Šitie blyneliai mane sudomino vien tuo, kad žalia bulvė čia naudojama visai kitaip nei klasikiniuose bulviniuose blynuose. Ji smulkiai sutrinama ir sumaišoma su pienu, kiaušiniais, miltais, krapais bei prieskoniais, todėl keptuvėje gaunasi ne storas tarkių blynas, o minkštas, lankstus, lengvai susukamas blynelis. O kai į vidų dar įdedu sūrio ir virtų kiaušinių įdaro, paprasta bulvė virsta gana neįprastu ir sočiu patiekalu.
Turinys (9)
Man labiausiai patinka, kad čia susitinka du pažįstami dalykai – bulvinio blyno aromatas ir įdaryto lietinio forma. Blyneliai nėra popieriaus plonumo, tačiau ir neturi būti sunkūs ar stori.
Juos kepu vidutinio storio, kad būtų pakankamai tvirti įdarui, bet dar liktų elastingi ir lengvai susisuktų į gražius ritinėlius.
Ingredientai
Bulvinei tešlai
- 300 g žalios bulvės
- 2 kiaušiniai
- 300–340 ml pieno
- 1 arbat. š. džiovinto česnako
- 1/2 arbat. š. ciberžolės
- 130 g kvietinių miltų
- nedidelis ryšulėlis šviežių krapų
- 2–3 valg. š. aliejaus
- 1 arbat. š. druskos arba pagal skonį
Kiaušinių ir sūrio įdarui
- 3 virti kiaušiniai
- 100 g kietojo sūrio
- 1–2 česnako skiltelės
- krapų arba petražolių pagal skonį
- maltų juodųjų pipirų pagal skonį
- 2–3 valg. š. majonezo
- druskos pagal skonį, jei jos prireikia
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Žalią bulvę nulupu ir sutrinu elektriniu trintuvu iki smulkios vientisos masės. Jei trintuvo neturiu, ją galima sutarkuoti labai smulkia tarka, tik tada stengiuosi dirbti greitai, kad bulvės masė kuo mažiau patamsėtų. Į sutrintą bulvę įmušu du kiaušinius ir supilu maždaug pusę pieno.
Suberiu džiovintą česnaką, ciberžolę ir druską, tada viską gerai išmaišau. Supilu likusį pieną ir palaipsniui įmaišau persijotus miltus, kad nesusidarytų gumulėlių. Galiausiai suberiu smulkintus šviežius krapus ir įpilu 2–3 valgomuosius šaukštus aliejaus.
Traška vos palietus, o viduje pilna kremo: šiuos „Napoleono“ vamzdelius vynioju tiesiog ant folijos
Į kopūstų ir paprikų salotas įpjaustau 2 obuolius – jų beveik nejauti, bet skonis tampa visai kitoks
5 kg prinokusių pomidorų – ir puode beveik nieko daugiau nereikia: žiemą šitas stiklainis gelbsti ne vieną vakarienęTešla turi būti kiek tirštesnė nei įprastiems ploniems lietiniams, tačiau pakėlus samtį ji vis tiek turi lengvai tekėti ir sklisti keptuvėje. Jei masė atrodo per tiršta, įpilu dar truputį pieno iš recepte numatyto kiekio. Paruoštą tešlą palieku maždaug 10–15 minučių pastovėti.
Keptuvę tik lengvai patepu aliejumi ir gerai įkaitinu. Pilu tešlos tiek, kad išeitų vidutinio storio blynelis, ir kepu ant vidutinės kaitros. Kai kraštai pradeda sausėti, o apačia gražiai pagelsta, atsargiai apverčiu ir kitą pusę kepu dar maždaug minutę.
Kol blyneliai kepa, pasiruošiu įdarą. Virtus kiaušinius ir kietąjį sūrį sutarkuoju, sudedu smulkintą česnaką, krapus arba petražoles, maltų juodųjų pipirų ir majonezą. Viską sumaišau iki minkštos, sultingos, bet ne skystos masės.
Su druska įdare neskubu, nes pats sūris jau gali būti gana sūrus. Pirmiausia paragauju ir tik tada nusprendžiu, ar jos išvis reikia. Paruoštą įdarą, kol baigiu kepti blynelius, laikau šaldytuve.
Ant dar šilto blynelio dedu dosnų šaukštą įdaro ir paskirstau jį arčiau vieno krašto. Tada susuku į ritinėlį. Jei norisi, galima sulankstyti vokeliu ar trikampiu, o jau susuktus blynelius papildomai trumpai apskrudinti keptuvėje.
Kuo šie blyneliai skiriasi nuo įprastų bulvinių blynų
Klasikiniuose bulviniuose blynuose bulvė dažniausiai yra pagrindinė masės dalis, o čia ji tampa tarsi tešlos pagrindu kartu su pienu ir miltais. Dėl to tekstūra išeina minkštesnė, lankstesnė ir daug artimesnė lietiniui. Tokį blynelį galima be vargo susukti aplink įdarą, o paprastas tarkių blynas nuo tokio bandymo greičiausiai sulūžtų.
Man patinka ir tai, kad bulvės skonis niekur nedingsta. Jį dar sustiprina krapai bei česnakas, todėl net prieš įdedant įdarą blynelis jau yra pikantiškas. Ciberžolė labiau prisideda prie šiltos auksinės spalvos ir švelnaus prieskonio nei prie dominuojančio skonio.
Kodėl tešlai verta leisti 10–15 minučių pastovėti
Pastovėjusi tešla tampa vientisesnė, nes miltai spėja sugerti dalį skysčio. Tada daug aiškiau matau, kokia yra tikroji jos konsistencija ir ar dar reikia lašelio pieno. Jei pradėčiau kepti iš karto, pirmasis blynelis dažniau taptų savotišku bandymu.
Toks trumpas poilsis ypač patogus ir praktiškai – per tas minutes suspėju pasiruošti įdaro produktus arba susitvarkyti stalą. Bulviniai patiekalai dažnai asocijuojasi su ilgu tarkavimu ir keptuve pilna aliejaus, todėl šitas variantas man patinka tuo, kad visas procesas daug ramesnis.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Bulvę sutrinu kuo smulkiau, nes stambūs gabalėliai neleistų tešlai tolygiai pasiskirstyti keptuvėje. Jei naudoju tarką, renkuosi pačią smulkiausią pusę. Kuo vienodesnė bulvių masė, tuo lygesnis ir elastingesnis išeina blynelis.
Kaitros per daug nepakeliu. Bulvė turi spėti iškepti, todėl labai karštoje keptuvėje paviršius gali parusti anksčiau, nei vidus bus paruoštas. Vidutinė kaitra šiam receptui daug saugesnė, o apversti blyną lengviausia tada, kai jo kraštai jau sausi.
Įdarą darau minkštą, tačiau nepilu majonezo daugiau, nei reikia viskam sujungti. Per skystas įdaras pradėtų bėgti iš šiltų blynelių galų. Jei sūris riebesnis ir kiaušiniai smulkiai sutarkuoti, kartais užtenka ir mažesnio kiekio majonezo.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – padaryti tešlą per tirštą. Tuomet ji keptuvėje nebesklinda, blyneliai išeina labai stori ir juos sunkiau susukti. Pieno recepte yra 300–340 ml būtent todėl, kad galutinę konsistenciją galima šiek tiek pakoreguoti pagal bulvių drėgnumą ir miltus.
Kita klaida – per anksti apversti. Kol blynelio apačia dar nesutvirtėjusi, bulvinė tešla yra jautresnė ir gali plyšti. Aš laukiu, kol kraštai aiškiai pradeda sausėti, o mentelė lengvai palenda po visu blynu.
Dar viena klaida – persistengti su druska įdare. Kietasis sūris ir majonezas jau turi savo sūrumo, todėl iš pradžių dedu tik pipirų ir česnako, o druską palieku paskutiniam paragavimui. Kartais jos visai nebereikia.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Jeigu lieka jau įdarytų blynelių, juos atvėsinu ir laikau uždengtame inde šaldytuve. Dėl virtų kiaušinių, sūrio ir majonezo jų kambario temperatūroje ilgam nepalieku. Kitą kartą patiekiant galima valgyti šaltus arba švelniai pašildyti keptuvėje.
Patogiausia, mano manymu, laikyti blynelius ir įdarą atskirai, jei žinau, kad visko iš karto nesuvalgysime. Tuomet blyneliai mažiau suminkštėja, o įdarą galima dėti prieš pat valgant. Be to, taip kiekvienas gali pasirinkti, kiek įdaro nori.
Su kuo skaniausia valgyti
Šitie blyneliai ir taip gana sotūs, todėl prie jų man nereikia sunkaus garnyro. Labiausiai tinka šviežių daržovių salotos, pomidorai, agurkai arba paprastos lapinės salotos. Jei norisi padažo, užtenka šaukšto grietinės ar natūralaus jogurto.
Karšti jie skaniausi tada, kai pats blynelis dar minkštas, o sūrio ir kiaušinių įdaras šiek tiek sušyla nuo jo temperatūros. Papildomai apskrudinti ritinėliai turi visai kitą charakterį – išorė tampa tvirtesnė ir lengvai traški. Todėl iš vienos porcijos galima pasidaryti net du šiek tiek skirtingus patiekalus.
O jūs tokius bulvinius blynelius suktumėte į ritinėlius ar dar kartą apkepintumėte keptuvėje, kad išorė būtų apskrudusi? Parašykite komentaruose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar bulves būtina smulkinti trintuvu?
Ne. Šaltinyje nurodoma, kad bulves galima sutarkuoti smulkia tarka. Svarbiausia, kad masė būtų kuo smulkesnė ir tolygesnė, nes nuo to priklauso, kaip lengvai tešla sklis keptuvėje.
Kodėl recepte nurodyta 300–340 ml pieno?
Bulvės skiriasi drėgnumu, todėl visiškai vienodas skysčio kiekis ne visada duoda identišką tešlą. Pradedu nuo mažesnio kiekio ir žiūriu į konsistenciją. Tešla turi būti kiek tirštesnė už įprastą lietinių tešlą, bet vis tiek lengvai tekėti.
Ar galima vietoj majonezo naudoti grietinę?
Šaltinio gaminimo aprašyme minima, kad įdarą galima maišyti ir su grietine. Tokiu atveju pradėčiau nuo nedidelio jos kiekio, kad įdaras netaptų per skystas. Konsistencija turėtų išlikti tokia, kad įdarą būtų galima lengvai paskirstyti ir susukti.
Ar įdarytus blynelius galima dar kartą kepti?
Taip. Paruoštus ritinėlius galima trumpai apskrudinti keptuvėje. Taip jų išorė taps tvirtesnė ir lengvai traški, o viduje esantis įdaras sušils.
