Kai šaldytuve lieka virtų bulvių, neskubu jų šildyti ar paversti paprasta bulvių koše. Iš 800 g bulvių galiu pagaminti visą lėkštę auksinių zrazų, kurių išorė lengvai apskrudusi, o viduje slepiasi kvapnus mėsos įdaras. Labiausiai man patinka tas momentas, kai perlaužiu dar šiltą zrazą ir pamatau, kaip plonas bulvių sluoksnis apgaubia sultingą mėsą. Tokį patiekalą mielai gaminu ir pietums, ir sočiai vakarienei, nes jam nereikia įmantrių produktų.
Turinys (7)
Šiuos bulvių zrazus su mėsa pamėgau dėl labai paprastos gudrybės: į virtos mėsos įdarą įpilu šiek tiek sultinio. Be jo įdaras kartais būna sausas ir byrantis, ypač jei naudoju liesesnę mėsą. O kai sumaišau smulkintą mėsą su gerai pakepintais svogūnais ir po truputį įpilu sultinio, masė tampa minkštesnė, vientisesnė ir gerokai malonesnės tekstūros. Dar vienas privalumas – zrazai skanūs ne tik ką tik iškepti, bet ir atvėsę, todėl dalį jų patogu pasilikti kitai dienai.
Ingredientai bulvių zrazams su mėsa
Iš nurodyto kiekio man pavyksta suformuoti maždaug 18–20 nedidelių zrazų. Jeigu noriu didesnių, daliju tešlą į mažiau dalių, tačiau tuomet stengiuosi nepadaryti pernelyg storo bulvių sluoksnio. Gaminimui naudoju jau išvirtas ir atvėsusias bulves bei iš anksto išvirtą mėsą. Taip pats formavimas ir kepimas neužtrunka ilgai.
Bulvių tešlai:
- 800 g virtų, nuluptų bulvių
- 1 kiaušinis
- 4 valgomieji šaukštai kvietinių miltų
- ½ arbatinio šaukštelio druskos
- 1 arbatinis šaukštelis džiovinto česnako
Mėsos įdarui:
- 400 g virtos mėsos – jautienos, kiaulienos arba vištienos
- 300 g svogūnų
- Iki 150 ml mėsos sultinio
- ⅓ arbatinio šaukštelio druskos arba pagal skonį
- 1 arbatinis šaukštelis džiovinto česnako
- Šiek tiek aliejaus svogūnams kepti
- Žiupsnelis čiobrelių, nebūtinai
Kepimui ir patiekimui:
Obuolys vištienos salotose pakeičia viską: sluoksniai tampa gaivesni ir šventiškesni
Pas mus gyvenusi prancūzaitė Camille pagamino šias salotas su tunu ir bulvėmis – vyras pirmą kartą nepasigedo mėsos
Sesers vaikai pavadino šiuos žiedinius kopūstus „kopūstais su picos padažu“
Turguje pardavėja įkalbėjo nupirkti kiaulės liežuvį: dabar iš jo darau švenčių mišrainę su žirneliais ir krienais
Kai atsibosta įprastos šventinės mišrainės, gaminu šias sluoksniuotas vištienos salotas: visą dubenį sujungia švelnus naminis trynių padažas
Šokoladinį biskvitą išmaišau be mikserio, ir jis vis tiek išeina purus bei drėgnas: tortas atrodo iškilmingai, nors produktai visai paprasti- Augalinio aliejaus zrazams kepti
- Grietinės arba mėgstamo padažo patiekti
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia paruošiu bulvių masę. Virtas bulves gerai nusausinu ir palieku atvėsti, jei jos dar šiltos. Tuomet sutrinu grūstuve iki kuo vientisesnės masės, stengdamasi nepalikti didelių gabalėlių. Rankinio elektrinio trintuvo čia nenaudoju, nes pernelyg intensyviai smulkinamos bulvės gali tapti lipnios ir tąsios. Man reikia minkštos, bet formą išlaikančios bulvių masės.
Į sutrintas bulves įmušu kiaušinį, suberiu druską ir džiovintą česnaką. Viską išmaišau, tada įberiu keturis valgomuosius šaukštus miltų ir dar kartą atsargiai suminkau. Tešla turi būti minkšta, šiek tiek lipni, tačiau ją turi būti įmanoma paimti rankomis ir suformuoti paplotėlį. Jeigu bulvės labai drėgnos, miltų gali prireikti truputį daugiau, bet jų neskubu berti dideliais kiekiais.
Tuomet imuosi mėsos įdaro. Svogūnus nulupu ir supjaustau mažais kubeliais, kad kepdami jie tolygiai suminkštėtų. Keptuvėje įkaitinu šiek tiek aliejaus, suberiu svogūnus ir kepinu ant vidutinės kaitros, kol jie tampa minkšti bei lengvai auksiniai. Jeigu noriu sodresnio aromato, pabaigoje įberiu žiupsnelį čiobrelių. Svogūnų neskubinu, nes būtent jie suteikia mėsos įdarui daug skonio ir malonaus salstelėjimo.
Išvirtą mėsą supjaustau nedideliais gabalėliais ir sumalu mėsmale arba trumpai susmulkinu smulkintuvu. Stengiuosi nepadaryti visiškai glotnios pastos, nes man labiau patinka, kai įdare dar jaučiama mėsos tekstūra. Į susmulkintą mėsą sudedu pakepintus svogūnus, suberiu druską ir džiovintą česnaką. Viską gerai išmaišau ir paragauju, ar netrūksta prieskonių.
Sultinį į įdarą pilu po truputį. Originaliame recepte numatyta iki 150 ml sultinio, tačiau jo kiekį reguliuoju pagal mėsos sausumą. Iš pradžių įpilu kelis šaukštus, išmaišau ir stebiu, ar masė tampa sultingesnė. Jei reikia, įpilu dar, kol įdaras būna drėgnas ir lengvai susispaudžia, bet iš jo nebėga skystis. Būtent toks įdaras man geriausiai tinka zrazams, nes formuojant išlieka vietoje.
Suformuoju zrazus. Bulvių masę padaliju į 18–20 panašaus dydžio gabalėlių. Rankas vos sudrėkinu vandeniu arba patepu trupučiu aliejaus, kad tešla mažiau liptų. Kiekvieną gabalėlį delne išploju į nedidelį, gana storą paplotėlį, o į vidurį dedu šaukštą mėsos įdaro. Kraštelius atsargiai pakeliu, sujungiu ir užspaudžiu, kad mėsa liktų viduje.
Suformuotą zrazą švelniai pavolioju tarp delnų ir suteikiu jam pailgą, kiek suplokštintą formą. Man patinka, kai bulvių sluoksnis nėra labai storas, nes tada geriau jaučiasi sultingas mėsos įdaras. Vis dėlto tešlos turi pakakti visiškai uždengti mėsą, kitaip kepant zrazas gali pratrūkti. Paruoštus zrazus išdėlioju ant lengvai miltais pabarstyto arba patepto paviršiaus, kad nepriliptų.
Galiausiai apkepu keptuvėje. Įkaitinu šiek tiek augalinio aliejaus ir zrazus dedu sujungimo vieta žemyn. Kepu ant vidutinės kaitros maždaug po 2–3 minutes iš kiekvienos pusės, kol susidaro graži auksinė plutelė. Jei zrazai storesni, kaitrą šiek tiek sumažinu ir kepu ilgiau, kad gerai įkaistų ir vidus. Kadangi tešloje yra žalio kiaušinio, svarbu zrazus iškepti iki galo, o ne vien paskrudinti paviršių.
Iškepusius zrazus trumpam padedu ant popierinio rankšluosčio, kad pasišalintų aliejaus perteklius. Po kelių minučių perkeliu juos į lėkštę ir patiekiu su grietine. Jeigu gaminu iš anksčiau paruoštų, šaldytuve laikytų virtų bulvių ir mėsos, įdarą prieš naudojimą laikau tinkamai atšaldytą, o zrazus gerai perkaitinu. Taip pasirūpinu ne tik skoniu, bet ir saugiu paruoštų produktų naudojimu.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausią skirtumą pastebiu tada, kai zrazams naudoju nekarštas, gerai nusausintas bulves. Jei bulvėse lieka daug vandens, tešla būna pernelyg minkšta ir limpa prie rankų. Tuomet kyla pagunda berti vis daugiau miltų, tačiau dėl jų pertekliaus iškepę zrazai gali pasidaryti kietoki. Todėl bulves stengiuosi išvirti taip, kad jos būtų minkštos, bet nepervirtos, ir prieš minkydama leidžiu joms atvėsti.
Dar viena gudrybė – nepagailėti laiko svogūnams. Trys šimtai gramų iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti daug, tačiau jie labai gražiai papildo 400 g virtos mėsos. Gerai suminkštėję svogūnai suteikia įdarui salstelėjimo, o jų drėgmė padeda išvengti sausumo. Todėl jų nekeičiu vien džiovintais prieskoniais ir nekepu ant pernelyg stiprios kaitros.
Sultinys taip pat labai svarbus, tačiau su juo reikia elgtis atsargiai. Jei supilčiau visus 150 ml iš karto, įdaras gali pasidaryti pernelyg skystas ir pradėti sunktis pro tešlos kraštelius. Todėl pilu dalimis ir kiekvieną kartą išmaišau. Man geriausias įdaras yra toks, kuris atrodo sultingas, bet šaukštu paimtas išlaiko formą.
Dažniausios klaidos gaminant bulvių zrazus
Dažniausia klaida, su kuria galima susidurti, yra per skysta bulvių tešla. Tai dažniausiai nutinka naudojant labai vandeningas arba dar karštas bulves. Jei masė visai nelaiko formos, pirmiausia leidžiu jai atvėsti ir tik tada sprendžiu, ar reikia dar šiek tiek miltų. Vienu kartu įbėrusi daug miltų galiu sugadinti tą minkštą bulvinę tekstūrą, dėl kurios zrazai tokie skanūs.
Kita klaida – pernelyg gausus arba drėgnas įdaras. Nors mėgstu zrazus su daug mėsos, visada palieku pakankamai bulvių masės krašteliams užspausti. Jeigu sujungimo vieta prastai uždaroma, kepant zrazas gali atsiverti, o įdaras iškristi į keptuvę. Todėl pirmąjį zrazą dažnai suformuoju kaip pavyzdį ir pagal jį nusprendžiu, kiek mėsos dėti į likusius.
Trečioji klaida – per karšta keptuvė. Stipriai įkaitintame aliejuje bulvių paviršius gali greitai patamsėti, nors zrazo vidus dar nebus pakankamai įkaitęs. Kadangi įdarui naudojama jau virta mėsa, ilgo kepimo paprastai nereikia, tačiau tešloje esantis kiaušinis turi tinkamai iškepti. Todėl kepu vidutine kaitra ir nesistengiu visko paskubinti.
Kaip laikyti bulvių zrazus ir kiek jie išsilaiko?
Šviežiai iškepti zrazai man patys skaniausi, tačiau dalį jų kartais pasilieku kitai dienai. Paruoštus zrazus atvėsinu ir ne vėliau kaip per dvi valandas nuo kepimo sudedu į šaldytuvą. Laikau uždarame inde, maždaug 4 °C arba žemesnėje temperatūroje. Geriausiam skoniui stengiuosi juos suvalgyti per 2–3 dienas, nors tinkamai laikomiems termiškai paruošto maisto likučiams paprastai taikomas iki 3–4 dienų terminas.
Prieš valgydama zrazus gerai pašildau. Dažniausiai dedu juos į keptuvę su trupučiu aliejaus ir kaitinu ant nedidelės ugnies, kol paviršius vėl lengvai apskrunda, o vidus gerai įkaista. Jei šildau anksčiau laikytus likučius, siekiu maždaug 74 °C vidinės temperatūros. Taip bulvių sluoksnis vėl tampa maloniai šiltas, o mėsa išlieka skani.
Zrazus galima ir užšaldyti, tačiau man patogiausia šaldyti jau iškeptus bei greitai atvėsintus gaminius. Juos sudedu atskirai, kad nesuliptų, o vėliau perkeliu į sandarią šaldikliui tinkamą pakuotę. Geriausiai tekstūrai stengiuosi sunaudoti per 1–2 mėnesius, laikydama maždaug −18 °C temperatūroje. Atitirpinu šaldytuve ir prieš patiekdama gerai pašildau.
Su kuo skaniausia valgyti bulvių zrazus su mėsa?
Man pats skaniausias derinys – karšti bulvių zrazai ir šaukštas tirštos grietinės. Lengva grietinės rūgštelė labai tinka prie apskrudusio bulvių sluoksnio ir sodraus mėsos įdaro. Kartais šalia patiekiu raugintų agurkų arba paprastų šviežių daržovių salotų. Taip patiekalas tampa gaivesnis, o lėkštėje atsiranda malonus skonių kontrastas.
Jeigu noriu sotesnės vakarienės, prie zrazų paruošiu lengvą grybų padažą. Jis ypač skanus, kai įdarui naudoju virtą jautieną ar kiaulieną. Tačiau dažniausiai papildomų priedų net nereikia, nes tinkamai paruoštas mėsos įdaras pats būna pakankamai aromatingas. Beje, atvėsę zrazai taip pat gardūs, todėl juos galima patiekti kaip sotų užkandį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar zrazams tinka vakarykštės virtos bulvės? Taip, man tai vienas patogiausių būdų panaudoti likusias bulves, jeigu jos po virimo buvo laiku atvėsintos ir laikytos šaldytuve. Atvėsusios bulvės dažnai būna standesnės, todėl iš jų lengviau formuoti tešlą. Svarbu nenaudoti bulvių, kurios ilgai stovėjo kambario temperatūroje.
Kokią mėsą geriausia naudoti įdarui? Originaliame recepte naudojama jau virta mėsa, todėl tinka jautiena, kiauliena arba vištiena. Aš dažniausiai rinkčiausi tą mėsą, kurios turiu po sriubos ar sultinio virimo, jeigu ji buvo tinkamai laikoma. Liesesnei mėsai paprastai prireikia daugiau sultinio, o riebesnis įdaras savaime būna minkštesnis.
Kodėl zrazai kepant suyra? Dažniausiai taip nutinka dėl pernelyg drėgnos bulvių masės, per didelio įdaro kiekio arba blogai užspaustų kraštelių. Jeigu tešla labai lipni, leidžiu jai šiek tiek atvėsti ir formuoju lengvai pateptomis rankomis. Taip pat kepdama neskubu zrazų vartyti, kol pirmoji pusė dar nesutvirtėjusi ir neapskrudusi.
Ar galima zrazus kepti orkaitėje? Taip, galima, nors plutelė bus kitokia nei keptuvėje keptų zrazų. Suformuotus gaminius lengvai patepčiau aliejumi ir kepčiau maždaug 190 °C orkaitėje, kol jie gražiai apskrustų ir visiškai įkaistų. Kepimo trukmė priklausytų nuo jų dydžio, todėl vertinčiau ne vien laiką, bet ir paties zrazo būklę.
Šiuos bulvių zrazus mėgstu už tai, kad iš visai paprastų ingredientų galiu pagaminti neeilinę vakarienę. Aštuoni šimtai gramų virtų bulvių, šiek tiek miltų, kiaušinis ir kvapnus mėsos įdaras virsta auksiniais pyragėliais, kuriuos gardu valgyti net atvėsusius. Man svarbiausia nepadauginti miltų, gerai pakepinti svogūnus ir sultinį į mėsą pilti pamažu. Tuomet bulvių sluoksnis lieka minkštas, o viduje laukia maloniai sultingas įdaras.
