, cukrų ir sviestą, pakaitinu, kol obuoliai suminkštėja ir susidaro tirštas tortui tinkamas įdaras, o prieš sluoksniuodama jį visiškai atvėsinu.
Tortą patogiausia surinkti nuimamame konditeriniame žiede. Ant dugno dedu pirmąjį lakštą ir ant jo paskirstau visą vanilinį kremą. Uždengiu antruoju lakštu, ant jo sudedu atvėsusią obuolių masę ir išlyginu iki pat kraštų.
Viršuje uždedu trečiąjį lakštą, apversdama jį lygesne dugno puse į viršų. Lengvai paspaudžiu, kraštuose nuvalau išlindusį kremą ar obuolių įdarą. Tortą uždengiu maistine plėvele ir dedu į šaldytuvą visai nakčiai.
Kitą dieną žiedą atsargiai nuimu, viršų gausiai apibarstau cukraus pudra ir tik tada pjaustau porcijomis. Per naktį ploni trapūs lakštai spėja suminkštėti, todėl peilis per tortą eina daug lengviau, o sluoksniai nebeišslysta į šonus.
Kodėl šiam tortui reikia tiek daug obuolių
2,5 kilogramo atrodo beveik neįtikėtinas kiekis, kol nepradedu obuolių lupti ir ruošti. Dalis svorio lieka žievelėse bei sėklalizdžiuose, o kaitinami tarkuoti obuoliai dar ir netenka dalies vandens. Galutinis sluoksnis lieka dosnus, bet ne toks milžiniškas, kaip galima įsivaizduoti vien pažvelgus į pradinį skaičių.
Būtent dėl to tortas nėra vien kremas su keliais obuolių gabaliukais. Obuoliai čia yra vienas svarbiausių sluoksnių ir sudaro didelę viso skonio dalį. Man skaniausia, kai renkuosi aromatingus, ne vien saldžius obuolius – tada cinamonas ir vanilė turi su kuo kontrastuoti.
Senas žurnalinis tortas turi savo logiką
Dar prieš receptų svetaines nemažai namų virtuvių turėjo savo „archyvą“ – receptų sąsiuvinį, iš laikraščio iškirptą skiltį ar tarp knygos puslapių įdėtą žurnalo lapą. Tokie desertai dažnai būdavo konstruojami taip, kad juos būtų galima paruošti iš vakaro ir kitą dieną nešti ant šventinio stalo. Šis tortas būtent toks: vakarą skiriu kepimui ir surinkimui, o kitą dieną belieka cukraus pudra ir peilis.
Man tai visai patinka, nes virtuvėje nebūtina visko atlikti paskutinę minutę. Netgi priešingai – čia laukimas yra recepto dalis. Kuo ramiau tortas praleidžia naktį šaldytuve, tuo gražiau vėliau atsiskleidžia jo tekstūra.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Plonus lakštus stebiu nuo maždaug tryliktos kepimo minutės. Jie neturi stipriai paruduoti – užtenka lengvos auksinės spalvos. Perkeptas trapus lakštas bus sausesnis ir jam reikės daugiau laiko suminkštėti nuo įdaro.
Kremą jungiu tik tada, kai plikytas pagrindas ir sviestas yra panašios temperatūros. Jei viena dalis labai šalta, o kita šilta, masė gali prarasti vientisumą. Dėl to plikytos dalies specialiai neimu tiesiai iš šaldytuvo ir neplaku su ką tik suminkštėjusiu sviestu.
Obuolių įdarą prieš surinkdama tortą taip pat visiškai atvėsinu. Šilta obuolių masė pradėtų minkštinti lakštą dar prieš tortui atsiduriant šaldytuve ir galėtų paveikti kremo tekstūrą. Čia kantrybė tikrai atsiperka.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų būtų bandyti visus tris lakštus perkelti dar karštus. Plona trapi tešla iš orkaitės išimta būna jautresnė ir lengviau skyla. Todėl leidžiu jai sutvirtėti ir tik tada tvarkau toliau.
Kita klaida – plikytą kremo pagrindą į sviestą suversti didelėmis porcijomis. Šiame recepte jis dedamas palaipsniui, po šaukštą. Taip daug lengviau išlaikyti purią ir tolygią kremo tekstūrą.
Ir dar nereikėtų torto pjaustyti vos surinkus. Tada lakštai dar trapūs, kremas šviežias, o obuolių sluoksnis gali slinkti. Visa naktis šaldytuve čia nėra dekoratyvus patarimas – tai labai svarbi recepto dalis.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šį tortą dėl pieno, sviesto ir plikyto kremo laikau tik šaldytuve. Geriausia jį laikyti uždengtą, kad neapdžiūtų paviršius ir desertas neprisigertų kitų maisto produktų kvapų. Prieš patiekiant išimu tik tiek, kiek tuo metu pjaustysiu.
Man jis skaniausias kitą dieną po surinkimo, kai lakštai jau minkšti, bet obuolių sluoksnis dar gaivus ir aiškiai juntamas. Tai vienas tų tortų, kurių specialiai nereikia skubinti. Paruošti iš vakaro šiuo atveju yra ne kompromisas, o geriausias būdas.
Su kuo skaniausia valgyti
Šalia šio torto renkuosi paprastą kavą arba nesaldintą juodą arbatą. Deserte jau yra pakankamai saldumo, sviestinio kremo ir obuolių aromato, todėl papildomo padažo ar plakamos grietinėlės man visai nesinori. Cukraus pudra viršuje yra daugiau nei pakankamas užbaigimas.
Gabalėlius pjaunu ne per didelius, nes tortas gana sotus. Tačiau dėl gausaus obuolių sluoksnio jis neatrodo toks sunkus, kaip vien iš sviestinio kremo galima būtų tikėtis. Kava ir šiek tiek rūgštesnis obuolių skonis čia labai gražiai susitinka.
O jūs dar turite receptų, kuriuos kadaise mama ar močiutė iškirpo iš žurnalo ir saugojo metų metus? Parašykite komentaruose – tokie receptų sąsiuviniai kartais slepia tikrus lobius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tortą galima surinkti ir valgyti tą pačią dieną?
Techniškai galima, tačiau šio recepto esmė – palikti jį šaldytuve visai nakčiai. Per tą laiką trapūs lakštai suminkštėja nuo kremo ir obuolių. Kitą dieną tortas pjaunasi gražiau ir tekstūra būna gerokai vientisesnė.
Kokio dydžio forma naudojama?
Recepte naudojama 28 cm skersmens apvali forma. Tešla padalijama į tris maždaug po 330 g sveriančias dalis ir kiekvienas lakštas kepamas atskirai. Naudojant mažesnę formą lakštai būtų storesni, todėl keistųsi ir kepimo laikas.
Kodėl lakštus reikia subadyti šakute?
Plona trapi tešla kepdama gali vietomis išsipūsti. Subadytas paviršius iškepa lygesnis ir vėliau daug patogiau sluoksniuojamas. Tai ypač svarbu tortui, kuriame reikia trijų gana lygių lakštų.
Ar obuolių įdaras turi būti šaltas?
Taip. Prieš dedant jį ant antrojo lakšto, obuolių masę reikia atvėsinti. Šiltas įdaras gali nepageidaujamai paveikti ir trapų pagrindą, ir šalia esantį kremą.
Kodėl paskutinį lakštą dedate dugnu į viršų?
Apatinė iškepto lakšto pusė paprastai būna lygesnė, todėl apvertus gaunamas tvarkingesnis torto viršus. Jį daug paprasčiau vienodai apibarstyti cukraus pudra. Tai maža detalė, bet galutiniam vaizdui ji tikrai naudinga.
